Archyvas :: LRTA iš rinkos dalyvių tikisi profesionalaus požiūrio
Lietuvos radijo ir televizijos asociacijai (LRTA) pateikus informaciją dėl TV metrų duomenų ir „Interaktyvioji Gala“ grįžtamojo ryšio duomenų ataskaitos mėginama išpainioti Gordijaus mazgą, kai neretai kalbant apie TV auditoriją ir atliktus tyrimus lyginami nesulyginami dalykai.
Lietuvos radijo ir televizijos asociacija yra juridinis asmuo, jos tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams, vykdyti asociacijos narių nustatytus tikslus, uždavinius bei funkcijas. Asociacijos nariai yra Lietuvos nacionaliniai komerciniai transliuotojai, transliuojantys šias televizijos ir radijo programas: BTV, LNK, TV3, Lietus, Pūkas, Radiocentras, M-1, Žinių radijas.
LRTA teigimu, pastaruoju metu pasirodė pranešimų, kuriuose lyginami TV metrų duomenys ir „Interaktyvioji Gala“ grįžtamojo ryšio duomenų ataskaitos. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA) nori atkreipti dėmesį, kad „Gala“ duomenys yra gaunami iš maždaug 4 proc. Lietuvos namų ūkių, t.y. pateikia informaciją apie mažą specifinę Lietuvos namų ūkių dalį ir tokiu būdu parodo, kiek „Gala“ abonentų (namų ūkių, o ne individų) žiūrėjo vieną ar kitą TV kanalą.
„Interaktyviosios Gala“ duomenų ir „TNS Gallup“ TV metrų metodu atliekamo TV auditorijos tyrimo duomenų lyginimas tarpusavyje yra ne tik neetiškas, bet ir klaidinantis bei nelogiškas. Tikslinės grupės duomenys gauti iš „Interaktyvioji Gala“ abonentų reprezentuoja apie 4% Lietuvos namų ūkių ir negali gauti būti lyginami su „TNS Gallup“ duomenimis, reprezentuojančiais visą gyventojų visumą, t.y. apie 98% Lietuvos gyventojų.
Operatorių disponuojamų grįžtamojo ryšio duomenų esminis trūkumas yra tas, kad gauti duomenys pateikia informaciją namų ūkio, o ne individo lygiu, - o būtent individualaus TV žiūrėjimo duomenys, gaunami TV metrų metodu, yra ypatingai svarbūs reklamos užsakovams bei reklamos planuotojams.
Be to, „Interaktyvioji Gala“ duomenys namų ūkio lygiu neleidžia sužinoti, kokios tikslinės grupės narys iš tiesų žiūrėjo TV, t.y. net ir žinant namų ūkio sudėtį ir kad pvz., vidutinis namų ūkio narių amžius yra 37 metai, nėra aišku, kuris namų ūkio narys – 6 m. amžiaus vaikas, 32 m. jo mama ar 73 m. amžiaus senelis tuo metu žiūrėjo TV, kiek laiko kiekvienas šeimos narys praleido prie TV ir kuris iš jų rinkosi vieną ar kitą TV kanalą.
Tikėtina, kad tęsiantis ekonominiam sunkmečiui, kai vartojimas ir perkamoji galia Lietuvoje smarkiai sumažėjo, o TV ir reklamos rinkos dalyviai išgyvena ne pačius geriausius laikus, bandymai diskredituoti „TNS Gallup“ atliekamus tyrimus gali kartotis. Tačiau LRTA viliasi, kad rinkos dalyviai yra profesionalūs, gebantys įvertinti skirtingų tyrimų privalumus bei trūkumus ir atsirinks, kuris tyrimas suteikia išsamų paveikslą, o kuris tėra siaurutis langelis į platų, spalvotą ir įvairiapusį TV preferencijų margumyną.
Komentarai (0)