Žiniasklaida Lietuvoje

1991-ųjų vasaris... Neseniai buvome išleidę atkurtojo žurnalo „Karys" pirmąjį numerį. Pasikvietė tada mane, to žurnalo redaktorių, Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Audrius Butkevičius. „Reikia operatyviai padaryti laikraštį rusų kalba. Paaiškinantį, kas čia Lietuvoje vyksta, kas organizavo žudynes prie Televizijos bokšto ir t.t. Jį dalinsime sovietų kariškiams. Todėl turi būti ir kreipimasis į kareivius, seržantus bei karininkus. Ar gali?" 

Galėt tai galiu, bet kas operatyviai sumaketuos, gaus popieriaus, atspausdins, apmokės? „Viską organizuos ELTA‘os (Lietuvos telegramų agentūra- aut. pastaba) generalinis direktorius Rolandas Barysas. Tavo užduotis - tekstai." 

Susitikau su R.Barysu. Jis viską žinojo: „Darom keturių puslapių. Duok kuo greičiau tekstus ir ranka užmesk maketą". Visų pirma reikėjo pavadinimo. Sutarėm, kad bus „Дорога Литвы" („Lietuvos kelias"). Prie pavadinimo dar dedam dvi paantraštes: „Demokratinių jėgų laikraštis". „Specialus leidimas". Rusiškai, žinoma. Vienus tekstus parašyti ir parengti - mano užduotis. Kitus, pavyzdžiui, Vytauto Landsbergio kalbą, oficialią informaciją išvers ir paruoš spaudai ELTA. Lietuviškus tekstus į rusų kalbą vertė Eltos darbuotoja Nanana Malchanova.

Į talką pasikviečiau žurnalistą Arnoldą Čaikovskį. Per parą parengėme tekstus. Svarsčiau, ar man pasirašyti laikraštį kaip redaktoriui, ar dedam „Redakcinė kolegija"? Nutariau pasirašyti pavarde. Dar po poros dienų R.Baryso ir kitų man nežinomų talkininkų dėka laikraštį pavyko atspausdinti. Tiražas buvo bene dvidešimt tūkstančių! O gal dar daugiau? Laikraštyje jo nenurodėme.

Česlovo Jezersko, tuo metu Krašto apsaugos departamento Mokomojo junginio vado, vyrai, Seimo gynėjai ir būsimieji „Geležinio vilko" kariai, laikraščio pakus slapta išvežė iš spaustuvės. Originaliai laikraštį platinome. Pakai buvo išvežioti po Lietuvą ir palikti netoli įėjimų (Taip vadinamų KPP - aut. pastaba) į karines teritorijas arba permesti per tvoras į SSRS karinius dalinius. Su Česlovo broliu, taip pat Seimo gynėju Vaclovu Jazersku, vežėme laikraščius į kariškių gyvenamuosius namus prie karinio Šiaurės miestelio Vilniuje. Laikraščiais buvo apdalintos ir kitos kariškių gyvenvietės bei sostinėje veikusios sąjunginio pavaldumo įmonės...

Liūdniausia šioje istorijoje tai, kad namuose neberandu nei vieno laikraščio „Дорога Литвы" egzemplioriaus. Turėjau kelis, bet juos išdalinau, paskolinau. Deja, atgal nebesugrįžo... Todėl dabar iliustracijai galiu pateikti tik pirmojo puslapio maketo juodraštinį variantą. Išsaugojau ir kitų puslapių maketus. Gal kas turi tą laikraštį ir galėtų jį man padovanoti arba išmainyti į kokį kitą leidinį?

 

Rubrika Žiniasklaida Lietuvoje yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.