Žiniasklaida Lietuvoje

Po „Dorės" sutiktuvių Nidoje, ji buvo dar pristatyta Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekoje, Šilutės rajono Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, Vilniuje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriate.

Naujausioje „Dorėje" - dešimt aktualiausių, kultūrinę sąmonę ir atmintį žadinančių temų, reikšmingiausių ir problematiškiausių 2018 m. kultūros įvykių apžvalga ir šių įvykių vertinimas. „Dorė" kviečia sustoti ir susimąstyti, įsigilinti ir sužinoti. Dar niekada ji nebuvo tokia aktuali.

2018 m. ant Parnidžio kopos pastačius kontroversiškai vertinamą Klaudijaus Pūdymo skulptūrą, įamžinančią prancūzų egzistencialisto J. P. Sartre‘o apsilankymą Nidoje (sekant įžymia Antano Sutkaus nuotrauka), tapo būtinybė išsiaiškinti ir visuomenei pasakyti: o kas buvo Sartre‘as, kaip jis atvyko į geležine uždanga saugomą Sovietų Sąjungą ir dar keisčiau - į griežčiausio pasienio režimo zoną - Neringą? Ką jis čia veikė ir kokį pėdsaką paliko? Ar šis pėdsakas yra toks gilus, vertas paminklo? Į minėtus klausimus prieš keletą metų jau buvo atsakiusi Lietuvių kalbos ir tautosakos instituto humanitarinių mokslų daktarė Solveiga Daugirdaitė, šia tema parašiusi solidžią knygą „Švystelėjo kaip meteoras", deja, nepasiekusią Neringos anksčiau. Su minėtos knygos autore „Dorėje" kalbasi klaipėdiečiams gerai pažįstama žurnalistė Jolanta Juškevičienė, be kita ko, pateikusi labai daug skaitytojui įdomios informacijos.

Pasakojimas apie Sartre‘o vizitą ir jo įamžinimą tapo centrine „Dorės" tema, kurią papildo ir praplečia kitos, ne mažiau aktualios. 2018 m. Martyno Liudviko Rėzos vardo premiją įteikus skulptoriui ir pedagogui Albertui Danilevičiui, „Dorė" atkreipė dėmesį į šio menininko kuriamą žemės, aplinkos, ekomeną. Suvokti, kokia prasmė kurti laikinąjį meną, kuriam išnykus, tarsi nieko ir nelieka, padės vilnietės skulptorės Aušros Jasiukevičiūtės „Nepasakyta kalba", dedikuota nominuotajam Rėzos premijos laureatui.

Į klausimą, kokią žinią visuomenei siunčia 2018-aisiais metais ant Parnidžio kopos sukurti nauji paminklai, kompetentingai atsako devintus metus Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijai vadovaujanti dr. Rasa Antanavičiūtė. Tikimasi, kad „Dorės" sutiktuvės išprovokuos diskusiją apie ateities paminklus Kuršių nerijoje, jei visuomenė vis dar jaučia poreikį juos statyti.

Šeštoji „Dorė" toliau kaupia sakytinės istorijos archyvą, publikuodama kvapą griaužiančią preiliškio kuršininko Herberto Kubillus istoriją, papasakotą jo brolio Helmuto Kubillus ir žurnalistės, leidinio sudarytojos Raimondos Ravaitytės-Meyer. Prisiminimų skiltyje šilutiškė muziejininkė Roza Šikšnienė parašė apie sėkmingą Nidos verslininką Gustavą Zanderį ir jo verslo ryšius su Šilokarčema (dab. Šilute).

Solidi publikacija skirta Nidos sklandymo mokyklos 85-mečiui, ją lydi visuomenei dar nematytos fotonuotraukos iš Lietuvos aviacijos muziejaus fondų (autorė - nidiškė žurnalistė Asta Jankauskienė). Mūsų kultūros atmintį žadinantis reikšmingas dr. Liucijos Citavičiūtės straipsnis - apie Karaliaučiaus lietuvių kalbos seminaro 300 metų sukaktį. Pažintį su europine Nidos dailininkų kolonija ir tapytoju Carlu Knaufu tęsia Nidoje antrus namus turintis vokiečių kolekcininkas ir knygų autorius dr. Berndas Schimpke. Geografas doc. dr. Donatas Pupienis pateikia įdomiausios informacijos apie Kuršių nerijos Baltijos jūros kranto dinamiką.

Klaipėdietė menotyrininkė Danguolė Ruškienė supažindina su antruoju Neringos mero premijos laureatu fotomenininku Alvydu Lukiu. A. Jankauskienė atskleidžia jaudinantį mokytojos ir mokinės ryšį, kuris buvo lemiamas nidiškei Gabrielei Ašmontaitei renkantis kanklininkės, o vėliau arfininkės kelią. Neringos savivaldybės dėka talentinga atlikėja šiandien turi galimybę groti didžiąja arfa.

Šeštoji „Dorė" pirmą kartą nepateikia originaliosios literatūros. Laivą simbolizuojantis leidinys „nuplaukė" į gilius kultūros atminties, istorijos, gamtos ir meno pažinimo vandenis.