Tautinio išsivadavimo bangoms įsisiūbuojant, 1988 m. ėmiau ieškoti galimybių leisti žurnalą ar laikraštį, kuris skelbtų paveldo tyrinėjimo ir puoselėjimo savanorių atradimus, telktų ir skatintų entuziastus. Sumanymą pavyko įgyvendinti: 1989 m. gegužę pradėjau leisti naujovišką etnokultūros krypties laikraštį Gimtinė.

Susidomėjimas buvo tikrai didelis, norinčiųjų bendradarbiauti gausėjo ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje. Todėl panūdome imtis sistemingesnio, gilesnio ir organizuotesnio darbo paveldo puoselėjimo baruose. 1989 m. lapkričio 16-17 d. sukvietėme į suvažiavimą Panevėžyje ne vieną dešimtį Gimtinės korespondentų, sklaidos savanorių ir rėmėjų. Nutarėme įsteigti asociaciją ir žingsnis po žingsnio atgaivinti dar 1919 m. Tado Daugirdo kartu su Vladu Nagevičiumi ir kitais šviesuoliais pradėtos kurti Tėvynės pažinimo draugijos veiklą.

Vienas pirmųjų šios naujos tautotyros savanorių bendrijos žingsnių - 1990 m. mano įsteigta ne periodinių leidinių leidykla Gimtinė (SL 043). Rūpėjo konkrečiai pagelbėti entuziastams įprasminti jų pasiaukojančiu darbu sukauptas vertingas žinias ir spaudai parengtus rankraščius. Per 25 metus ši leidykla, pasikliaudama tik pačių paveldo puoselėtojų kukliais finansiniais ištekliais, išleido dešimtis knygų, brošiūrų, lankstinukų. Antai kultūrologo G. Beresnevičiaus „Dausos" (1990), istoriko dr. K. Strumskio „Lietuva laisvės keliu" (1990), tautotyros entuziasto V. Indrašiaus „Papasakok apie Antalieptę" (1995), „Mūsų kaimai prie Šventosios" (1996) ir „Nepriklausomybės riteriai" (1998), etnologės G. Kadžytės „Nebūsiu „žmogus iš niekur" (2000), monografiją „Aukštadvaris" (2002), almanachą „Tėviškės vyturiai" (2005), lituanisto V. Steponavičiaus „Gyvenimo keliu" (2006), studentės S. Šimkutės „Močiutės turtai" (2009), sodžiaus šviesuolės E. Mažeikienės „Tučiai - Žemaitijos kertelė" (2010), K. Račkausko monografijos „Bekštonys" (2009) ir „Čižiūnų židinio šviesa" (2014), „Tautotyros metraštis" 1, 2 t. (2011, 2012) ir kt.

Neseniai 25-metį švenčianti Gimtinė išleido vilnietės uolios tautotyros savanorės, diplomuotos žurnalistės Irenos Vyšniauskaitės-Šuminienės dokumentinės publicistikos 184 psl. knygą „Žmonės prie tunelio" (2015). Autorė sukaupė įdomios istorinės informacijos apie Lietuvos geležinkelį ir tunelius. Ji aplankė, šnekino ir įtaigiai aprašė daugelį šalia geležinkelio ir Vilniaus tunelio gyvenančių žmonių, surinko ir pateikė daugybę vertingų nuotraukų. Apie šį reikšmingą autorės kūrybinį darbą jos knygoje gražiai atsiliepė recenzentas, žinomas kalbininkas dr. Antanas Balašaitis. Pats naujausias Gimtinės leidinys - K. Račkausko knygelė „Izabelė Skliutaitė-Navarackienė - Laisvės kovų dalyvė" (2015).

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-03-20 11:38

Atgal