Š. m. spalio 7 d. Lietuva minėjo narystės UNESCO - Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje - dvidešimtmetį. Pirmieji UNESCO konstitucijos preambulės žodžiai taikliai nusako unikalios organizacijos ir jos valstybių narių siekių esmę: „Karai užgimsta žmonių protuose, todėl būtent žmonių protuose turi iškilti ir taikos pamatai". Šia kryptimi 1945 m. veiklą pradėjusi UNESCO veikia švietimo, mokslo, kultūros, informacijos ir komunikacijos baruose, vienija pasaulio valstybes į forumą bei skatina įvairių tautų ir bendruomenių bendradarbiavimą taikaus, darnaus, išmintingo sugyvenimo link.

Šalies narystė UNESCO turi ypatingą politinę, kultūrinę ir moralinę reikšmę, atspindinčią visuomenės vertybių sistemą. Nuo 1991 m. UNESCO nare esanti Lietuva prisijungė prie 17 UNESCO konvencijų. 1992 m. įsteigta Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, o 1993 m. - Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie UNESCO.

Pasaulyje nėra kitos tokios organizacijos, kurios vardas prilygtų sąvokos „paveldas" sinonimui. UNESCO Pasaulio paveldo sąraše įrašyti keturi Lietuvos vardą žymintys išskirtinės visuotinės vertės objektai: istorinis Vilniaus centras (1994 m.), Kuršių nerija (2000 m., bendra Lietuvos ir Rusijos Federacijos teritorija), Kernavės archeologinė vietovė (2004 m.), Struvės geodezinis lankas (2005 m., Baltarusija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Moldovos Respublika, Norvegija, Rusijos Federacija, Švedija, Ukraina).

Lietuva gali didžiuotis net trimis nematerialaus kultūros paveldo vertybėmis, įtrauktomis į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (1998 m.), Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (2001 m.) bei Lietuvių polifoninės dainos - sutartinės (2010 m.).

Siekdama, kad ateinančias kartas kultūros paveldas pasiektų kaip džiaugsmą teikianti gyvoji tradicija, o ne vien vadovėliuose ar žinynuose išsaugotas reiškinys, UNESCO ir mūsų valstybei tarpininkaujanti Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija tiesiogiai dirba su jaunimu ir jį ugdančiais pedagogais. Nuo 1997 m. Lietuva dalyvauja UNESCO Asocijuotųjų mokyklų projekte - didžiausiame tarptautiniame mokyklų tinkle Jungtinių Tautų sistemoje. Dar 32 Lietuvos mokyklos dalyvauja nuo 1989 m. UNESCO Asocijuotųjų mokyklų vykdomame Baltijos jūros projekte, telkiančiame devynių aplink Baltijos jūrą esančių valstybių mokyklų pastangas ieškant būdų, kaip bendrai spręsti regiono aplinkosaugos problemas.

Lietuvos vardas įrašytas ir jauniausiame UNESCO programos „Pasaulio atmintis" tarptautiniame registre - jame trys pasaulinės svarbos su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos: „Baltijos kelias - žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan", Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija bei Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro kolekcija (XVI-XX a.); taip pat veikia ir nacionalinis programos registras, kuriame apie pusšimtis nacionalinės ir regioninės reikšmės dokumentų ir jų kolekcijų.

Narystės dvidešimtmetį UNESCO mininti Lietuva sulaukė dar vieno pripažinimo. Šiemet į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera" biosferos rezervatų tinklą įtrauktas Žuvinto biosferos rezervatas. Tai pirmoji Lietuvos vietovė šiame tinkle.

Garbinga atsakomybė dalintis taikos žinia UNESCO veiklos srityse patikėta ir dviem Lietuvos žmonėms. 2003 m. Prezidentas Valdas Adamkus inauguruotas UNESCO Geros valios ambasadoriumi žinių visuomenei, o 2007 m. sportininkas Virgilijus Alekna pripažintas UNESCO olimpiniu čempionu.

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija jubiliejui parengė leidinių, kuriais primenama, jog visi įspūdingiausi pasaulinės reikšmės susitarimai prasideda žmonių mintyse. Nuo jų pasaulis ir ima keistis taikos kryptimi.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2011-10-10 10:10

Atgal