Pirmasis Baltijos kanalas, baltiškasis Pirmojo kanalo analogas, nuo 2010 m. pabaigos pradės transliuoti laidas skaitmeninės televizijos žiūrovams dviem kalbomis - lietuvių ir rusų. Apie tai DELFI papasakojo „Baltic Media Alliance" vykdomasis direktorius Ivaras Beltė. Jis atmetė politinius tokio sprendimo motyvus.

I. Beltės teigimu, Latvijoje jau dabar vyksta tiesioginis laidų rusų kalba vertimas į latvių kalbą. „Latvijos įstatymai reikalauja, kad televizijos laidos būtų verčiamos į latvių kalbą. Iš esmės mes šį reikalavimą vykdome. Šiuo metu vertimas vyksta, tik artimiausiu metu norime pagerinti jo kokybę, kad televizijos žiūrovai girdėtų profesionalų vertimą dviem balsais ir žiūrėtų laidą su latviškais subtitrais", - teigė I. Beltė.

Pertvarkomis siekiama tapti lyderiu tarp TV kanalų Latvijoje. „Mūsų strategija - užkariauti Latvijos žiūrovus ir pateikti laidas jiems suprantama kalba. SSSR gyvenę žmonės moka rusų kalbą, tačiau jaunimas jau prasčiau supranta (rusiškai)", - sakė I. Beltė.

Anot vykdomojo direktoriaus, iki metų pabaigos ši naujovė ateis ir į Lietuvą - skaitmeninės televizijos vartotojai irgi galės žiūrėti laidas dviem kalbomis - rusų ir lietuvių. I. Beltė užtikrino, kad toks sprendimas niekaip nesusijęs su bandymu padaryti įtaką politinei šalies padėčiai.

„Apie mus Lietuvoje daug rašo - pvz., kad mes - Kremliaus ranka ir gauname 20 mlrd. dolerių, kad sunaikintume viską, kas įmanoma. O iš tiesų nieko negauname iš Maskvos, kiekvienais metais mokame už licenciją kiekvienoje šalyje. Viskas kainuoja, t. y. egzistuoja griežtai rinkos santykiai. O planai versti laidas į lietuvių kalbą - verslo klausimas. Tiesiog taip aprėptume didesnę auditoriją ir uždirbtume daugiau pinigų", - pabrėžė I. Beltė.

O lietuvių apžvalgininkai pabrėžia, kad pastaruoju metu Lietuvoje daugėja informacijos iš Rusijos.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas A. Vaišnys įsitikinęs, kad Rusijos informacinės erdvės plėtra Lietuvoje - politinis Rusijos sprendimas formuoti prorusišką požiūrį į įvykius ir stiprinti prielankumą vadinamosios nostalgiškosios filosofijos plitimui.

„Rusijos informacijos erdvė siunčia į Lietuvą aiškią, kokybišką medžiagą - aiškią kalbą, žinomus veikėjus, suprantamus įvykius. Šalyje nemažai jaunuolių, kurių šeimose apskritai nežiūri lietuviškų kanalų, (žiūri) tik rusiškus. Apie tai galiu spręsti iš pokalbių su norinčiais studijuoti žurnalistiką jaunuoliais", - teigė interviu A. Vaišnys.

DELFI

Paskutinį kartą atnaujinta: 2010-07-28 09:07

Atgal