Žiniasklaida Lietuvoje

Žurnalistų bendruomenė vėl raginama prisiminti iškilų keliautoją, žurnalistą Matą Šalčių. Lietuvos žurnalistų sąjunga, prieš kelerius metus įsteigusi Mato Šalčiaus premiją,  nutarė ir kitaip išsaugoti šio žurnalisto atminimą. Gegužės 23 d. 14 val. sostinės Literatų gatvėje bus atidengta skulptoriaus G.Piekuro sukurta memorialinė lenta Matui Šalčiui atminti. 

Atidengiant lentą dalyvaus M.Šalčiaus dukra Raminta Šalčiūtė, LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius, kviečiama ir žurnalistų bendruomenė.

Apie Mato Šalčiaus premiją

Mato Šalčiaus premija yra Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (NŽKA) metinė premija, kuri skiriama žurnalistui už pasaulio pažinimo skatinimą bei brandžius ir išsamius spaudos, radijo, foto, televizijos, interneto žiniasklaidos autorinius darbus kelionių tematika, paskelbtus per kalendorinius metus. 

Pirmoji Mato Šalčiaus premija buvo skirta 1989 metais žurnalistui Ričardui Sartatavičiui už videofilmą “Trispalvė Atlante”, kuriame pasakojama apie pirmąjį lietuvių žygį su jachtomis “Lietuva”, “Audra” ir “Dailė” per Atlanto vandenyną. Praėjusiais metais šios premijos laureatu tapo žurnalistas Gerimantas Statinis, šiemet ji įteikta Dainiui Kinderiui.

Premija (trys tūkstančiai litų) įteikiama vasario 15 d. (šią dieną 1936 m. Matas Šalčius gavo "Spaudos fondo" premiją už knygą "Svečiuose pas 40 tautų"). Šios premijos mecenatas jau antri metai yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Justas Vincas Paleckis.

- - -

Matas Šalčius gimė 1890 m. rugsėjo 20 dieną Čiudiškių kaime, Klebiškio valsčiuje, Marijampolės apskrityje. 1901 – 1905 metais mokėsi Marijampolės, dabartinėje Rygiškių Jono gimnazijoje, kuri išugdė daug garbingų ir iškilių asmenybių. Po metų M.Šalčius pasireiškė kaip kūrybingas jaunas žmogus ir išspausdino pirmąją savo apysaką, vėliau paskatintas G.Petkevičaitės, pradėjo sistemingai rašyti straipsnius laikraščiams, mokėsi “Saulės” kursuose Kaune, bei mokytojavo įvairiose Lietuvos vietovėse.

Liaudyje sakoma: ”Margas genelis, bet svietas dar margesnis”. Panašiai galima būtų apibudinti visą Mato Šalčiaus gyvenimo istoriją ir jo nuveiktus darbus. Tai žurnalisto ir redaktoriaus, lektoriaus ir direktoriaus, pirmininko ir sekretoriaus, vedėjo ir įvairių sąjungų įkūrėjo, Vilniaus ir Klaipėdos krašto vadavimo iniciatoriaus, klubų steigėjo ir pripažinto rašytojo darbas.

Tačiau tikrasis Mato Šalčiaus pašaukimas buvo kelionės. Asmeniniame gyvenime M.Šalčius su žmona Bronislava Rožanskaite susilaukė  keturių dukrų: Donatos, Aldonos, Aušros ir jaunėlės Ramintos, jos visą gyvenimą laukė sugrįžtančio tėčio iš tolimų kelionių. Štai ką jis rašo viename iš laiškų. “Jums, žinoma labai keista kad Jūsų tėtis nuklydo į pasaulio galą ir ten atkakliai vargsta. […] Man per ankšta ir per maža Lietuvoje. Man reikalingi pasaulio centrai, kuriuose aš noriu užkariauti Lietuvai vietą. Aš mėgstu tą darbą. Jis įprasmina mano gyvenimą. Aš aistringai mėgstu laisvę ir pasiryžęs laisvėj badauti, negu priespaudoj tukti.

Į savo pirmą rimtą kelionę Matas Šalčius išvyko 1915 m. Kelias į JAV buvo neįprastas, per Sibiro platybes, Kiniją ir Japoniją, susipažįstant bei aprašant čia gyvenančias tautas ir jų papročius. 1925 – 1928 m. lankėsi Anglijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje, čia dirbo “Lietuvos aido” akredituotu žurnalistu. Didžioji kelionė po pasaulį, aplankant Europą, Afriką ir Aziją, prasidėjo 1929 m. ant motociklo, kartu su Antanu Poška, taip pat garsiu lietuvių keliautoju. Kaip nebūtų keista, jų keliai išsiskyrė, kaip išsiskiria dideli laivai plačiajame vandenyne.

Po trijų metų klajonių grįžęs, M.Šalčius surengia iš savo kelionės parsivežtų nuotraukų ir suvenyrų parodą bei parašo šešių dalių “Svečiuose pas 40 tautų” knygą. Už šį,  kaip geriausią 1935 metų leidinį, bei labiausiai visuomenės skaitomą knygą “Spaudos fondas” vasario 15 dieną Matui Šalčiui įteikė tūkstančio litų literatūrinę premiją. Anais laikais tai buvo nemaža suma pinigų, tačiau jau sekančią dieną rašytojas pakėlė bures į tolimąją Pietų Ameriką.

Pietų Amerikoje dirbdamas ir rašydamas jis apkeliavo Argentiną, Boliviją Braziliją, Čilę, Paragvajų ir Urugvajų. Nuovargis bei kitos ištikusios negandos pakirto lietuvių išeivijos vienytojo, žurnalisto ir rašytojo sveikatą. Bekeliaujant Amazonės upės intaku Mamore 1940 05 27 maliarija nusinešė Anapilin daug neįgyvendintų M.Šalčiaus svajonių.