Žiniasklaida Lietuvoje

Vidas Mačiulis

Kai 1984-aisiais Vilniaus pedagoginio instituto lietuvių kalbos ir literatūros absolventas Petras Garnys pirmąkart pravėrė Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos komiteto Kauno redakcijos duris S. Daukanto g. 28 a, nei jis, nei čia dirbęs jo dėdė,  rašytojas ir radijo redaktorius Petras Palilionis nenujautė, kad pirmoji jauno specialisto darbavietė bus iki šiol  - vienintelė gyvenime...

Pradėjo  radijo reporteriu, po poros metų tapo LTV „Panoramos" korespondentu Kauno zonoje. Nuo 1989-ųjų - LTV Kauno televizijos korespondentas, redaktorius. Sulaukęs trisdešimt ketverių, 1994-ųjų rugsėjį, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys P.Garnys tapo LRT Kauno programų direkcijos vadovu, o nuo 2001-ųjų  - viešosios įstaigos Kauno radijas ir televizija direktorius.

Kolegos juokavo, kad lituanistas ir žurnalistas Petras Garnys  direktoriaus kėdėn sėdo, kai  save ir kitus išbandė "Konrado kavinėje". Šią  kultūrinę publicistinę laidą jis kūrė ir vedė ketverius metus. Paskui, tiek pat laiko redagavęs TV žaidimą „Konrado ruletė", tapo televizijos filmų ir apybraižų scenarijų autorium bei bendraautorium. Tai dokumentinis filmas apie Kauną "Nemuno ir Neries glėby", apybraiža "Kaunas švenčia, Kaunas dirba",  filmai apie kunigą ir poetą R.Mikutavičių "Kad Lietuva neišsivaikščiotų", apie Vincentą Sladkevičių "Žemė, išauginusi kardinolą", TV dokumentinis filmas "Tarpukario Kaunas". Įsimintinus ir brandžius dokumentinius filmus apie poetą J. Aistį "Nemainyčiau šitos žemės į didžius turtus", poeto B.Brazdžionio sugrįžimą "Vėtrose nepasiklydęs" ir kitus,  matė ne tik TV žiūrovai. Jo dokumentika pasiekė šalies mokyklas ir tapo puikia mokomąja - metodine medžiaga..

LŽS nario Petro Garnio profesinė  bei visuomeninė veikla  byloja, kad tai pastovus, darbštus, organizuotas žmogus. Daug prisidėjo, kad 130 metų namelis V. Putvinskio g. 48 taptų gražia ir erdvia Kauno žurnalistų būveine. Kelerius metus jis buvo renkamas LŽS Kauno apskrities ir Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybų nariu. Tapęs vadovu rūpinosi, kad redakcijoje gyvuotų žurnalistų profesinė sąjunga, būtų visiems reikalinga. 

Po Lietuvos radijos ir televizijos reorganizacijos, kai buvo panaikinta Kauno RTV programų direkciją, Petras Garnys ėmėsi titaniško darbo -  savarankiškai įkūrė viešąją įstaigą Kauno radijas ir televizija. Buvo įsigyta nauja TV aparatūra, įrengta TV informacinių laidų studija, suburtas puikus kūrybinių ir techninių darbuotojų kolektyvas. LTV 2  transliavo įvairios tematikos laidas. Ir ekonominės krizės metais viešajai įstaigai Kauno radijas ir televizija  pavyko išsaugoti  "Miesto kodą", "Mokyklos langą" ir "7 Kauno dienas". Pastarąją laidą, sulaukusią palankaus žiūrovų ir telekritikų įvertinimo, nuo 2010 metų pradžios jau rodo LTV.

Tai savotiškas šio kolektyvo  žygdarbis, nes valstybė nedotuoja Kauno radijo ir televizijos veiklos, laidų  nefinansuoja ir LRT. Kauniečiai, televizijos patriotai, gyvena tik iš kuklios rėmėjų paramos  ar iš menkų, projektams laimėtų lėšų, nes  reklama per LTV 2 negalima. Nedidelis kolektyvas jau abejoja, ar rudenį LTV ir LTV 2 žiūrovai dar matys laidas iš miesto prie Nemuno ir Neries. Kauno radijui  ir televizijai iškilo rimta grėsmė.

Direktorius, LŽS narys Petras Garnys jau daug metų sprendė  klausimą "Būti ar nebūti"? Tik užsispyrimas, atkaklumas,  visų darbuotojų pasiaukojimas  ir viltis sulaukti geresnių laikų, nepaisant užgriuvusių finansinių sunkumų, neleido užgesti  Kauno televizijos ekranams. Dabar Lietuva tikrai gali prarasti originalią, objektyvią, seniai žiūrovų pasitikėjimą pelniusią  masinės informacijos priemonę, kuri įrašyta Lietuvos radijo (Kaune jis gimė) ir televizijos istorijon. Net 1991-ųjų sausio įvykių metu Kauno RTV nenutraukė savo veiklos ir  vienintelė eteryje skelbė laisvą laisvos Lietuvos žodį.

Tikėkime, kad Kauno radijas ir televizija dar ilgai gyvuotuos, nes nuo 2010-ųjų balandžio 9-osios kolega Petras Garnys ... "auksinis", nes sulaukus penkiasdešimties - didžiausia žmogaus branda!  O gyvenimo audros - ąžuolų neįveikia.