Žiniasklaida Lietuvoje

"Laba diena. Čia - Lietuvos telegramų agentūra? Norime išsiųsti telegramą", - tą pakėlusios telefono ragelį dažnai dar išgirsta kantriosios Eltos redaktorės. Telegramas ELTA siuntė, tik gerokai anksčiau - prieš 90-80 metų. Ir telegramų agentūra ELTA vadinosi dėl to, kad vienintelis būdas perduoti informaciją buvo telegrafas.

Dar telefonas perduoti žinias Lietuvai ir pasauliui. O paprastiems piliečiams - neretai vienintelis būdas sužinoti patikimą informaciją. "Alio, ar čia ELTA? Būkite geras, pasakykite, kas ten atsitiko Bolivijoje? Laikraščiai rašo, kad buvo koks tai sukilimas. Mano dėdė gyvena Bolivijoje ir man labai rūpi, ar jam kas neatsitiko. Aš, matote, jo įpėdinis... Jis čia turi turto palikęs", - toks pokalbio fragmentas yra išlikęs Eltos archyvuose.

Buvo dar kurjeriai, Eltos žinias išnešioję, vėliau savo darbą modernizavę ir persėdę ant dviračių. Buvo laiškai.

Balandžio 1-ąją devyniasdešimtmetį minėsianti naujienų agentūra ELTA - Lietuvos telegramų agentūra ELTA - telegramų nebesiunčia niekam, ir kurjerių nebeturi, ir laiškais naujienų nebeperduoda.

Telegramų agentūrų ištakos siekia XIX a. pradžią. 1835 metais prancūzas Charles'is Havas Paryžiuje pradėjo skelbti ir užsienio žinias. Jis naudojosi ką tik išrastais optinio telegrafo aparatais ir pašto karveliais. Žinių jis gaudavo iš Anglijos ir Belgijos. Naujas, ir kiek tuometės technologijos leido, operatyvus žinių sklaidos būdas sparčiai plito, ir XX a. jau beveik visas pasaulis buvo apipintas telegramų agentūrų tinklu.

Ryšiai su pirmosios Lietuvoje naujienų agentūros įkūrėju šveicaru, filosofijos mokslų daktaru Juozu Eretu užsimezgė žymaus lietuvių visuomenės veikėjo, publicisto, kunigo Juozo Purickio dėka, kuris 1913-aisiais studijuoti išvyko į Šveicariją, Friburgo universitetą. Didelis patriotas J. Purickis nuo 1916 metų pradėjo dirbti Lietuvių informacijos biure, kuris tuo metu veikė Lozanoje. Šio biuro tikslas buvo skelbti Europai Lietuvos siekį turėti savo nepriklausomą valstybę.

J. Purickis taip pat redagavo Šveicarijoje vokiečių kalba leidžiamą žurnalą "Litauen", ir jam reikėjo pagalbininko, kuriuo pasirinko J. Eretą. Šveicaras, pasak amžininkų, aktyviai įsitraukė į veiklą Lietuvių informacijos biure, rašė knygą apie Lietuvą, susidraugavo su užsienyje gyvenančiais lietuviais, pradėjo mokytis lietuvių kalbos.

"Laisvas žodis, tartas laisvame krašte - o tokia graži yra mūsų šveicariška privilegija - pretenduoja padėti atseikėti nuskriaustajam kraštui teisingumą. Turime stoti šaukliais kovoje už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę", - savo 492 puslapių veikalo "Lietuva. Praeitis, dabartis, ateitis" pratarmėje rašė J. Eretas. Knyga išleista 1919 metais, J. Eretui dirbant spaudos specialistu prie Lietuvos misijos Berne. Tais pačiais metais šveicarų filosofas pakviestas dirbti Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje patarėju ir koordinuoti Lietuvos informacijos biurų kitose šalyse darbą.

1920 metų balandžio 1 dieną sujungus šių biurų darbą, prie Užsienio reikalų ministerijos darbą Kaune pradėjo Lietuvos telegramų agentūra ELTA. Jai vadovauti paskirtas J. Eretas.

Pirmaisiais mėnesiais ELTA dirbo gana primityviomis priemonėmis - telefono ryšys buvo netobulas, su užsieniu susisiekti sunku, bandymas surasti žurnalistų, mokančių užsienio kalbą, prilygo kone Sizifo darbui, ryšių su užsienio naujienų agentūromis nebuvo, tad žinios daugiausia buvo imamos iš užsienio laikraščių ir verčiamos į lietuvių kalbą.

Jau pirmaisiais gyvavimo metais ir Vilniuje įsteigtas Eltos biuras, ten rinkta informacija buvo atsvara senojoje šalies sostinėje šeimininkavusių bolševikų skleistai propagandai.

Stiprėjant šaliai stiprėjo ir ELTA. Naujienas Lietuvos telegramų agentūra pradėjo gauti iš "Reuters", italų telegramų agentūros "Stefani". Londone ir Romoje pradėjo dirbti nuolatiniai Eltos korespondentai. J. Eretas Eltai vadovavo iki 1922 vasario. Lakoniškos žinutės buvo gaunamos ir perduodamos telegrafu:

"KAUNAS. Lietuvos taikos delegacija, grįždama iš Maskvos, parsivežė Čiurlionio paveikslus, kurie Didžiojo karo pradžioje buvo išvežti iš Vilniaus", - apie šaliai svarbių kultūros vertybių sugrįžimą J. Ereto valdymo metais informavo ELTA.

Populiarios buvo žinios apie ūkį, kai kurių jų turinys dabar greičiausiai sukeltų šypseną: "MARIJAMPOLĖ. Apie Balbieriškį pasirodo gana daug šernų. Pereitais metais jie nuėdė plotus bulvių ir apnaikino pagirinių ūkininkų javus. Dažnai tenka žmonėms matyti, kaip išeina šernai šeimynomis po 10-12.".

Arba kita, apie finansus, jau iš 1932-ųjų: "KAUNAS. Lietuvos banko aukso fondas balandžio 1 dienai liko nepasikeitęs. Svetimos valiutos fondas siekia 25,4 mil. litų, banknotų apyvarta - 101,2 mil. litų". Apie potvynį Vilniuje: VILNIUS. Ties Vilniumi Neris pakilo 6 metrus aukščiau normalaus lygio. Mieste užlieta daug gatvių. Vanduo taip pat pasiekė katedrą ir taip ją paplovė, jog bijoma, kad ji nesugriūtų. Sienose pasidarė 18 cm pločio plyšiai. Katedra uždaryta".

Eltos archyvuose yra likusių 1932 metais išleistų žinių ir iš kitų Europos valstybių: "LONDONAS. Anglų muitų valdyba pakeitė savo prieš kurį laiką padarytą sprendimą ir nutarė, kad beždžionės yra keturkojės, o ne keturrankės, ir todėl už jas negalima imti jokio muito. Pakeitimas buvo padarytas po plačių tyrinėjimų".

Iš tų metų liko žinių ir iš tolimesnių pasaulio kampelių: "SIDNEJ. Čia buvo rengiamasi pastatyti operą "Karmen", tačiau ji turėjo būti atidėta, nes žiurkės, patekusios į dėžes su kostiumais, sugadino beveik visus kostiumus. Pastatymas atidėtas vienai savaitei."

Iki 1940 metų ELTA išaugo į stiprią naujienų agentūrą, palaikiusią tiesioginį ryšį su žymiausiomis Europos agentūromis "Reuters", DNR", "Havas", "Stefani", "TASS". Pradėtas naudoti tuomet modernios ryšio priemonės - teletaipai. Prieškariu Lietuvos telegramų agentūra buvo populiari. Žmonės, žinodami, kad čia suplaukia pasaulio žinios, ir patys skambindavo ko nors pasitikslinti.

Informacija užsienio - anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis buvo be vargo verčiama į lietuvių kalbą. Tiesa, tik iki 1940-ųjų. Sovietams okupavus Lietuvą, beliko vienintelė - rusų kalba. Okupacinio režimo gniaužtai pradėjo varžyti ir savaip koreguoti informacijos srautus. ELTA tapo Sovietų Sąjungos agentūros - TASS padaliniu, aklai vykdė partinių vadovų valią.

Pokario Eltos direktorius buvo vadinamas atsakinguoju vadovu. Jis ir beveik visi korespondentai bei redaktoriai buvo demobilizuoti rusų kariškiai, kurie darbe dėvėjo kariškas uniformas be antpečių, kalbėjo ir rašė rusiškai. Liko žinių, kad tik vienas korespondentas rašydavo informacijas lietuviškai ir dėl to sulaukdavo kolegų pykčio, mat jo medžiagas reikėdavo išversti į rusų kalbą, o po to vėl "atversti" į lietuvių.

Nuo 1953 metų rusakalbius kariškius pradėjo keisti Vilniaus universiteto absolventai, bet visos užsienio agentūrų žinios vis dar ateidavo tik iš Maskvos, ir tik rusų kalba.

Lietuvoje įsigalėjus sovietiniam režimui, lietuvių išeivijos pastangomis naujienų agentūros ELTA nepriklausomas, niekieno nekontroliuojamas padalinys įkurtas užsienyje. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK`as) 1944 metų gruodžio 14 dieną Berlyne nutarė įsteigti slaptą Eltos informacinį biurą, kurio uždavinys - informuoti užsienio valstybes apie tikrąją padėtį Lietuvoje. Biuro vedėju buvo paskirtas Antanas Valikėnas. Eltos žinių biuletenis, leistas kasdien nuo 1945 metų, vėliau išeidavo kas dvi savaites.

Nuo 1953 metų Vokietijos mieste Reutlingene pradėtas leisti biuletenis vokiečių kalba "ELTA Pressediens", nuo 1954 metų - Romoje italų kalba "ELTA Press" nuo 1956 metų - Niujorke anglų kalba "ELTA Information Service", nuo 1961 metų - Buenos Airėse ispanų kalba. Biuleteniai buvo leidžiami ir prancūzų, portugalų, arabų kalbomis. Jais naudojosi politikai, diplomatai, įvairių šalių žiniasklaida. Eltos informacinė tarnyba 1965 metais iš Vokietijos perkelta į JAV, skyriai dirbo Miunchene bei Romoje. Leidybinį bei platinimo darbą finansavo VLIK`as ir Tautos fondas.

Daugelį metų užsienyje leistas Eltos biuletenis buvo vienintelis reguliarus, gana objektyvus informacijos šaltinis apie Lietuvą.

Atkūrus nepriklausomą Lietuvą, Eltos biuletenių leidimas užsienio šalyse buvo oficialiai sustabdytas. Paskutiniai numeriai išėjo 1991 metų gruodį.

Bundant tautiškumui, kartu su Sąjūdžio judėjimu, augo ir visuomenės poreikis gauti necenzūruotą, tikrą informaciją apie tai, kas vyksta šalyje ir pasaulyje bei pasipiktinimas skleidžiama propaganda. 1988 metų birželio 28 dieną prie Eltos pastato Vilniuje surengtas mitingas. Susirinkusieji piktinosi Eltos išleista iškreipta informacija apie birželio 24 dienos Sąjūdžio mitingą, kelti plakatai "ELTA skatina informacijos badą", "Panaikinkime Eltos monopolį - bus tikrų žinių". Šios agentūros istorijos dalies negali išbraukti ar apsimesti, kad jos nebuvo, ją reikia įsisąmoninti ir suvokti, kad būtų galima eiti kitu - laisvės ir laisvo žodžio keliu.

Lietuvai vėl tapus nepriklausoma, atgimė, palengva stojosi ant kojų ir ELTA. 1995-aisiais ELTA tapo akcine bendrove. Devyniasdešimtmetė Lietuvos telegramų agentūra šiandien yra patyrusi ir užgrūdinta įvairių patirčių, kartu dinamiška bei jaunatviška.

1920 metais agentūra užsienyje turėjo 15 korespondentų, apie 20 - šalyje. Šiuo metu naujienų agentūroje ELTA dirba 42 darbuotojai, kasdien skelbiama apie 300 informacijų svarbiausiomis Lietuvos ir užsienio politikos, verslo, teisėtvarkos, kultūros, sporto temomis. Informacijos verčiamos į anglų ir rusų kalbas.

Naujienų agentūros ELTA fotoarchyvuose sukaupta per 100 tūkstančių negatyvų, fotobanke - apie 250 tūkst. skaitmeninių nuotraukų.

ELTA viena pirmųjų Lietuvoje sukūrė savo interneto svetainę. Per metus agentūros vartotojų laikas, praleistas Eltos svetainėje, lygus 29 metams.

Balandžio 1 dieną naujienų agentūra ELTA, pažyminti savo įkūrimo 90-metį, Seimo parodų galerijoje atidarė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui skirtą parodą "Eltai - 90: skiriame Laisvei...". Parodą atidarė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

64 parodos nuotraukose - svarbiausi šalies gyvenimo momentai pradedant 1987-ųjų rugpjūčio 23-iosios mitingu prie Adomo Mickevičiaus paminklo ir baigiant Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio renginiais.

ELTA