Žiniasklaida Lietuvoje

Lapkričio 17 dieną Lietuvos žurnalistų sąjunga gavo kolegų žurnalistų pranešimą apie tai, kad pareigos informuoti visuomenę apie savo veiklą vengiantis kultūros ministras Remigijus Vilkaitis savo profesinę pareigą atliekančių televizijos LNK laidos „Paskutinė instancija“ žurnalistų „atsikratė“ pasitelkdamas policijos pareigūnus ir taip sutrukdė žurnalistams vykdyti savo pareigas.

Kaip nurodo kolegos žurnalistai, jie vadovaudamiesi įstatymais rinko informaciją Kultūros ministerijoje ir bandė pakalbinti ministrą aktualiais klausimais, į kuriuos iki minėto incidento niekaip nepavyko gauti išsamaus atsakymo.

Kultūros ministerija teigia, kad LNK televizijos žurnalistė Rasa Kalinauskaitė be išankstinio susitarimo dėl susitikimo su Kultūros ministru arba Kultūros ministerijos atstovu įsiveržė į ministerijos patalpas. Ministerija taip pat tvirtina, neva žurnalistė ir operatorius atsisakė paklusti teisėtiems Kultūros ministerijos apsaugos darbuotojo reikalavimams ir įsiveržė į ministerijos patalpas, tuo pažeisdami Kultūros ministerijos darbo reglamentą. Žurnalistei atsisakius paklusti net ministro Remigijaus Vilkaičio raginimams buvo iškviesta policija dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Dėl šio incidento, neva, buvo sutrikdytas ministerijos darbas likusią dienos dalį.

Lietuvos žurnalistų sąjunga, vertindama minėtą konfliktą, nori atkreipti dėmesį, į keletą svarbių aplinkybių. Visų pirma, žurnalistai rinkdami informaciją vadovaujasi šalies Konstitucija ir jų veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Kultūros ministerijos reglamentas, kurį neva pažeidė žurnalistai, neturi jokios galios reguliuoti ir riboti žurnalistų teises vykdant profesinę pareigą. Juk informacijos rinkimas pagal Konstituciją gali būti ribojamas tik įstatymu ir tik numatytais išimtinais atvejais, o ministerijos reglamentas nėra prilygintas įstatymui ir jis reguliuoja ministerijos darbuotojų, o ne žurnalistų veiklą.

LŽS taip pat kelia nerimą ministerijos mesti vieši kaltinimai apie žurnalistų „įsiveržimą“ į Kultūros ministerijos patalpas bei neįvardinti ministro „raginimai“ žurnalistams, kurie neva nebuvo įvykdyti. Be to, viešai nurodomas neva dviejų žurnalistų veikla sutrikdytas visos ministerijos darbas pusdieniui kelia pagrįstus įtarimus apie ministerijos atstovų adekvatų situacijos vertinimą. Vos keleto minučių konfliktinėje situacijoje vargu ar galėjo dalyvauti visi ministerijos padaliniai ir jų darbuotojai, kurie dėl kažkokių priežasčių vėliau neva negalėjo dirbti visą likusią dienos dalį.

Kadangi Kultūros ministerija viešai jau metė kaltinimus žurnalistams ir paprašė subjektyvų situacijos vertinimą ištirti policijoje, todėl LŽS taip pat nori atkreipti dėmesį ir į Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214⁽³⁾ straipsnyje numatytą atsakomybę tais atvejais, kai atsisakoma teikti informaciją masinės informacijos priemonės atstovui ar trukdoma žurnalistui vykdyti savo profesinę pareigą. Todėl LŽS ragina Kultūros ministerijoje įvykusios konfliktinės situacijos metu nukentėjusius LNK laidos „Paskutinė instancija“ žurnalistus (dėl ministerijos atstovo pareiškimo žurnalistams buvo sutrukdyta vykdyti savo pareigą) kuo skubiau kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu ištirti ir įvertinti šį įvykį remiantis minėtu kodekso straipsniu. Tokiu būdu, tikėtina, būtų galima išvengti bet kokių viešų spekuliacijų dėl neva netinkamo žurnalistų elgesio.

Primename, kad pagal įstatymus Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymas teikti informaciją masinės informacijos priemonės atstovui, išskyrus informaciją, kuri neskelbtina pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nenurodant atsisakymo priežasties ar trukdymas žurnalistui vykdyti savo profesinę pareigą užtraukia baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams nuo penkiasdešimties iki penkių šimtų litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Tačiau demokratinėje ir atviroje visuomenėje greta administracinės atsakomybės egzistuoja ir politinė, moralinė, etinė atsakomybė. Todėl žurnalistams viešai pateikus jų teisių pažeidimų įrodymus, ministro veiklą turi įvertinti, visų pirma, jis pats ir priimti sprendimą dėl tokio elgesio. Žurnalistų bendruomenė tikisi, kad  savo vertinimus pateiks ir Ministras Pirmininkas, Prezidentas bei Seimo atstovai, kurie turi teisę vertinti pasitikėjimą ministru ir jo veikla.