2021 m. spalio 23 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žiniasklaida Lietuvoje

*print*

Archyvas :: Pulitzerio premija lietuvaitei, Stasio Šalkausko įžvalgos...

2021-09-08
 

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

 

 

Naujame vasaros žurnalo "Santara" viršelyje ant kaktos užrašyta, kad tai - Ieva Prudnikovaitė. A. Abromaitytės nuotraukoje įtaigiai į skaitytoją žvelgianti dainininkė. Dainavo ji vasarą, suplanuoti darbai naujam sezonui. Jos programos įdomios, savitos - verta paklausyti ir rugsėjo mėnesį.
Į mus žvelgia jaunutė mergina - Andrea Januta. Ji apdovanota žurnalistams reikšminga Pulitzerio premija. Nuotraukose ir medalio atvaizdas. „Šiuo kokybės ženklu" paženklinta žurnalistė kartu su Reuters komanda už rašinių ciklą „Apsaugoti", apnuoginę policijos brutalumą. Apačioje - ant mamos rankų dar maža Andrea: šeima mini lietuvės močiutės Petronėlės devyniasdešimtmetį.
Stasio Šalkauskio premiją pelnęs profesorius Alvydas Jokubaitis prisiminė profesorių - „vieną talentingiausių Lietuvos politinės filosofijos autorių". Pedagogai apie jį pasakytų kitaip. Su Jokubaičio pavarde, ne asmeniu, susijęs šioks toks nutikimas.
Prieš ne vieną dešimtmetį buvau paprašyta po straipsniu pasirašyti pseudonimu (negali juk viename savaitraščio numeryje būti vieno autoriaus trys straipsniai...). Intuityviai pasakiau: Jokubaitis. Visai intuityviai, nes profesoriaus vardas tuo dešimtmečiu dar neskambėjo. Įdomiausia tai, kad šį vardą spontaniškai padiktavo pasąmonė. Tik vėliau išsiaiškinau, kad Aleknų giminė kilusi iš Jokūbaičių kaimo tarp Krakių ir Grinkiškio (Kėdainių raj., nes Jokūbaičių yra ir Jurbarko, ir Šilalės žemėse). O gimusiam mano vaikaičiui taip pat intuityviai tėvai suteikė Jokūbo vardą. Įdomi toji pasąmoninė veikla!
O dabar prijaučiu profesoriaus žurnalo puslapiuose išsakytai minčiai: „Lietuviai šiandien tapo tokia laikini, kad lietuviais (dažnai - R. AB) lieka tik todėl, kad artėja Lietuvos pabaiga. Jie nebesijaučia nesutraukomais ryšiais surišti su tėvyne. Beveik milijonas lietuvių šiandien yra ne piliečiai, o tik užsienyje uždarbiaujantys žmonės. [...] Šalkauskis juokiasi iš mūsų. Kvailių keiksmažodžiai nepadaro išmintingais. Šalkauskio knygos ir straipsniai laukia kitos Lietuvos..."
Su šia pavarde susijęs žurnale publikuojamas broliui Kaziui Šalkauskiui siųstas ir išsaugotas (garbė profesoriaus Stasio marčiai Ritonei Šalkauskienei) Mykolo Römerio laiškas. Su ypatingu dėmesiu ir pagarba skaitau jo raštus ir teisingai rašau pavardę: su umliautu. Tokios meilės Lietuvai ir gimtinei, Bagdoniškiui, reikia mums visiems pavydėti: „Jisai - visi jo elementai, medžiai, visa žemė, trobos, ypač gi puikūs Bagdoniškio keleliai - tai yra lyg mano esmės elementai; per Bagdoniškį, jo reginius ir aš pamilau Lietuvą, suformavau visą savo psichiką, kuri mane, gimusį lenkų bajorų šeimoje, surišo su lietuviškąja liaudies Lietuva." Nesibaiminkite pakelti profesoriaus raštų - juose daug išminties ir šilumos. Puiku, kad dar randama autentiškų jo rašinių, egodokumentų.
Kas dar prisiminė iškilųjį profesorių, mokslininką, Vilniaus universiteto rektorių Joną Kubilių, kurio šimtmetį paminėjo „Santara"? Viktorija Daujotytė cituoja seniai akademinėje bendruomenėje pamirštą Justino Marcinkevičiaus kalbos fragmentą, išsakytą 1991 metais jam, 33 kartus rugsėjo Pirmąją sveikinusiam studentus. Ir priduria: „Mums vis dar trūksta blaivumo, racionalumo, vertinant sunkiuosius savo istorijos metus ir žmones, kuriems teko pagrindinė tų metų našta. Atskira pozicija, einant aukštas pareigas, - vienu metu ir prisitaikant, ir veikiant būdais, kurių bent visai nebuvo įmanoma sukontroliuoti..."
Eksc. Prezidentas Valdas Adamkus pabėrė savų atsiminimų.
Strėlė tu iš pamesto lanko,
Leki vis į atmintį mano...
Tarsi pritaria ir Alfonsas Bukontas, kurio poezija šiame „Santaros" numeryje.
Nuotraukos iš Eržvilko, kuriame prisimintas J. Kubilius, minimas ir Vytautas Martinkus. Bet būtų gerai, kad toji iš lanko paleista strėlė pažadintų atminį tų, kurie turėtų pakalbėti apie iš Eržvilko kilusį muziką, iškilų Lietuvos kultūros patriotą Juozą Banaitį. Artėjantį kovą sukaks 55 jo Išėjimo metai.
Šį kartą Vytenis Andriukaitis rašo ne pats. Apie jį kalba Justas Vincas Paleckis. Ir nuotrauka graži - su pilna pintine grybų.
Kai amtrajame Samtaros numeryje Edmundas Ganusauskas tęsia pasakojimą apie Romą Sadauską. Ir šis nuotraukoje su grybais!
Ir dr. Pranas Šerpytis pasmailino plunksną primindamas Nobelio premijos laureatą Bernardą Lowno (Boruch Lac), iškilųjį mediką, žydą „iš po Utenas". Nnuotraukoje šeima nusifotografavusi Utenoje 1928 metais. Žinomiausias daktaro išradimas - defibrilatorius kardioverteris. Kad nepasiklydus terminijoje, svarbu pagerbti išradėją už veiksmingos pagalbos širdžiai kūrimą.
Libertas Klimka priminė Mažojoje Lietuvoje prieš 215 metų gimusį Karaliaučiaus universiteto profesorių, žymų kalbininką Frydrichą Kuršaitį. Jo nuopelnas lituanistikai - 1876 m. išleistas veikalas „Lietuvių kalbos gramatika". O mes kaip dabar SAVO kalbą gerbiame?
Prisimintas Liudas Dambrauskas - mūsų laikais „Naujosios Romuvos" gaivintojas. Arvydas Juozaitis emocijų sklidinu tekstu pasakoja apie tėvą, patriotiškumą ir sportą. L. Melnikas dar kartą primena Vilniuje gimusias muzikes: pianistę Nadią ir smuikininkę Klarą Reisenberg. Pirmą kartą Lietuvoje apie talentingas vilnietes plačiau rašiau knygoje apie Aleksandrą Livontą ir Olgą Šteinberg. Rankų artritas pakenkė žymiojo profesoriaus L. Auerio mokinei Klarai. Tačiau ji tapo žymi 1920 m. sukonstruoto naujo instrumento virtuoze. Įprasminęs konstruktoriaus pavardę (Levas Termenas), jis vadintas terminvoksu arma thereminu. Teko juo pagroti bendraujant su pačiu Termenu, išradėju: Taline 1990 metais. Nuostabus jausmas kurti muziką rankų plastika, neliečiant jokių stygų!
Primenama, kad Kazio Varnelio namuose veikia Rimanto Dichavičiaus fotografijų paroda „Vardai, tapė mūsų laiko ženklais". Ir Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje naujos parodos. Pristatomas Virginijos ir Kazimiero Mizgirių Gintaro muziejus, nauja paroda Valdovų rūmuose.
Gediminas Jankus puslapius skiria Kauno dramos teatrui. O Romas Gudaitis bando aiškintis mįslingąjį AŠ fenomeną. Inkognito pateikta nedidelė Vladimiro Prudnikovo kūrybos reklamėlė: Sarsueloje dainavusios solistės viena per kitą bando aiškinti žanro specifiką.
Pasipildė „Santaros" išleidžiamų knygų bibliotekėlė - jau 260! Apie tai gal kitą kartą pravėdinsiu smegenis.
 
Rubrika Žiniasklaida Lietuvoje yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis. 
 
 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-09-27 14:38
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media