2024 m. liepos 18 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Archyvas :: Juozapas Vytas Urbonas: Susitikimai gyvenimo kelio vingiuose (11)

2022-12-14
 
Juozapas Vytas Urbonas

Juozapas Vytas Urbonas

Tęsinys. Pradžia 2022 09 03, 2022 09 18, 2022 10 14, 2022 10 25. 2022 10 31, 2022 11 07, 2022 11 17, 2022 11 27

 

Juozapas Vytas Urbonas
Profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, LŽS narys


Klaipėdos universitete

 

 

Pasinaudojus žurnalistų rengimo patirtimi Vilniuje, kai kurių užsienio šalių žurnalistų rengimo programomis, per pusantrų metų buvo parengta žurnalistikos studijų Klaipėdos universitete programa. Jai pritarė Klaipėdos universiteto Studijų skyrius, ją aprobavo Vilniuje esantis Studijų kokybės vertinimo centras ir patvirtino Švietimo ir mokslo ministerija. 2000 m. buvo paskelbtas studentų priėmimas į šią programą, o aš buvau paskirtas Socialinių mokslų fakultete naujai įsteigtos Komunikacijos katedros vedėju. 2002 m. laimėjęs konkursą, ėmiau eiti profesoriaus pareigas, o 2005 m. buvo suteiktas profesoriaus vardas. Per kelerius metus buvo suformuotas katedros dėstytojų kolektyvas, ir 2004 m. išleista pirmoji žurnalistų laida.
Pirmaisiais mokslo metais būsimiesiems žurnalistams teko mokytis daugiausia bendrojo universitetinio lavinimo dalykų bei socialinių mokslų studijų programos pagrindų, tik vienas kitas buvo žurnalistikos specialaus lavinimo dalykas. Bendrojo universitetinio lavinimo ir studijų krypties pagrindų dalykus žurnalistikos specialybės studentams dėstė Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų, Humanitarinių mokslų bei Gamtos ir matematikos mokslų fakultetų dėstytojai, o aš vienas dėsčiau žurnalistikos specialaus lavinimo dalykus - žurnalistikos įvadą, žiniasklaidos technologijas (talkinamas Klaipėdoje dirbančio žurnalisto Evaldo Jankausko), pasaulio žiniasklaidos sistemas ir Lietuvos žurnalistikos istoriją, tai yra tuos pačius dalykus, kuriuos aš iki tol daugelį metų dėsčiau Vilniuje, Žurnalistikos institute (Komunikacijos katedroje buvome du etatiniai darbuotojai - aš ir sekretorė Jurgita Jonaitienė). Nuo antrųjų mokslo metų pradėjo dirbti dar viena etatinė dėstytoja - socialinių mokslų daktarė klaipėdiškė Daiva Sirtautienė (ji ėmė dėstyti komunikacijos pagrindų ir masinės komunikacijos teorijos dalykus) - ir du dėstytojai valandininkai - spaudos žurnalistas klaipėdiškis Artūras Grigaliūnas (ėmė skaityti žiniasklaidos technologijų paskaitas ir vesti pratybas) ir spaudos bei radijo žurnalistas, fotomenininkas iš Vilniaus Povilas Sigitas Krivickas (pradėjo dėstyti fotožurnalistikos kursą).
Vėliau žurnalistikos specialaus lavinimo dalykams dėstyti ir pratyboms vesti buvo priimta antraeilėms pareigoms keletas Klaipėdos žurnalistų, pasitelkta specialistų iš Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto (paskaitas skaitė Žygintas Pečiulis, Skirmantas Valiulis), dar keletas kitų spaudos, radijo bei televizijos žurnalistų (reporterio darbo žiniasklaidoje dalyką pradėjo dėstyti spaudos, radijo bei televizijos žurnalistas iš Plungės Eugenijus Bunka, ryšių su visuomene - politologijos magistras klaipėdiškis Kipras Paldauskas). Nemažai pakviestųjų dėstytojų paskui tapo etatiniais katedros darbuotojais: Rosita Uznienė (Vaičiulė) ėmė dėstyti žurnalistikos įvadą, Lietuvos žurnalistikos istoriją, elektroninę žiniasklaidą (ji dėstydama apgynė edukologijos mokslų daktarės disertaciją), Irena Rezgevičienė - eterio žurnalistiką, pasaulio žiniasklaidos sistemas, tiriamąją žurnalistiką, žurnalisto etiką, Romualda Laimienė - žiniasklaidos teoriją, žiniasklaidos technologijas, reporterio darbą žiniasklaidoje, žiniasklaidos teisę.
Žurnalistikos bakalauro studijų programa Klaipėdos universitete, atsiradusi 2000 metais, beveik kas dveji mokslo metai buvo tobulinama, atnaujinama, siekiant kuo geresnės studijų kokybės. Jos svarbiausias tikslas - rengti ne siauros specializacijos, o plataus profilio žurnalistus, gebančius gerai orientuotis šalies ir užsienio visuomeniniame bei politiniame gyvenime, suvokiančius žurnalistikos vietą, funkcijas ir vaidmenį demokratinėje visuomenėje, mokančius objektyviai ir sumaniai atspindėti žiniasklaidos priemonėse įvairius visuomeninio, politinio, kultūrinio bei ekonominio pobūdžio įvykius ir reiškinius. Absolventai buvo ruošiami darbui periodinių leidinių redakcijose, televizijos ir radijo stotyse, elektroninės (internetinės) žiniasklaidos portaluose, įstaigų, įmonių ir organizacijų ryšių su visuomene tarnybose.
Formuojant Žurnalistikos studijų programos turinį, buvo keliamas klausimas, koks turėtų būti šiuolaikinis žurnalistas: universalus ar siauros specializacijos. Gilinant specializaciją, gali būti rengiami, pavyzdžiui, radijo ar televizijos žurnalistai. Baigus studijas, jiems lengviau įsilieti į nacionalinio bei regioninio radijo ar televizijos darbuotojų kolektyvą. Tačiau neradus darbo pagal įgytą kvalifikaciją arba jį praradus, jiems sunkiau įsidarbinti kitose žiniasklaidos priemonėse, pavyzdžiui, spaudoje. O parengti plataus profilio žurnalistai, turintys įvairių žurnalistikos rūšių teorijos ir praktikos pagrindus, kur kas greičiau gali įsitraukti į darbą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje. Todėl Klaipėdos universitete buvo siekiama universalių, plataus akiračio žurnalistų rengimo. Tiesa, atsižvelgiant į studentų pageidavimus, čia vykdomoje Žurnalistikos studijų programoje numatyta ir tam tikra sąlyginė specializacija - savarankiškai pačių studentų pasirenkamas specializavimasis pagal įvairias žurnalistikos rūšis bei žurnalisto veiklos sritis.
Žurnalistikos studijų programoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas specialaus lavinimo dalykams (jie sudaro daugiau kaip pusę visų dalykų apimties). Jau pirmajame semestre dėstomi pradiniai žurnalistikos dalykai - „Žurnalistikos įvadas" ir „Žiniasklaidos technologijos". Juose maždaug po paskaitą skiriama tiems žurnalistikos specialaus lavinimo dalykams, kurie plačiau bus dėstomi kituose semestruose. Per paskaitas ir pratybas studentai susipažįsta su žiniasklaidos priemonių sistema ir technologijomis, žurnalistinės kūrybos pagrindais, svarbiausiais žiniasklaidos teisiniais dokumentais (Visuomenės informavimo įstatymu), žurnalisto etika (Žurnalistinės etikos kodeksu), kad po pirmojo kurso jie įgytų žurnalistui būtiniausių žinių ir galėtų atlikti praktiką laikraščių redakcijose. O vėlesniuose kursuose sudaromos sąlygos studentams nuosekliai ir išsamiai studijuoti kitus žurnalistikos dalykus - žurnalistikos istoriją ir teoriją, fotožurnalistiką, radijo ir televizijos žurnalistiką, žiniasklaidos teisę, žurnalisto etiką, elektroninę (internetinę) žiniasklaidą. Tokiu būdu studentai turi galimybę nuolat atnaujinti pirmame kurse įgytas žinias, susipažinti su bet kuriais pokyčiais žiniasklaidos sistemoje, su naujausiais žiniasklaidą ir žurnalisto veiklą reglamentuojančiais dokumentais.
Nuo trečiojo kurso studentams dėstomi specialūs, daugiau praktinio pobūdžio pasirenkamieji žurnalistikos dalykai (reporterio darbas žiniasklaidoje, eterio kalba, žurnalistinis redagavimas, tiriamoji žurnalistika, žiniasklaidos reklama, ryšiai su visuomene). Daugiausia laiko čia užima pratybos, kad studentai galėtų ugdyti savo būsimos profesijos gebėjimus, kad įgytas teorines žinias praplėstų ir taikytų praktinėje veikloje. Tokie pasirenkamieji žurnalistikos dalykai sudaro geras sąlygas studentams tam tikru mastu specializuotis spaudoje, radijuje ar televizijoje. Sąlyginei specializacijai padeda ir mokomosios praktikos, kursinių ir baigiamųjų bakalauro darbų temų pasirinkimas. Atnaujintoje Žurnalistikos studijų programoje buvo numatyta didesnė ir profesinės praktikos apimtis - iš viso praktikai skiriama 10 savaičių (po pirmojo, antrojo ir trečiojo kursų). Mokslinio darbo įgūdžiams ugdyti rengiami du kursiniai darbai ir bakalauro baigiamasis darbas (jiems kreditų taip pat skiriama daugiau, negu buvo anksčiau: 3 ir 6 kreditai kursiniams darbams bei 11 kreditų bakalauro darbui).
Svarbiausios dabarties žurnalistikos dalykų temos aptariamos paskutiniajame semestre dėstomame dalyke „Žurnalistikos problemos". Čia dėstytojas su studentais diskusinio pobūdžio paskaitose ir pratybose gilinasi į einamojo laikotarpio padėtį, žurnalistikos raidą, žiniasklaidos plėtrą, valdžios, žiniasklaidos ir visuomenės santykius. Studentai verčiami savarankiškai vertinti vykstančius procesus, daugiau analizuoti, daryti konkrečias išvadas, reikšti asmeninę nuomonę tuo ar kitu klausimu.
Kad studentai geriau pasirengtų žurnalistikos specialaus lavinimo dalykų studijoms ir galėtų įgyti pasirinktos studijų krypties aukštojo mokslo kvalifikaciją, į Žurnalistikos studijų programą įtraukta nemažai bendrojo universitetinio lavinimo ir įvairių socialinių mokslų dalykų (komunikacija, informacija, politologija, sociologija, psichologija, ekonomika, teisė), taip pat žurnalistui labai reikalingų humanitarinių mokslų krypties dalykų (kalbotyros pagrindai, stilistika, akcentologija, užsienio kalba, literatūra, filosofija). Tiesa, šie dalykai daugiausia dėstomi tik vieną semestrą. Tačiau studentai, norėdami įgyti daugiau žinių, gali juos toliau studijuoti nuo antrojo kurso kaip pasirenkamus socialinių ar humanitarinių mokslų dalykus arba laisvai pasirenkamus dalykus. Vienai užsienio kalbai skiriami 4 kreditai - pirmajame ir antrajame semestruose. Tačiau nuo trečiojo semestro studentai gali ją toliau studijuoti - kaip pasirenkamą humanitarinių mokslų dalyką ir (vėliau) laisvai pasirenkamą dalyką. Jei pasirenkamieji žurnalistikos dalykai padeda studentams tam tikru mastu specializuotis žurnalistikoje, tai pasirenkamieji socialinių bei humanitarinių mokslų dalykai sudaro galimybes specializuotis ekonomikos, politikos, sociologijos, teisės, kalbos ar literatūros srityse, kas labai gali praversti baigus studijas, dirbant laikraščių ar žurnalų redakcijose, televizijos ar radijo stotyse, ryšių su visuomene tarnybose.
O visos studijos baigiamos kūrybiniu darbu (žurnalistiniu projektu, kuriame pateikiamos geriausios pastarųjų metų publikacijos, sukurtos radijo ar televizijos laidos) ir teoriniu-praktiniu bakalauro darbu, kuris atspindi studento įgytas universitete žinias ir parodo jo gebėjimą taikyti sukauptas žinias praktinėje veikloje.
Tokia Žurnalistikos studijų programa padeda gerinti studijų kokybę, parengti mūsų žiniasklaidai daugiau profesionalių, dabartinio laikmečio reikalavimus atitinkančių žurnalistų. Todėl Klaipėdos universiteto žurnalistikos specialybės absolventai sėkmingai dirbo ne tik Klaipėdos krašto dienraščių „Klaipėda", „Vakarų ekspresas", laikraščio „Vakarinė Palanga" redakcijose, radijo stotyse „Laluna" bei „Vox Maris", televizijoje „Balticum", bet ir kai kurių šalies nacionalinių bei regioninių dienraščių redakcijose, interneto portaluose, televizijų LNK, TV3, BTV, „LRT Televizijos" studijose.
Klaipėdos universitete Komunikacijos katedros vedėju dirbau iki 2009 m. Ten išleidau „Žurnalistikos specialybės 1-2 kursų modulių programas" ir „Žurnalistikos specialaus lavinimo dalykų programas", vadovėlius bei mokomąsias knygas „Žurnalistikos pagrindai" (antrą, trečią ir ketvirtą leidimą, 2000, 2002 ir 2007 m.), „Lietuvos žurnalistikos istorija" (2001, 2002 ir 2004 m.), „Žurnalistikos teorija" (2002 ir 2005 m.), „Pasaulio žiniasklaidos sistemos" (2003 m.). 2010 m. išleidau monografiją „Stasys Šilingas. Gyvenimas tautai ir valstybei", už kurią buvau apdovanotas 2011 metų Vinco Kudirkos premija. Iš viso paskelbiau daugiau kaip 90 mokslo darbų, per 260 mokslinių-techninių ir publicistinių straipsnių šalies ir užsienio žurnaluose bei laikraščiuose. Parašiau daug straipsnių „Visuotinei lietuvių enciklopedijai": apie lietuviškus laikraščius ir žurnalus, nuo pirmojo iki paskutinio (25-ojo) jos tomo - apie visų pasaulio valstybių žiniasklaidą. 2006 m. buvau priimtas į Nacionalinę žurnalistų kūrėjų asociaciją, tapau valstybės pripažintu meno kūrėju.

 

Bus daugiau

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-12-25 12:00
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Ričardas Duoba

2022-12-14 12:41

Klaipėdiečiai šaunuoliai, kad turi savo universitetą.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media