2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Archyvas :: Juozapas Vytas Urbonas: Susitikimai gyvenimo kelio vingiuose (6)

2022-10-31
 
Juozapas Vytas Urbonas

Juozapas Vytas Urbonas


Tęsinys. Pradžia 2022 09 03, 2022 09 18, 2022 10 14, 2022 10 25


Juozapas Vytas Urbonas
Profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, LŽS narys

 

 

Redaktorius Vytautas Žeimantas

 

 

Su Vytautu Žeimantu susipažinau 1981 metų vasarą neeilinėje vietovėje - Nidoje, beveik savaitei su juo įsikurdamas tame pačiame kambaryje. Abu atvažiavome iš Vilniaus, kaip korespondentai - jis iš pagrindinio respublikos laikraščio „Tiesa", aš iš žurnalo „Mokslas ir technika" redakcijos. Abiejų tikslas buvo toks pats - parengti publikacijas savo leidiniams. Tuo metu buvo labai domimasi matematinių metodų taikymu moksle, ekonomikoje, gamyboje. Nidoje Lietuvos mokslų akademija ir organizavo mokslinę konferenciją šiais klausimais. O į ją buvo pakviestas svečias iš Maskvos - pasaulyje garsus mokslininkas, 1975 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas, rusų matematikas ir ekonomistas akademikas Leonidas Kantorovičius, tuo metu dirbęs Sisteminių tyrimų institute. Ir mums su Vytautu pasisekė - jam pavyko gauti akademiko interviu, man - jo straipsnį. 1981 m. birželio 17 d. „Tiesoje" pasirodė V. Žeimanto išsamus pokalbis su L. Kantorovičiumi „Matematika ir ekonomika: ryšys turi būti tvirtas", o žurnalo „Mokslas ir technika" 1981 m. devintajame numeryje - dviejų puslapių L. Kantorovičiaus straipsnis „Matematiniai metodai ir ekonomika".
V. Žeimantas jau ne vienus metus buvo dirbęs spaudoje, nors žurnalistinio išsilavinimo neturėjo. Jis, gimė 1944 m. Vilniuje. 1967 m. įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą ir 1972 m. jį baigė, įsigydamas ekonomisto kvalifikaciją. Tačiau dar mokydamasis trečiajame kurse, pradėjo aktyviai reikštis spaudoje. Jo rašinius spausdino ne vienas šalies laikraštis. Juos pastebėjo ir tuometinis laikraščio „Tiesa" redaktorius Albertas Laurinčiukas. Jis 1975 m. pakvietė V. Žeimantą dirbti redakcijoje. Joje jis dirbo beveik dešimt metų: iš pradžių Užsienio gyvenimo skyriaus korespondentu, vėliau Pramonės, transporto ir statybos skyriaus vedėju, redakcinės kolegijos nariu.
Paskui, nuo 1989 iki 1998 m., beveik dešimtmetį V. Žeimantas buvo Vilniaus miesto laikraščio „Vakarinės naujienos" vyriausiasis redaktorius. Dienraštis, leistas lietuvių ir rusų kalbomis, tapo labai populiarus: jo bendras tiražas pakilo net iki 180 tūkstančių egzempliorių. V. Žeimantas vadovavo redakcijai ir neramiomis kovos už Lietuvos nepriklausomybę dienomis. Įvairiu metu teko su redaktoriumi bendrauti, kalbėti žurnalistinio darbo klausimais. Laikraščio puslapiuose buvo paskelbta keletas mano 1993 m. išleistos knygos „Lietuvių žurnalas" recenzijų.
Su V. Žeimantu nenutraukiau ryšių ir dirbdamas Klaipėdos universitete. 2001 m. birželio 29 d. mūsų pokalbis apie žurnalistų rengimo problemas „Klaipėdos universitete pradėta rengti ir žurnalistus" buvo paskelbtas dienraštyje „Lietuvos aidas", kuriame jis nuo 1999 iki 2008 m. dirbo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. Atsakydamas į žiniasklaidos priemonėse keliamą ir V. Žeimanto primintą klausimą, ar Klaipėdos universitetas, 2000 m. pradėjęs rengti žurnalistus, neturėdamas pakankamai žurnalistikos dalykų dėstytojų, neklysta, paaiškinau, jog studentai pirmajame kurse mokėsi daugiausia bendrojo universitetinio lavinimo dalykų bei socialinių mokslų studijų programos pagrindų, tik vienas kitas buvo žurnalistikos specialaus lavinimo dalykas. Todėl nėra jokio reikalo iš pat pradžių surinkti pilną katedrą žurnalistikos specialybės dėstytojų (daugiausia docentų ir net profesorių, kaip siūlė vienas iš oponentų, matyt, užmiršęs, kad Lietuvoje apskritai tuo metu nebuvo nė vieno žurnalistikos specialybės profesoriaus): paprasčiausiai jie neturėtų ką veikti. Tada žurnalistikos specialybės pirmame (ir vieninteliame) kurse buvo 16 studentų, kuriems aš vienas dėsčiau žurnalistikos įvadą, žiniasklaidos technologijas (talkinamas Klaipėdoje dirbančio žurnalisto Evaldo Jankausko), pasaulio žiniasklaidos sistemas ir Lietuvos žurnalistikos istoriją, tai yra tuos pačius dalykus, kuriuos aš iki tol daugelį metų dėsčiau Vilniuje, Žurnalistikos institute. Nuo kitų mokslo metų, kai jau bus du žurnalistų kursai, atsiras ir daugiau dėstytojų. Ateityje žurnalistikos specialaus lavinimo dalykams dėstyti numatėme pasitelkti dėstytojus iš kitų universitetų, Klaipėdos spaudoje, radijo bei televizijos stotyse dirbančius žurnalistus, taip pat ruošti dėstytojo darbui Klaipėdos universitetą baigusius gretimų specialybių (žurnalistinės specializacijos) magistrus.
Atsakydamas į V. Žeimanto klausimą, ar Klaipėdos žurnalistikos specialybės studentai turi iš ko mokytis, atsakiau, jog kol kas reikiamos literatūros bei vadovėlių ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis žurnalistikos specialybės studentai nedaug teturi ir Vilniuje, ir Kaune. Mes pirmiausia stengiamės, kad Klaipėdos studentai žurnalistai galėtų susipažinti su tais leidiniais, kurie išleisti mūsų šalyje. Todėl prie Komunikacijos katedros įsteigėme Žurnalistikos centrą, kuriame kaupiame visą literatūrą žurnalistikos klausimais. Taip pat siekiame, kad kiekvienam specialybės egzaminui ar įskaitai ruoštis studentai turėtų vadovėlį, mokomąją knygą ar kitą panašią mokymosi priemonę. Praėjusiais metais Klaipėdos universitetas išleido mano parengtą vadovėlį ,,Žurnalistikos pagrindai" (antrą, pataisytą ir papildytą leidimą), skirtą žurnalistikos įvado ir žiniasklaidos technologijų kursams. Šiemet taip pat Klaipėdoje išėjo mano parašyta mokomoji knyga ,,Lietuvos žurnalistikos istorija", o kitais metais dėstomam dalykui ,,Žurnalistikos teorija" taip pat turėtų pasirodyti speciali mokomoji knyga.
Norėdamas paneigti V. Žeimanto primintas žiniasklaidoje skleidžiamas kalbas, kad žurnalistų jau turime pakankamai, ir Klaipėdos universitetas tik padidins bedarbių žurnalistų gretas, atsakiau jog taip gali kalbėti tik tie, kurie nežino tikros padėties šalyje ir ypač Klaipėdos krašte. Klaipėdos miesto, apskrities rajonų ir viso Žemaitijos regiono periodinių leidinių redakcijose, televizijos ir radijo stotyse bei įstaigų, įmonių ir organizacijų ryšių su visuomene tarnybose dirbo tik vienas kitas specialų išsilavinimą turintis žurnalistas. Be to, jų dauguma - vyresnio amžiaus žmonės. Tad pradėjus rengti Klaipėdoje žurnalistikos bakalaurus, žurnalistikos specialybę galės studijuoti daugiau šio regiono vidurines mokyklas bei gimnazijas baigusio jaunimo, nes į Vilnių kasmet pavykdavo išvažiuoti tik keletui, o atgal, į Klaipėdos kraštą, mažai kas sugrįždavo (dauguma baigusiųjų žurnalistiką pasilikdavo sostinėje). Todėl Klaipėdos miesto ir aplinkinių rajonų laikraščių redakcijoms, radijo ir televizijos stotims atsiranda realios galimybės pasinaudoti žurnalistikos specialybės studentų paslaugomis, ypač jų profesinių praktikų metu, ir po trejų metų savo darbuotojų gretas papildyti diplomuotais žurnalistais.
Su V. Žeimantu pradėjome dar aktyviau bendradarbiauti, kai 2011 m. ėmėme rengti „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją" ir kartu su Genovaite Burneikiene tapome enciklopedijos sudarytojais-redaktoriais. Sudarant leidinio Vardyną, jis pateikė gana ilgą įtrauktinų žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų sąrašą. Tačiau ne visi paprašyti žiniasklaidos priemonių darbuotojai atsiuntė nurodyto pavyzdžio enciklopedinius straipsnius, todėl V. Žeimantui juos teko tobulinti, redaguoti, pačiam parašyti nemažai straipsnių, tarp jų ir apie jau mirusius žurnalistus; įdėjęs daug kruopštaus darbo, iki 2020 m. jis parengė įspūdingą skaičių personalijų - 1820. Deja, nors spaudai paruošti šie ir visi kiti „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos" tekstai, dėl finansinių sunkumų jos išleisti nepavyksta.
V. Žeimantas nuo 2013 m. yra ir Lietuvos žurnalistų sąjungos internetinio leidinio www.lzs.lt redaktorius. Jis rūpinasi, kad būtų pateikta informacija apie LŽS ir NŽKA veiklą, kūrybinius konkursus ir premijas, kitus žurnalistų apdovanojimus, organizuojamus renginius. Jis taip pat gausiems šio elektroninio leidinio skyriams rengia straipsnius, interviu, korespondencijas, informacines žinutes, komentarus, diskusines publikacijas.
V. Žeimantas spaudoje paskelbė daug įvairiausios tematikos straipsnių, kelionių apybraižų, išleido daugiau kaip dešimt publicistikos, ekonomikos, sporto tematikos knygų, eilėraščių rinkinių. Iš baltarusių kalbos išvertė šiuolaikinių autorių kūrinių. Šie vertimai buvo pastebėti - 2010 m. V. Žeimantas tapo Baltarusijos rašytojų sąjungos nariu.
(Bus daugiau)

 

J

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-11-11 13:13
 
 

Komentarai (8)

Jūsų el. paštas

Liliana

2022-11-11 13:15

Linkėjimai Vytautui

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Antanas

2022-11-07 11:53

Vytauto Žeimanto veikla žurnalistikoje verta atskiros knygos.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Artūras Gaigalas

2022-11-04 12:34

Pritariu F. Auguliui, kad žurnalistikos studijos labai prastėja. Radijuje, TV - pilna svetimybių, net nemalonu klausyti kaip šneka jaunieji žurnalistai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Vytautas Žeimantas

2022-11-04 12:26

Gerb. Onutei - verčiau iš baltarusių kalbos. Jie pastebėjo ir priėmė į rašytojų sąjungą.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Onutė Auskaitytė

2022-11-02 14:23

Nežinojau, kad jis Baltarusijos rašytojų sąjungos narys. Kodėl ne Lietuvos? Kodėl Baltarusijos?

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Gediminas Rakauskas

2022-11-02 13:10

Žeimantui redaguojant "Vakarinės naujienos" buvo labai populiarios. Stovėdavau ilgose eilėse prie spaudos kioskų, kad gaučiau laikraštį.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Nijolė

2022-11-02 09:23

Dirbau su Vytautu Žeimantu "Vakarinėse naujienose". Buvo geras redaktorius.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Feliksas Augelis

2022-11-01 11:16

Man atrodo, kad dabar žurnalistų rengimas gerokai pablogėjo.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media