Žurnalistas irgi žmogus

Dirbdamas žurnalo „Mokslas ir technika" redakcijoje parašiau ir 1985 m. Maskvos universitete apgyniau filologijos mokslų žurnalistikos specialybės disertaciją ,,Periodinė spauda kaip mokslinės-techninės pažangos spartinimo veiksnys (Lietuvos žurnalinių leidinių pagrindu)" ir įgijau filologijos mokslų kandidato laipsnį (jį nostrifikavus, 1993 m. suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis). 1986 m. pradėjau dirbti Vilniaus universitete dėstytoju valandininku, o nuo 1987 m. - Istorijos fakulteto Radijo ir televizijos žurnalistikos katedros Periodinės spaudos mokslinio tyrimo laboratorijoje vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Nuo 1991 iki 2000 m. buvau Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, dėstytojas, docentas.

Dirbdamas Periodinės spaudos mokslinio tyrimo laboratorijoje, 1987-1989 m. savarankiškai atlikau mokslinio tyrimo darbą ,,Žurnalo „Žemės ūkis" skaitytojų poreikiai ir redakcijos uždaviniai", parašiau jo ataskaitą. 1991 m. užbaigiau filologijos mokslų daktaro disertaciją ,,Respublikos žurnalinės periodikos organizavimas specialiojo žurnalo tipologinio modelio pagrindu" (rusų kalba; spausdinant jos tekstą talkino ir žmona Danutė), o Maskvos universiteto Žurnalistikos fakultetas, ją apsvarstęs ir rekomendavęs viešam gynimui, išspausdino disertacijos autoreferatą (jis yra ir Lietuvos bibliotekose). Tačiau dėl reorganizacijos metams uždarius Žurnalistikos specializuotą tarybą, po to Lietuvai išstojus iš Tarybų Sąjungos ir pagaliau suirus visai Tarybų Sąjungai, disertacijos neatnaujinau ir negyniau. Vėliau jos pagrindu parašiau ir 1999 m. išleidau monografiją „Lietuvių žurnalai ir jų sistemos kūrimas tipologinių modelių pagrindu", kuri tapo pagrindine publikacija (greta mokslinių straipsnių) 2002 m. laimint konkursą Klaipėdos universitete Komunikacijos katedros profesoriaus pareigoms užimti. O už 2004 m. išleistą recenzuotą dviejų dalių vadovėlį „Lietuvos žurnalistikos istorija" (taip pat už paskelbtus mokslinius straipsnius) 2005 m. man buvo suteiktas socialinių mokslų profesoriaus pedagoginis vardas ir išduotas profesoriaus atestatas.

Nuo 1992 m., dirbdamas Žurnalistikos instituto mokslinio tyrimo grupėje, kartu su kitais rengiau (buvau vienas iš sudarytojų ir straipsnių autorių) ir redagavau (kaip vyriausiasis redaktorius) pirmąją lietuvišką ,,Žurnalistikos enciklopediją", kuri 1997 m. pabaigoje buvo išleista. 1997-1999 m. kartu su kitais Žurnalistikos instituto darbuotojais atlikau mokslinio tyrimo darbą ,,Naujosios žiniasklaidos sistemos formavimasis Lietuvoje 1988-1998 m.", kurio pagrindu 2000 m. išleista monografija ,,Naujosios žiniasklaidos formavimasis Lietuvoje" (aš esu vienas iš jos autorių ir redaktorių). Nuo 1993 iki 1999 m. išleidau knygas (monografijas) „Lietuvių žurnalas", „Lietuvių periodinė spauda", „Pasaulio šalių periodika", „Lietuvių laikraštis", „Lietuvių žurnalai ir jų sistemos kūrimas tipologinių modelių pagrindu". Tuo laikotarpiu mūsų šeimoje buvo liūdnos netektys: 1990 m. mirė mano vyresnis brolis Algirdas, 1997 m. kovo mėnesį - jauniausias brolis Stasys, o gruodžio mėnesį - mano tėtis Jonas ir žmonos tėtis Vladislavas, 1998 m. vasario mėnesį - mano mama Marija, 2001 m. gegužės mėnesį - žmonos mama Marija.

 

1987 m. kovo mėnesį atėjau į darbą Periodinės spaudos mokslinio tyrimo laboratorijoje, kuri buvo įkurta 1984 m. prie Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Žurnalistikos katedros vietoj nuo 1976 m. veikusios ūkiskaitinės periodinės spaudos tyrimo grupės. Laboratorijoje dirbo beveik 10 darbuotojų, su kuriais iki tol nebuvau pažįstamas: teko bendrauti tik su laboratorijos vedėju Aleksandru Remeikiu. Nuo pat laboratorijos įsteigimo joje dirbo Genovaitė Burneikienė, su kuria taip pat susipažinau tik pradėjęs dirbti. Ji (gimusi 1940 m. Kauno apskrities Rokiškio kaime) 1972 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultete žurnalistikos specialybę ir pradėjo dirbti Žurnalistikos katedroje jaunesniąja moksline bendradarbe; nuo 1984 m. ji buvo Periodinės spaudos mokslinio tyrimo laboratorijos mokslinė bendradarbė. 1991 m. susikūrus Žurnalistikos institutui, ji tapo mokslo darbuotoja, taip pat žurnalistikos specialybės studentams ėmė dėstyti teorijos ir praktikos speckursą „Žurnalistikos auditorija". Dirbdama mokslinį darbą, ji nagrinėjo Lietuvos rajonų laikraščių turinio ir tematikos ypatumus bei kitimo dinamiką, tyrė skaitytojų auditorijos poreikius, atsiradusius naujus periodinės spaudos plėtros aspektus. Mokslinių straipsnių paskelbė leidiniuose „Žurnalistika", „Knygotyra", „Mokslotyra", „Žurnalist", „Relation", knygose „The Baltic Media`s Long Road to Freedom" (1993 m.), „Tautinės mažumos demokratinėje visuomenėje" (2000 m.), jos rašinių išspausdino „Literatūra ir menas", „Kalba Vilnius", „Šeima", „Lietuvos aidas", „Voruta", kiti laikraščiai ir žurnalai. Ji 1985 m. išleido knygą „Rajono laikraštis: dabartis ir perspektyvos", 1994 m. sudarė straipsnių rinkinį „Iš lietuvių knygnešystės ir periodikos istorijos", 2002 m. - „Etinė dilema: ryšiai su visuomene ir žurnalistika". 2000 m. išsamią studiją „Rajonų laikraščių vieta lietuvių periodikos sistemoje" paskelbė monografijoje „Naujosios žiniasklaidos formavimasis Lietuvoje (1988-1998 m.)". Ji ilgą laiką dėstė žurnalistikos specialybės studentams speckursus „Žurnalistikos auditorija", „Žiniasklaidos technologijos", „Lietuvos žurnalistikos istorija" ir kitus; G. Burneikienę ir jos mokėjimą bendrauti buvę studentai prisimena iki šių dienų.

Nuo 1992 m. su G. Burneikiene (taip pat Dalia Dirvonaite) kartu dirbome rengdami pirmąją lietuvišką „Žurnalistikos enciklopediją". Ji aktyviai dalyvavo sudarant enciklopedijos vardyną, paskui ieškojo straipsnių autorių, redagavo gautus rašinius, pati parašė daugiau kaip 200 leidinio straipsnių apie lietuvių laikraščius, ėjusius nuo 1823 iki 1988 m. Tai, kad „Žurnalistikos enciklopedija" palyginti greitai buvo parengta ir išleista 1997 m., yra didelis ir G. Burneikienės nuopelnas.

Didelį darbą G. Burneikienė atliko ir rengiant pirmąją „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją", sudarant jos vardyną. Beveik prieš dešimtmetį Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nutarimu pradėta rengti enciklopedija turėtų pateikti visą susistemintą informaciją apie buvusias ir esamas trijų dešimtmečių Nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos žiniasklaidos priemones ir žurnalistus, apibendrinti laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos plėtros rezultatus, išryškinti šios raidos kryptis ir tendencijas. G. Burneikienei teko aprašyti visus laikraščius ir savaitraščius, ėjusius Lietuvoje nuo 1988 m., ir visus dabar leidžiamus, tarp jų ir įsteigtus anksčiau, taip pat užsienio lietuvių laikraščius. Ji šią užduotį įvykdė jau prieš trejetą metų: iki 2020 m. pabaigos ji parengė spaudai daugiau kaip 1270 įvairaus dydžio enciklopedinių straipsnių. Jau parengti spaudai ir visi kiti (sudarytojų-redaktorių J. V. Urbono ir V. Žeimanto) enciklopediniai straipsniai - iš viso apie 5000 pavadinimų, tačiau „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją" išleisti nepavyksta dėl finansinių problemų.

Ne vienus metus G. Burneikienė rašė, matyt, seniai sumanytą knygą apie lietuvių periodikos ištakas. Tai rodo jos surinkta ir kaupta informacija nuo Antikos laikų iki šių dienų, jau sunkia liga sergant baigti rašyti būsimos knygos skyriai, sugalvotas pavadinimas, leidinio turinys, panaudotos literatūros sąrašas. Šioje knygoje autorė siekė „atskleisti laiško ir periodinės spaudos, t. y. laikraščio giminystės ryšius bei sąsajas, aptarti laiško įtaką laikraščio atsiradimui, jo plėtotei ir transformacijai, išryškinti laiško ir laikraščio tikslo, turinio ir funkcijų bendrumo niuansus, apžvelgti laikraščio turinio ir formos sąsajas, jų pokyčius skirtingais epochų tarpsniais, atskleisti lietuvių periodinės spaudos atsiradimo ištakas ir jų ankstyvąją plėtotę bei aptarti tas išskirtines istorines, politines, ekonomines, kultūrines sąlygas".

Knyga pavadinimu „Lietuvių periodikos ištakos" jau po G. Burneikienės mirties 2021 m. gruodžio 17 d. jos vyro Sauliaus Burneikos, žurnalistų Edmundo Ganusausko, Vytauto Žeimanto, Alberto Vaidilos, rašytojo ir leidėjo Jeronimo Lauciaus pastangomis 2022 m. rugsėjo mėnesį išėjo iš spaudos ir buvo pristatyta žurnalistų visuomenei.