2024 m. balandžio 29 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Archyvas :: Žurnalistas Leonardas Aleksiejūnas: „Ačiū – sakyčiau, bet lūpos negali“

2024-01-18
 
Autorės nuotraukoje: broliai – Leonardas (kairėje) ir Adolfas Aleksiejūnai su mokytoja Vanda Vaidotiene  Rozalimo mokyklos  šventėje

Autorės nuotraukoje: broliai – Leonardas (kairėje) ir Adolfas Aleksiejūnai su mokytoja Vanda Vaidotiene Rozalimo mokyklos šventėje

Nijolė Padorienė,
Pakruojis
 

 ...Ačiū - sakyčiau, bet lūpos negali -

ačiū, brangieji, nešalta man, ne...
Žurnalistas, žiemgalis Leonardas Aleksiejūnas sukurtą eilėraštį „Sapnas, ne sapnas" parodė, kai vis prisimindavome 1991-ųjų Sausio 13-ąją... Vilnietis geliančią širdį atvėrė, netekęs mylimos dukros. Užgeso Jurgita prieš keliolika metų, sausio 11-ąją...
Liūdname žurnalisto balse - mintys apie tragišką naktį prie Televizijos bokšto. Vos kilometras nuo namų, dukra Jurgita, Vilniaus 43-osios vidurinės mokyklos mokinė, su bendraamžiais atsidūrė prieš grėsmingas karo mašinas. Mergaitė sukniubo nuo kareivio smūgio... Sustingdytą tankų šūvių trenksmo, sužeistą, sudaužytą šautuvo buože ją išnešė... Televizijos bokšto gynėja apdovanota Sausio 13-osios medaliu.
Tapusi mokytoja, dirbo sostinės Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje. Ištekėjusi Jurgita už bendramokslio Mindaugo, susilaukė dukros ir sūnaus. Tačiau gyvybės gija nutrūko likus keliolikai dienų iki 36-ojo gimtadienio. Sausio 11-ąją... Mamai Zitai, tėvui Leonardui joks medalis neatstojo brangios, mylimos dukros. Taip anksti aukštybių išrinktos Jurgitos. Skaudžiausia - laidoti šeimos pirmagimę...
Galvojama, išėjusieji pasišaukia pas save ir kitus...
Šių metų sausio 10-ąją liūdna žinia apskriejo Lietuvos žurnalistų sąjungą: eidamas 85-uosius metus, mirė buvęs žurnalistas, daugkartinis sambo imtynių čempionas, sporto meistras Leonardas Aleksiejūnas. Netektis šeimoje, žurnalistų, sporto bendruomenėje. Laikas įbrėžė dvi datas - gimimo ir mirties.
Žiemgalis pirmąjį oro gurkšnį įkvėpė 1939-ųjų birželio 27-ąją... Tuomet Stanislavos Aleksiejūnienės naujagimį priėmė jos mama - Teklė, gyvenusi Meldiniuose. Nėščioji iš Simaniškių atėjo pas „pribuvėją", džiaugsmingai pakėlusią antrąjį anūką - Leonardą. Pirmasis Stanislavos ir Pranciškaus Aleksiejūnų sūnus Adolfas (Leonardo brolis) gimė ten pat, prižiūrimas gabios močiutės Teklės. Taip pat birželio 27-ąją...
Adolfui ir Leonardui smagūs gimtadieniai tuo pačiu laiku. Tarp brolių tik dviejų metų skirtumas. Jauniausioji Aleksiejūnų šeimoje buvo sesuo Liucija, atsiradusi gruodį. Pusamžė iškeliavo į Amžinybę. Rozalimo kapinės ramiam poilsiui priglaudusios ir Simaniškiuose gyvenusius Aleksiejūnų tėvus. Vos šimtas metrų jų sodyba stovėjo nuo Daugyvenės...
Daug vandens nutekėjo, kai į savarankišką gyvenimą išėjo Leonardas, baigęs Rozalimo vidurinę mokyklą... Su broliu Adolfu brisdavo per pusnynus. Nelabai skubėdavo jaunesnysis...Tekdavo lėtaeigį paraginti. Užtat namuose abu sportuodavo. Treniravosi berniukai, patys įsirengę skersinį. Daugiau prisitraukdavo Levukas (taip vadindavo) brolį. Nuėmę lanką nuo statinės, prisikalę prie namo, žaidė krepšinį. Kamuolys - iš susuktų skudurų tiko ir kvadratui... Žiemą pačiūžomis raižydavo Daugyvenės ledą.
Mokykloje jiedu taip pat „lenktyniavo": Leonardas kūrė eilėraščius, Adolfas rašė... apsakymus. Dalyvavo mokyklos literatų būrelyje, sekė gabių poetų ir rašytojų pavyzdžiu, skaitė tuometinius žurnalus, bandė net kopijuoti... Adolfo žodžiais, Levuko eilėraščius išspausdino rajono laikraštis „Žvaigždė" (dabar - „Auksinė varpa"), jo apsakymų - niekas...
Tėvai vyriausiąjį Adolfą anksti išleido užsidirbti duonos. Kaune mokėsi geležinkeliečių mokykloje, dirbo Radviliškio garvežių depe. Paskui - tarnyba kariuomenėje... Laimėjęs krosą Rozalimo vidurinėje mokykloje, bėgiojo ir kariuomenėje, atradęs save sporte. Lengvaatletis - Tokijo olimpiados dalyvis, išgarsinęs Lietuvą... Ne vieną apdovanojimą pelnęs už gyvenimą, paskirtą sporto žurnalistikai. Atsisveikinus su aktyviu sportu, olimpiniam bėgimo rekordininkui veiklos netrūko „Sporto" laikraščio redakcijoje, bendradarbiavo „Tiesoje" („Dienoje"), „Lietuvos žiniose"... Lietuvos sporto žurnalistų federacijos Garbės nario tikinimu, baigus mokyklą, gyvenimas tik prasideda...
Leonardas Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką istorijos-filologijos fakultete. Studijuodamas L. Aleksiejūnas lankė savigynos treniruotes pas sambo trenerį Pranciškų Eigminą. Baigdamas Vilniaus universitetą, sportininkas pirmą kartą tapo Lietuvos čempionu. Pasižymėjo - daugkartinis čempionas, sporto meistras. Brolio Adolfo pastebėjimu, susižavėjęs imtynėmis, pasinėręs į sportą, vos nepametė mokslo. Tęsdamas sporto karjerą, dirbo „Komjaunimo tiesoje", rašė apie mėgiamą sportą - sambo... Žurnalisto diplomą gavo 1964-aisiais.
Kai Adolfas kartą aplankė Levuką, juokavo - laikas ženytis... Vestuves kėlė kaime, Pasvalyje, kur surado mylimą Zitą... Nuo 1976-ųjų iki 1997-ųjų žurnalistas dirbo savaitraštyje „Gimtasis kraštas". Rašė apie užsienio lietuvių gyvenimą, sporto temomis. Tapęs laisvu žurnalistu, nemetė plunksnos. Domėjosi Žiemgalos draugijos veikla, dalyvavo renginiuose, dalijosi mintimis spaudoje. Gerbdamas savo trenerio P. Eigmino šviesų atminimą, nepraleisdavo tarptautinių jo vardo turnyrų. L. Aleksiejūnas - Lietuvos sporto federacijos narys ir Garbės narys.
Atvažiuodavo ir į gimtuosius Simaniškius. Vasarodavo ištuštėjusioje sodyboje su dėde, jėzuitu, teologijos mokslų daktaru Anicetu Tamošaičiu. Žvejodavo Daugyvenėje, net valtį meistravęs... Šnekėdavosi su tėviškėnais, sutiktais šventėse. 2019-ųjų rudenį džiaugėsi brolio Adolfo garbei surengtomis bėgimo varžybomis Rozalimo pušyne, sveikino nugalėtojus, prizininkus...
Kelionės į gimtinę retėjo. Aukščiausias pašaukė dėdę jėzuitą A. Tamošaitį. Atšalo Simaniškiuose tėvų pastogė. Greitai čia neliko gyvenimo žymės... Leonardas dar kartą atvažiavo, nusiminė, matydamas tuščią vaikystės žemę...
Lėtabūdis niekada nedejavo. Net palaužtas sunkios ligos, ramino artimuosius - nieko neskauda, man viskas gerai... Sūnui Tomui prasitarė, lyg prašydamas - kur nors tėviškėje išbarstyti pelenus... Ligoninėje žurnalistą lankė draugai, atnešė Marytės Marcinkevičiūtės knygą „Pranciškus Eigminas - Lietuvos sambo legenda". L. Aleksiejūnas gyrė naują leidinį, kuriame užrašytos ir buvusio sportininko mintys apie savo pirmąjį trenerį...
...Sugrįš Žiemgalos krašto sūnus į tėviškės žemę. Gal pavasarį. Kai išsilies iš krantų Daugyvenės vingis. Atguls Rozalimo kapinių smiltelėmis užklotas, urnoje, šalia Mamos ir Tėvo... Gedinčio brolio Adolfo žodžiais, nieko nepakeisi, žmogau, gimei ir mirsi... Užsibuvau, nežinia, kiek man dar liko gyvenimo? Tačiau su artimaisiais išpildysime Levuko valią.
Apmąstymams - TEN, anapusybėje, priglaustai dukrai Jurgitai sukurtos graudžios atsisveikinimo eilutės: „...Giesmės nežemiškos skamba.../ Klausausi... / Sapnas, ne sapnas? Ar aš, ar ne aš?"...

 


Paskutinį kartą atnaujinta: 2024-01-18 14:07
 
 

Komentarai (3)

Jūsų el. paštas

Jūratė Dirmeikienė

2024-01-18 15:04

Abu broliai garsūs...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Saulius Kriukelis

2024-01-18 15:01

Leonas buvo geras kolega, nuoširdus žmogus. Gaila, kad išėjo...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Antanas

2024-01-18 14:09

Šaunuolė Nijolė. Puikus rašinys.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media