2017 m. gegužes 28 d., Sekmadienis

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Kai gyvenimo ratą brėžia laiko raštas: 60 klausimų „Alytaus naujienų“ redaktoriui Romui Burbai. 2 dalis

2017-05-15
 
Romas Burba

Romas Burba

 

Pabaiga. Pradžia 2017 05 05.

 

31. Kada sužinojote, kad Kalėdų Senelis neegzistuoja?

Pirmiausia sužinojau, kad neegzistuoja Senis Šaltis. O Kalėdų Seneliai egzistuoja ir dabar, kasmet sutinku jų bent keletą.

32. Kaip manote, ar vertėtų pratęsti mokslo metus ir atimti iš vaikų mėnesį vasaros?

Jokiu būdu, atimti galima tik iš mokytojų.

33. Kokios dovanos labiausiai norėtumėte?

Kad kas nubrauktų bent trisdešimt metų nenubraukdami dabartinio proto ir patirties.

34. Mėgstama frazė?

Ari, ari dešimt metų, žiūrėk, ir aplanko sėkmė. Netikėtai.

35. Jeigu galėtumėte pasirinkti, kurioje epochoje norėtumėte gyventi?

Tą, kurioje užtektų laiko nugyventi gyvenimą be karo.

36. Jūsų utopinis miestas?

Milijoninis, žalias, daug vandens, saulės, atskirtos darbo, pramogų, gyvenamosios zonos, spalvingas, transporto priemonės tik tylios, po visą miestą gali keliauti judančiais takais, mažais tyliai skraidančiais aparatais, gausu kultūros įstaigų, proporcinga visų amžiaus grupių sudėtis, nemokamos paslaugos, švietimas, gydymas, susidėvėjusių organų keitimas, maitinimas, daug šypsenų, jokio smurto, prievartos, skausmo... Ir visi skaito laikraščius.

37. Kaip įsivaizduojate tarptautinę situaciją po dešimties metų?

Rusijoje jau bus įvykusi demokratiška revoliucija, Šengeno erdvė išliks, bet Europos Sąjungos išorinės sienos bus aptvertos spygliuotomis tvoromis, pabėgėlių europiečiai beveik nepriiminės, bus sukurtos bendros ES karinės pajėgos, Ukraina ir Baltarusija bus vis dar pakeliui į ES, Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja pradės derybas dėl susijungimo, Amerika prezidentu vėl išrinks juodaodį arba moterį, Tolimųjų Rytų valstybėse vyks pilietiniai ir tarpusavio karai, kariaus kelios Afrikos šalys...

38. Kokią vietą / vietas Alytuje laikytumėte ypatinga (-omis) ir kodėl?

Žurnalistams ypatingos vietos Alytuje yra bent dvi: miesto rotušė ir rajono savivaldybė - iš ten dažniausiai semiamės žinių skandalingoms temoms.

39. Kuriuo Lietuvos visuomenės veikėju / politiku nuoširdžiai žavitės?

Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos prezidentu Valdu Adamkumi, su kuriuo teko garbė bendrauti. Oficialių vizitų metu kartu lankytasi keliose užsienio šalyse.

40. Ar 12-os klasės egzaminai vis dar atrodo svarbūs?

Svarbūs, nes ruošdamiesi jiems dar kartą įtvirtinate žinias, kurias jums diegė pastaruosius keletą mokslo metų. Tačiau teisingesnis pažymys abituriento atestate būtų toks, kokį gautumėte išvedus trejų paskutinių mokslo metų ir baigiamųjų egzaminų vidurkį. Egzaminų sėkmę ar nesėkmę dažnai nulemia atsitiktinumai.

41. Kaip jautėtės sulaukęs penkiasdešimties?

Geriau negu šešiasdešimties, bet prasčiau negu keturiasdešimties. Tikriausiai pats gražiausias jubiliejus žmogaus gyvenime - penkiasdešimtmetis. Gal ir šimtmetis, jeigu jubiliatas dar supranta, kad tai ir jo šventė.

42. Kokį savo gyvenimo įvykį norėtumėte pakartoti?

Gailiuosi, kad vaikystėje pasodinau mažai medžių, - gera būtų dabar vaikštinėti paties sodintame miške. Ir jeigu jaunystėje būčiau kažką pradėjęs kolekcionuoti, oho, kokią kolekciją šiandien turėčiau!

43. Apie ką svajojate?

Dabar nesvajoju, dabar planuoju.

44. Pagrindiniai puikios istorijos sudedamieji ingredientai? Jei žinotumėt, jog Jūsų „Twitter" ar „Facebook" skelbimu pasidalys visas pasaulis, ką jame parašytumėt?

Šiaip tai mano puikiai istorijai viso pasaulio dėmesio tikrai nereikia, socialinių tinklų liga nesergu. Bet jeigu jau klausiate, tai parašyčiau: žmonės, klausykite, aš visą gyvenimą mane supantiems kasdien stengiausi suteikti kuo daugiau džiaugsmo. Dažniausiai pavykdavo. Patikėkit, kaip man dabar gera!

45. Koks laikraštis išspausdino Jūsų pirmą publikaciją?

Jurbarko rajono laikraštis „Šviesa". Tai buvo visai maža žinutė apie mokykloje vykusį renginį, tačiau išspausdinimas - didis įvykis penktoko gyvenime.

46. Suklastotos naujienos šiandien laikomos viena didžiausių žurnalistikos ydų. Kaip manote, kokios šio fenomeno priežastys ir kokią dalį atsakomybės už tai turėtų prisiimti žiniasklaida, jei turėtų?

Be jokios abejonės, už suklastotas naujienas ir jų sklaidą didžiausia atsakomybė tenka pačiai žiniasklaidos priemonei. Pastebėčiau, kad suklastotų naujienų ilgametę patirtį turinčioje ir tradicijas puoselėjančioje žiniasklaidoje gerokai mažiau negu naujosiose medijose. Priežastys čia įvairios: išaugusi konkurencija žiniasklaidos versle, siekis bet kokia kaina pritraukti informacijos vartotojo, o kartu ir reklamos davėjo dėmesį, žurnalistų bei leidėjų atsakomybės ir profesionalumo stoka. Klastojimo fenomenas išplito beveik visose globalizacijos vis labiau apimamo gyvenimo srityse. Deja, ir žiniasklaidoje.

47. Papasakokite, kokių smagių kuriozų yra nutikę darbe.

Pradėjęs dirbti redakcijoje korespondentu daug rašiau. Po pusmečio vykstu rengti reportažo į vieną Alytaus švietimo įstaigą. Pasibaigus pokalbiui mokyklos direktorius klausia, ar galėtų man užduoti subtilų klausimą:

- Romas Burba, čia tikriausiai kolektyvinis redakcijos slapyvardis, nes juk vienas žmogus negali rašyti tiek daug ir įvairiomis temomis?

Išspausdinome publikaciją, kurioje buvo korektūros klaida. Kitame laikraščio numeryje išspausdinome atsiprašymą, kuriame liko trys korektūros klaidos.

Esu išsiuntęs kūrybinius darbuotojus rengti reportažo iš renginių, kurie vyko vakar ar vyks tik po savaitės.

48. Jei ne žiniasklaida, tai kas?

Vaikystėje ir jaunystėje blaškiausi: norėjau būti eiguliu, daktaru, žurnalistu, vertėju, mokytoju, mama norėjo mane matyti kunigu...

49. Kas vasarą į „Alytaus naujienas" grįžta studentai. Kuo mes Jums primename patį studijų metais ir kuo atrodome kitokie?

Šaunu, kad grįžtate. Primenate paties jaunystę. Esate laisvesni, drąsesni, komunikabilesni, jūsų svajonės didesnės.

50. Kas sunkiausia būnant redaktoriumi?

Sunkiausia išaiškinti pažeidusiems įstatymą ar nepaisantiems bendruomenės gyvenimo normų, kad laikraštis apie tai tiesiog negali nerašyti. Ypač jeigu tie herojai yra tavo pažįstami, partneriai, draugai ar draugų draugai, giminaičiai.

51. Kodėl niekada neišvažiavote iš Alytaus? Ar nesinorėjo savęs išbandyti didesnėje žiniasklaidos priemonėje?

Esu sėslus, Alytuje man patinka gyventi. Didesnė žiniasklaidos priemonė nebūtinai yra geresnė. O būti dideliu akmeniu prie mažo kelio geriau negu mažu prie didelio.

52. Be ko neįsivaizduojate savo kabineto?

Be duris vis varstančių žmonių, stirtos laikraščių, kompiuterio, skambančių telefonų, peleninės, molinio drambliuko, kuris ant mano darbo stalo jau trys dešimtmečiai, ir... be savęs.

53. Ar esate kur įsiamžinęs?

Manau, kad taip. Juk per 27-erius darbo redakcijoje metus jau vien vardas ir pavardė laikraštyje buvo išspausdinta beveik septynis tūkstančius kartų daugiau kaip milijoniniu tiražu.

54. Iš kokių žiniasklaidos priemonių semiatės žinių apie globalų pasaulį? Koks jis Jums atrodo?

Rausiuosi beribiame interneto šabakštyne. Globalus pasaulis atrodo kiek baugokai - atvertos sienos klibina valstybių pamatus, kosmopolitizmas išplauna tautinį pasididžiavimo jausmą, vis labiau plinta ekstremizmas, lydimas terorizmo. Yra ko nerimauti, lieka tikėjimas sveiku žmonijos protu.

55. Įsimintiniausias įvykis, susijęs su kolegomis dirbant redakcijoje?

Vienas tokių nutiko prieš keliolika metų. Moteris iš kaimo prie Giluičio ežero kelis kartus primygtinai kvietė atvykti, nes jau kelintas vakaras stebi besileidžiančius neatpažintus skraidančius objektus (NSO). Neeilinį įvykį nušviesti pasišovė net keturių smalsių žurnalistų komanda: korespondentės Alma, šviesaus atminimo Onutė, fotokorespondentė Zita ir aš.

Suradome moteriškaitę, išklausėme patikinimus, kai pradėjo temti, kartu išsileidome stebėti NSO. Jokių ateivių neaptikome, tai buvo viso labo gana įspūdinga optinė apgaulė: nuo aukštų apšvietimo stulpų kitapus ežero krintantys šviesos šuorai atrodė kaip į raibuliuojančias ežero bangas besileidžiantys ugniniai orlaiviai.

Linksmoji dalis prasidėjo grįžtant prie automobilio. Atsibudo posmelį prasiblaivęs mūsų informacijos šaltinio sugyventinis ir šaukdamas, ko čia tąsomės, puolė ją ir mus su peiliu. Pravertė savigynos pamokos, peilį pavyko išmušti, didelių kraujų išvengėme. Bet po to rėkdama moteriškė puolė mane, kad jos mylimojo neprilupčiau ar neišvežčiau į belangę.

56. Koks straipsnis Jums yra pats įsimintiniausias per visą darbo „Alytaus naujienose" istoriją?

Korespondentės Almos prieš keliolika metų parengtas straipsnis apie tai, kaip vieną žvarbią žiemos dieną trys vyrai su Žuvinto rezervato direktoriaus žinia, bet vis tiek neteisėtai žvejojo rezervate. Tie vyrai: garsus Seimo narys, ministras ir... Tiesą sakant, tą dieną žvejai pagavo vos vieną lydekaitę, žvėriškai sušalo ir po ledu pradangino dvi peikenas. Už  profesionaliai parengtą medžiagą korespondentei padėkojau, honorarą sumokėjau. Tai buvo ir yra vienintelis korespondentės Almos straipsnis, kuris dėl delikačių priežasčių neišvydo dienos šviesos laikraštyje. Nes tas trečias žvejys buvau aš.
57. Kokių trijų savybių laikraščio redaktoriui verčiau neturėti?

Būti arogantišku ir neginčijamu pasaulio teisuoliu, politiškai angažuotu ir neatsakingu už visa tai, kas laikraštyje išspausdinta. Yra ir daugiau.

58. Ar kada nors teko valyti langus su „Alytaus naujienų" laikraščiu? Kokiose dar neįprastose situacijose esate panaudojęs „Alytaus naujienų" laikraštį?

Jeigu langų valymui būtų tik „Alytaus naujienos", langai liktų nevalyti. Net lipdamas ant kėdės įsukti perdegusios lemputės pasitiesiu kokį nors žurnalą.

Kartą medelius sode žiemai aprišau laikraščiu - zuikiai nenugraužė, medeliai nenušalo. Smagu buvo žiūrėti, kai kitą žiemą „Alytaus naujienos" saugojo jau kelių gretimų sodininkų vaismedžius.

59. Mėgstamiausias TV serialas ir kodėl?

LRT „Panorama", nes esame beveik vienmečiai, pripratau.

60. Ir kaip Jums atsakinėti į 60 klausimų? Kaip jaučiatės visus įveikęs? Ar savojo gyvenimo pergalvojimas atskleidė ką nors netikėto ir svarbaus?

Vis svarstau: į kokią avantiūrą aš čia įsivėliau? Supratau, kad atsakyti į pateiktus klausimus ne lengviau, nei juos sugalvoti. Gyvenimo pergalvojimas be graužaties, pripažįstant, kad praėjusio laiko nebepakeisi, yra tikra relaksacija. Atsakinėjant į jaunų žmonių klausimus bene smagiausia mintimis nusikelti į jaunystę. Juk vaikystė į senatvę vaikėjant, tikėtina, gali ir sugrįžti.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-05-15 15:58
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media