2017 m. gegužes 28 d., Sekmadienis

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Archyvas :: Kolega Aurelijus Naruševičius: apie save ir žurnalistinę duoną

2017-04-27
 
Aurelijus Naruševičius

Aurelijus Naruševičius

 

Aurelijus Naruševičius

Esu pokario vaikas. Gimiau Kaune 1946 m. spalio 10 d. Mama tuo metu buvo tardoma už ryšius su Lietuvos partizanais, todėl į Pasaulį atkeliavau kalėjime, kuriame „pasėdėjau" pusę metų. (kalėjimas tuomet buvo Kaune Mickevičiaus gatvėje - red.) Kai tik mane išleido į laisvę pas gimines, mamą išsiuntė 10-čiai metų į lagerį. Susitikome tik 1958 metais.

Augau pas svetimus, bet labai gerus žmones. Kodėl pas svetimus? Artimiausi giminaičiai, kurie mane paėmė iš kalėjimo greitai žuvo: mamos mama (mano močiutė) Ona Kliknienė rasta šulinyje, o mamos sesuo (teta) nužudyta (gal spec. operacijos metu, nes iki šiol nežinomas kapas?) ir abi už ryšius su partizanais.

Tėtės tėvai išvežti į Sibirą, broliai kas kur -  vieni į partizanus, kiti į Vakarus. Todėl man teko glaustis pas svetimus. Gyvenau net keturiose šeimose. Ganiau ožkas, o pradėjęs eiti į mokyklą Viduklėje, jau ganiau karves, avių pulkelį, paaugęs galėjau naktigonėse prižiūrėti arklius. Į mokyklą grįždavau spalio mėnesį.

Malonu buvo su būriu vaikų ganyti gyvulius taip vadinamame Razo Kadagyne (gailėjome, kai jį kirto ir didelių kadagių šaknis rovė), Tautkaus Kregždėje (dabar ten degalinė ir kavinė).

Vidurinę ir proftechninę mokyklas baigiau Šilutėje. 1966 - 1973 studijavau VU, kurį baigęs įgijau istoriko specialybę. Dirbau statybose, mokyklose - Užusalių, Karmėlavos, Kauno, „Kauno balduose", laikraštyje „Noriu", o 1995 m. įkūriau leidyklą „Kalendorius".

Aktyviai įsijungiau į Sąjūdžio veiklą. Norėjosi kalnus nuversti ir praktiškai pasitarnauti savo Tėvynei. Daug įvairiais lygiais buvo kalbama apie Vytauto Didžiojo Universiteto  atkūrimą Kaune. Diskusijų įkarštyje įkūriau VDU Kraštotyros fakultetą, kurį lankė ir įdomių lektorių paskaitų klausėsi šimtai įvairaus amžiaus studentų, dirbo praktinius darbus - sodinome Atgimimo ąžuolyną J. Basanavičiaus tėviškėje, ruošėme referatus apie lietuviškus vietovardžius Karaliaučiaus krašte, žymius Lietuvos žmones ir jų tautinę veiklą, organizavome diskusijas apie nepriklausomos valstybės ateitį, išleidome laikraštį "Alma Mater", kuriam daugumą straipsnių teko parašyti. Laikraštį sumaketavo puikus žurnalistas, LŽD narys, Stasio Lozoraičio premijos laureatas Zenonas Mikalauskas. Iki 1990 m. rašiau į įvairius laikraščius, žurnalus, dirbau kraštotyrinį darbą.

Įstojau į Lietuvos žurnalistų draugiją, dabar esu šios draugijos valdybos pirmininkės pavaduotojas.

Parengiau rimtas kraštotyrines studijas: "B. Buračas Karmėlavoje", "Karmėlavos istorijos apybraiža", "Senovės  pašto traktas", "S. Nėries kolūkio istorija", "Kauno baldų istorijos apybraiža", "Darbo šlovės galerija" (knyga apie dailininką ir jo portretus) ir kitus.

Daug straipsnių socialiniais, sociologiniais, mokslinės-techninės informacijos klausimais rašiau į laikraštį „Baldininkas".

Dar prieš 1991-uosius pradėjau domėtis kalendorių leidyba ir daug rašiau mėnraščiui „Gimtinė" ir sieniniams kalendoriams. Tai buvo didelis darbas, nes medžiagą reikėjo susirinkti iš knygų, žurnalų, raustis bibliotekose ir archyvuose. Pradėjęs ruošti vardų žinyną užtrukau penketą metų ir turbūt dar tiek pat būčiau dirbęs kol viską iš kortelių būčiau surašęs į spausdintus mašinraščio lapus, jei ne sparčiai besiskverbiantis į gyvenimą kompiuteris.

1995 metais išleidau pirmąjį leidinį sutvarkytų vardų „Vardų kalendorius", į kurį įtraukiau per 4000 lietuviškos kilmės vardų. To fundamentalaus darbo dėka, pavyko išspręsti daug svarbių, mano manymu, problemų:

1. kalendoriuje kiekvienas vardas turėjo savo  vienintelę dieną metuose;

2. iki šio darbo atlikimo kalendorininkai per metus vartodavo 2-3 šimtus vardų, dabar atsirado galimybė rinktis vardą iš 4000 vardų;

3. visi kalendoriuje skelbiami vardai yra mokslininkų antroponimikų Bronio Savukyno ir Kazio Kuzavinio išleistoje knygoje „Lietuvių vardų kilmės žodynas"; ne savavališkai sukurti, ar netinkamai sudaryti ir nevartotini;

4. tai į ateitį orientuotas darbas, nes mūsų karta įpratusi tą patį vardadienį švęsti kelis kartus per metus;

5. svarbiausias pasiektas tikslas - panaikintas chaosas vardadienių šventime - sukurta sistema, kurią galima tobulinti, bet negriauti.

Tokio žinyno atsiradimas susilaukė prieštaringų vertinimų, bet buvo tikrai reikalingas. Tai patvirtina faktas, kad "Vardadienių knyga" jau susilaukė trečiojo leidimo.

1999 metais pasirodė knygelė "Jūreivio pėdsakas žemėje", kurioje pasakoju, daugelio draugų  liudijimais, apie savo tėvų vargus ir kovą dėl Tėvynės.

2006 metais išleidau mamos gyvenimo (1921 - 2002)  ir kūrybos knygutę "Vilties lydėta". Tą knygelę sudariau mamos vardu ir skyriau jos 85-osioms gimimo metinėms. Tai publicistinio žanro knygelė su Anapilin išėjusios mamos eilėraščiais, užrašais.

2007 metais, pasitaręs su specialistais, žurnalistais ir pradinių klasių mokytojais paskelbėme pirmąjį konkursą pradinių klasių mokiniams „Lietuvos vaikai kuria pasakas". Konkursas susilaukė visuotino dėmesio. Tokius konkursus skelbia mokyklos, bibliotekos, daugiafunkciai centrai, o geriausias pasakas atsiunčia respublikiniam konkursui. 2017 metais, pasibaigus 10-ajam konkursui, išleisime jubiliejinę 10-ąją Lietuvos vaikų pasakos knygą. Prie pasakų rašymo kasmet pasodiname tūkstančius Lietuvos vaikų. Kasmet gauname jau mokyklose išfiltruotų ir mokytojų atrinktų per 3-5 šimtus pasakų. Ekspertų komisijos, etnologai, pasakų žinovai, redaktoriai ketvertą mėnesių dirba ir atrenka tinkamiausias pasakas knygai. Laikomės pagrindinių principų, knygoje neturi būti - žiaurumo, žmonių žeminimo, perdėto pesimizmo...

Toleruojame pasakose įpintus tautosakos, kalbos, etnokultūros, gamtos saugojimo perliukus, meilės, optimizmo, vaikiško naivumo, novatoriškumo ir kitas mielas smulkmenas. Tapo tradicija, kasmet pirmąjį gegužės penktadienį, sukviesti visus jaunuosius pasakų rašytojus į festivalį, kuriame apdovanojame geriausių pasakų autorius, pristatome naują pasakų knygą, žiūrime lėlių teatro spektaklį, lankome muziejus, vaišinamės saldainiais. Tokios įvairiapusės veiklos: konkursas visoje šalyje, kūrinių atranka ir vaikų pasakų knyga, Pasaulyje nežinome. Norėtųsi, po jubiliejinio renginio, šią veiklą perduoti jaunesniems kolegoms, kurie sugebėtų rasti lėšų ir naujų, dar įdomesnių formų vaikų užimtumui ir kūrybai mūsų šalyje skatinti, o šią  idėją platinti visame Pasaulyje.  

Sukaupus daug gražios ir vertingos medžiagos apie populiarius Lietuvoje vardus 2010 metais su bendraautore, žurnaliste Vaiva Pociūte - Štrimaitiene  pradėjome leisti knygų seriją "Mūsų vardai". Iki 2015 metų išėjo: Jonas, Janina, Joana; Vytautas, Vytautė; Antanas, Antanina; Ona; Irena; Mindaugas; Kęstutis; Aldona; Regina; Tomas; Juozas; Darius; Andrius; Saulius; Kristina; Linas, Lina; Danutė ir Rasa.

Turiu sukaupęs dar labai daug vertingos medžiagos apie kitus populiarius vardus, bet nuostolingai leisti negalime. 2010 metais sudariau knygą "Mokytojas Algirdas apie mokytoją", turėjusį didelę įtaką vaikų namų ir internato globotinių gyvenime, pasitinkant šio įstabaus patrioto, nusipelniusio Šilutės miesto garbės piliečio (2016 m.) 85-ąsias gimimo metines (2010 m.).

2012 metais sudariau ir išleidau knygelę jaunimui "Būk: laimingas, turtingas, išmintingas, sveikas, gerbiamas". Tai lietuviškų patarlių pamokymai, kaip paprastomis, senų žmonių išmintimi paremtomis žiniomis reikia vadovautis, kad pasiektume išvardintus tikslus. Knygelė gražiai iliustruota ir susilaukė palankaus skaitytojų vertinimo. Ilgai brandinau mintį, kaupiau medžiagą apie Raseinių rajone veikusius ir žuvusius už mūsų laisvą ateitį žmones.

Nutaręs pastatyti šio rajono partizanams, tame tarpe ir tėvelio būrio kovotojams, paminklą savo turimoje sodyboje Ariogalos seniūnijoje, sudariau knygelę ir 2014 metais išleidau "Kai Gynėvė raudojo krauju".  Visą tiražą išdalinau paminklo atidengimo dalyviams, politiniams kaliniams, buvusiems partizanams, jų šeimų nariams ir kaimynams. 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-04-27 09:34
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media