2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Archyvas :: Žurnalistė Meilė Jančorienė: apie gyvenimo kelią, žurnalistiką ir kūrybą

2019-12-10
 
 Meilė Jančorienė

Meilė Jančorienė

Vievyje gimusi ir užaugusi, Vievio vidurinę mokyklą baigusi Meilė Jančorienė (Rinkevičiūtė) mina ryškią brydę žurnalistikoje. Ji įkūrė du leidinius, parašė biografinę knygą „Pasivaikščiojimai su Larisa Kalpokaite" (2008) ir tris žurnalistines knygas - „Nerimo akmuo" apie depresijos gydymo būdus, „Raganų klubas", kurioje kalbina bioenergetikus, ekstrasensus ir kitus alternatyvios medicinos ir psichologijos specialistus, ir „Ilgaamžiškumo paslaptys", kurioje nagrinėja sveiko gyvenimo ir senėjimo klausimus su žymiausiais šalies medikais. 
Su Meile Jančoriene kalbamės apie jos vaikystę, jaunystės svajones ir kelią jų link.
Prisimink save vaikystėje. Apie kokį gyvenimo kelią svajojai besimokydama Vievio vidurinėje mokykloje?
Gal ir keistai nuskambės, bet nuo ketvirtos klasės svajojau apie tai, ką dabar ir veikiu - visada norėjau rašyti. Dabar rašau dėl to, kad negaliu nerašyti, o kol augau, svajojau tuo savo sugebėjimu rašyti kažką labai svarbaus žmonėms pasakyti, tai, kas pagerintų jų gyvenimą. Dabar nemanau, kad esu tokį tikslą pasiekusi, šiuo metu tokio tikslo sau ir nekeliu. Bet jeigu nors truputį kitiems padėsiu, jau bus gerai. Manau, kad nė vienas rašytojas, nė vienas žurnalistas negali pakeisti kito žmogaus gyvenimo, jei pats žmogus to nenori. Kiekvienas savo gyvenimą kuria pats. Tiesa, aš bandau pasakoti žmonėms tai, ką, mano manymu, ir jiems būtų svarbu žinoti, jei dar nežino. Noriu pasakoti įtaigiai, suprantamai, įtikinamai. Tačiau juk nesu kokia žiniuonė, gyvenimo mokytoja, kad galėčiau duo­ti kažkokių nepaprastų patarimų ar pateikti gyvenimo receptų. Nesu nei protingesnė, nei išmintingesnė už kitus. Tačiau jaunatviškas maksimalizmas skatino mane pakeisti pasaulį. Dabar jau to pasaulio keisti neketinu.
Kas labiausiai lėmė specialybės pasirinkimą - mokytojai, tėvai?
Mano specialybė - lietuvių kalba ir literatūra, studijavau Vilniaus universitete, Filologijos fakultete. Eiti šiuo keliu mane paskatino mama, nors, ko gero, pati to nenorėdama. Mama buvo mano lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vievyje, bet man eiti šiuo keliu nelinkėjo, sakė, kad būti mokytoja labai sunku. Tačiau mane vis tiek domino literatūra, knygos. Mama išmokė rašyti rašinėlius, labai taikliai pataisydama mano tekstus, duodama vertingų pastabų. Išmokė ir be klaidų rašyti, prisimenu, jau būdama 4 klasėje „padėdavau" mamai taisyti 6-7 klasių mokinių rašomuosius darbus. Ji man leisdavo klaidas pažymėti pieštuku, o po to pati viską peržiūrėdavo ir surašydavo pažymius. Taip pati geriau išmokau rašybą. 
Jau ketvirtoje klasėje pradėjau rašyti eilėraščius ir dienoraštį. Naivūs buvo tie eilėraščiai, bet juk tai buvo pirmieji literatūriniai bandymai. Dienoraštis taip pat tapo sielos išliejimo būdu, ten įterpdavau ir poezijos eilučių. Vėliau kūriau scenarijus klasės rengiamiems spektakliukams, o mama tuos mūsų spektakliukus režisavo. Visai neblogai pasisekė šimtadienio spektaklis 11 klasėje!
Dvejonių nebuvo?
Ne vien rašytojos kelias mane viliojo, iki 8 klasės krypau į muziką, buvau užsidegusi tapti pianiste. Juk mūsų šeimoje muzika buvo vienas iš kelių, tėtis labai gražiai dainavo, aš jam netgi sugebėjau akompanuoti (nuo 6 klasės), Gintaras - jaunesnis broliukas - mokėsi M.K.Čiurlionio meno mokykloje, mažoji sesė Eglė taip pat skambino pianinu, o aš, vyriausia, muzikos pradėjau mokytis pirmiausia, nuo antros klasės. Buvo toks laikas, kai baisiai nenorėjau muzikuoti, bet tėvai mane privertė, sakė, mokykis, kada nors mums ačiū pasakysi. Gerai, kad privertė, dabar tikrai sakau AČIŪ! Muzika - tai emocijų kalba, atminties ir proto lavinimo būdas. Labai gerai, kad mokiausi muzikos. Tačiau kai užsimaniau išvažiuoti į Vilnių ir stoti į aukštesniąją muzikos mokyklą, tėvai pasakė NE. Gal todėl, kad Gintaras jau buvo beveik palikęs tėvų namus? Gal tiesiog nenorėjo dar ir manęs iš namų išleisti, nepasitikėjo gal? Iš tiesų nepažinojau to gyvenimo dar ilgai, buvau tokia - tarytum šiltnamyje užauginta panelė, mane labai mylėjo, rūpinosi, nieko, kas bloga, man neteko nei matyti, nei patirti. O gal tėvai nusprendė, kad vieno muziko šeimoje užteks. Bet sesė vis tiek pralaužė ledus, ją į aukštesniąją muzikos mokyklą išleido! O aš studijavau lietuvių kalbą ir literatūrą.
Tėvai puoselėjo nuostatas, kad reikia būti veržliam, ieškoti ir nebijoti neišbandytų kelių? 
Ne, nepuoselėjo veržlumo, jie tik skatino skaityti apie įvairius garsius daug pasiekusius žmones, niekada nemoralizavo - būkite tokie ar anokie. Mes mokėmės iš to, kaip jie patys elgėsi, o ne iš to, ką kalbėjo.
Kas paskatino Tave, brolį Gintarą, seserį Eglę - Vievio mokytojų atžalas - rinktis nelengvą ir rizikingą menininko kelią?
Rizikingas kelias - gydytojo arba gaisrininko, o mūsų tikrai nerizikingi keliai, kaip tik be galo šviesūs ir malonūs. Paskatino tėvų profesijos, jų pačių gabumai ir mums perduoti genai ir, žinoma, tai, kad tėvai mumis rūpinosi ir laiku mus pastūmėjo mokytis vieno ar kito dalyko, skatino skaityti, tobulėti.
Ką svarbiausią davė studijos universitete?
Universitete mokytis man be galo patiko, buvo nepaprastai įdomu. Sutikau puikių dėstytojų, tai buvo E.Bukelienė ir V. Daujotytė-Pakerienė. Jų paskaitos ir seminarai buvo tikras lobis, vėliau, baigusi universitetą, vis tiek norėjau tas paskaitas lankyti. Bet nebuvo galimybės.
Kaip klostėsi Tavo darbo kelias? Greitai tapai rajono žurnaliste? Kas lėmė šį posūkį?
Tiesą pasakius, kaimo mokykloje dėstyti lietuvių kalbą man visai nepatiko... Tačiau, maniau, dirbsiu, ką darysi, bet tą vasarą mano gyvenimą sukrėtė netektis. Man buvo 28 metai, kai paskendo mano vyras Romas. Liko du vaikai - 9 metukų Ieva ir 2 metukų Vaidas. Tas įvykis mane pastūmėjo keisti gyvenimo būdą, todėl nuėjau į rajoninio laikraščio redakciją ir pasiprašiau priimama dirbti. Ten visi žinojo apie mane ištikusią tragediją, tad žmonės man buvo geri. Taip ir pradėjau savo, kaip žurnalistės, kelią. Rašiau kultūros ir švietimo temomis. Pradžioje buvo sunku, juk žurnalistikos specifika kitokia, čia ne poezija... Bet kažkaip prasilaužiau. 
Po poros metų iš Šalčininkų rajono persikėliau gyventi į Vilnių ir įsidarbinau laikraštyje „Tarybinis mokytojas". Ir čia žmonės man buvo geri, labai gerai jaučiausi. 
Buvai tarp tų drąsiųjų, kurie, prasidėjus nepriklausomybei, įkūrė savo leidinius.
Kartu su kolege Alma Jankelaitiene - mes susipažinome Šalčininkų rajono laikraščio redakcijoje - 1991 metais įkūrėme žurnalą „Tavo vaikas". Gerai sekėsi, buvo be galo įdomu. Tiesa, sunkus tas darbas buvo pradžioje, juk net popieriumi žurnalo spausdinimui turėjome pačios rūpintis. Prisimenu, iš kažkokio pionierių stovyklos sandėlio didžiulius rulonus popieriaus pirkome ir pačios per sniegą iki sunkvežimio nuridenome... Tada mes abi auginome mažas duk­rytes ir supratome, kad tokio lei­dinio - tėvams apie vaikus - Lietuvoje labai trūksta. Vėliau įkūrėme žurnalą „Vyras ir moteris" - apie meilę ir šeimos santykius. Nes juk tam, kad vaikams būtų gerai augti, reikia, kad šeima būtų darni. Taigi va, šitaip gal aš ir bandžiau padėti pasauliui tapti geresniam? Kartu tai buvo verslas, kuris leido visai neblogai gyventi.
Išsiruošti į Jokūbo kelią pėsčiomis Ispanijoje prieš 12 metų irgi reikėjo žurnalistinio smalsumo ir drąsos?
Kai perskaičiau Paulo Coelho knygą, užsisvajojau pati pereiti Jokūbo keliu. Pakalbinau savo vyrą Aloyzą, sakau, gal eikime? Jis pasakė - o ne, šitiek kilometrų pėsčiomis, nenoriu! Na, sakau, nenori tai nereikia, tada aš viena eisiu... Bet manęs vienos neišleido, ėjo kartu. O po to pats labai džiaugėsi, sakė, gerai, kad tu mane ištempei. Nes ta kelionė tikrai buvo nuostabi, įdomi, daug pamatėme, su įdomiais žmonėmis bendravome. Tikrai verta eiti švento Jokūbo keliu per Ispaniją, nesigailėsite! Įdomiausia tai, kad šis kelias vadinasi Svajonės keliu, todėl dažnai į kelionę išsiruo­šia tie žmonės, kurie turi kažkokią ypatingą svajonę. Eina dėl to, kad ta svajonė išsipildytų.
Dabar, žinoma, dera klausti, o kokia buvo Tavo svajonė...
Taip, tai buvo svajonė parašyti knygą... Bet aš norėjau rašyti taip, kaip bestselerių autorius Paulas Coelho, nei kiek ne prasčiau! Žinoma, kad taip nepavyko, tačiau tada parašiau savo pirmąją knygą - apie aktorę Larisą Kalpokaitę. Netapau Coelho, bet knygą parašiau, mano manymu, neblogai. 
O po to rašiau kitas knygas, taip pat norėdama išreikšti save ir padėti žmonėms. Ypač tiems, kurie serga depresija, juk pažinojau tokių liūdnojo vaizdo riterių, man gaila buvo tų žmonių. Nežinau, ar kam nors padėjau, bet labai stengiausi. 
O knygą „Raganų klubas" parašiau po to, kai palaidojau savo mamą. Tada man norėjosi išsiaiškinti, ar tikrai yra pomirtinis gyvenimas, ar tikrai sielos nemiršta, ar galiu rasti ryšį su savo išėjusia mama? Supratau tai, pakalbinusi 13 ekstrasensų, astrologų, žiniuonių. Labai daug ką pati sau išsiaiškinau. Supratau ir tai, kad mama nemirė, ji yra tapusi mano vidine mama, mano asmenybės dalimi. Mamos niekada nemiršta...
Kuo skiriasi knygos ir straipsnių rašymas?
Nedaug kuo, jeigu tai - žurnalistinė knyga, tada susirenki medžiagą, kalbindamas įdomius žmones, ir jų mintis surašai knygoje. Žinoma, kūrybiškai, atsirinkdama tai, kas svarbu atrodo tau. Knyga - tai toks labai ilgas straipsnis, kurį rašai mažiausiai 6 mėnesius, kartais metus ar daug ilgiau. Bet ta knyga, kurią galėčiau pavadinti romanu, jau yra kas kita... Tam reikia viską sukaupti savyje ir dar - laisvės, ramybės ir įkvėpimo. O labiausiai - laiko, kurio man visą laiką trūksta. Ramaus laiko rašymui.
Kuri iš keturių tavo knygų Tau atrodo reikšmingiausia?
Negaliu nei vienos išskirti, visos buvo išjaustos, savos kaip vaikai, negali pasakyti, kurį labiausiai myli. Bet geriausios savo knygos aš dar neparašiau. Dar ją rašau...
Daugiausia rašai sveikatos ­ir psichologijos temomis. Ką šiais klausimais labiausiai norėjai, nori įskiepyti savo dukroms ir sūnui, vaikaičiams?
Čia kaip ir tame posakyje - batsiuvys be batų... Rašiau apie sveikatą ir tikėjausi, kad mano vaikai šių mano patarimų klausys lyg Dievo įsakymų, bet to neatsitiko! Jie savo kelio ieško patys, neklauso mamos surinktų patarimų. Bet gerai yra tai, kad prie sekmadienio pietų stalo aš galiu vieną kitą žodį iš tų medikų lūpų ir jiems perduoti, kai pamatau, kad jie nori girdėti. O mano knygos apie ilgaamžiškumo receptus jie, man atrodo, taip ir neperskaitė. Jie yra jauni, ir, kaip ir kiti jauni žmonės, tikisi gyventi amžinai....
Kaip manai, kokie universaliausi sveikatos ir ilga­amžiškumo principai?
Universaliausias principas - turėk galvą ant pečių ir visada galvok, ką ­darai. Išmintis. Ramus ir džiaugsmingas gyvenimas, darbas, kurį mėgsti ir kuris nekelia streso, mankšta - bent keturis kartus per savaitę, tinkamas maistas. Koks? Apie tai galima būtų kalbėti visą dieną... 
O kas labiausiai augina žmogui sparnus, padeda nepalūžti gyvenimo iš­bandymuose, sunkumuose, kurių visi patiriame?
Tikslas, kurį kiekvienas turime. O jei neturime, privalėtume turėti. Ir dar - meilė. Kai turi žmonių, kuriuos tu myli ir kurie myli tave, žinai, kad turi gyventi dėl jų, būti sveika ir džiuginti juos, ir rūpintis jais. Nes tu esi jiems svarbi, o jie - svarbūs tau. Svarbiausi!
Kas Vievis buvo ir yra Tavo gyvenime?
Vievis - mano tėviškė, mano namai, jaukumas ir šiluma. Tai miestelis, kuris man teikia jėgų, aš į Vievį atvažiuoju pasikrauti „baterijų". Juk Vievyje gyvena mano tėtis, jis ir Vievis - mano energijos šaltiniai.
Tad kas labiausiai riša su šiuo nedideliu miestu?
Malonūs vaikystės prisimini­mai. Miškas, lakštingalų slėnis, skaidrus ežero vanduo. Miestelio gatvelės, senoji mūsų mokykla. Ir tie žmonės, kurie šiame miestelyje gyvena. O labiausiai, žinoma, tėtis!
Grįžti į tėvų namus nesvajoji?
Svajoju, visai mielai grįžčiau, bet dabar turiu kitus namus, kurie man irgi mieli, į kuriuos atvažiuoja mano vaikai. Tai ką gi man dabar daryti?
Kokie svarbiausi priesakai lydi iš tėvų namų?
Tėtis ir mama mane išmokė gerumo ir meilės. Darbštumo, nuoširdumo, išmokė atsakomybės. O aš viso to mokau savo vaikus. Perduo­du jiems šią estafetę. Manau, kad tai - svarbu. Kai taip gyveni, pasaulyje daugėja gėrio, o blogis neturi kur dėtis.
Pabandykime apibendrinti - kas svarbiausia, kad žmogus sakytų prasmingai gyvenąs?
Kai žmogus turi tikslą ir to tikslo siekia, jis jaučia savo gyvenimo prasmę. Kiekvienam žmogui prasmę suteikia kiti dalykai, man tai yra - pasiekti tai, ką noriu pasiekti. Bet juk dar nepasiekiau! 
Apskritai nežinau, kuo esu kitokia, kad mane kalbinate. Juk tokia pati, kaip ir kiti žmonės, kaip ir visi, kurie šiuo metu vaikštinėja Vievio gatvėmis. Niekuo neypatinga. Veikiu tai, kas man patinka, keliauju, ilsiuosi, sportuoju, noriu ilgai būti sveika ir gyva. Myliu savo vaikus ir jais džiaugiuosi, turiu net 6 anūkus (juos padovanojo mano trys vaikai). Viena mano dukrelė gyvena toli nuo Lietuvos, Gran Kanarijoje, tad kartą jos dukrelė - mano anūkėlė Viktorija, kuriai dabar šešeri metukai, pasakė - kai užaugsiu, aš gyvensiu Lietuvoje, nes Lietuvoje žalios pievos ir daug medžių. Norėčiau, kad visos mano atžalos neužmirštų savo šaknų. Juk jų šaknys - Vievyje. Beje, visi jie užsuka į Vievį pas senelį ir prosenelį, jiems nepaprastai įdomu tyrinėti prosenelio namus.
Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės.
Kalbėjosi Daiva Červokienė
Rubrika Žurnalistas irgi žmogus yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-01-04 13:45
 
 

Komentarai (238)

Jūsų el. paštas

Dora Josip

2023-11-17 22:38

Mano vyras paliko mane ir mano vaikus dėl kitos vyresnės moters. Man nebuvo taip lengva.. Aš taip myliu savo vyrą ir nepraradau vilties. Visur ieškojau pagalbos, kol pamačiau tiek daug liudijimų, kaip daktaras Ilekhojie padėjo tiek daug žmonių, ir nusprendžiau jį išbandyti... Susisiekiau su juo ir paaiškinau. Jis man pasakė, kad nesijaudinčiau, kad jis padės man susitaikyti su Aleksu ir jis grįš namo. Jis atliko ritualą, kad mus sujungtų, ir po 2 dienų Aleksas, kuris atsisakė priimti mano skambutį, pradėjo nuolat skambinti ir maldavo grįžti namo. Praėjo 3 mėnesiai ir viskas gerėja ir geriau, kaip ir žadėjo Ilekhojie. Jis yra sąžiningiausias pagalbininkas, kokį tik esu sutikęs. Galite kreiptis į jį ir įsitikinti patys. WHATSAPP / SKAMBINTI telefonu 2348147400259 arba el. paštu gethelp05@gmail.com

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Alina Ressler

2023-11-14 21:28

Kartais aš šokiruoju, kai gydytojai sako, kad kai kurių ligų neišgydoma, ir jie tiki, kad mes turėtume mirti nuo jo Afriką, kad aplankyčiau šį žolininką daktarą Ilekhojie, kuris davė patobulintą augalinį vaistą, kuris mane visiškai išgydo nuo ŽIV be jokio šalutinio poveikio. Manome, kad jo negalima išgydyti, nes mūsų gydytojai mums pasakė, kad gydymo nėra. Akivaizdu, kad kai kurie pacientai, sergantys pūsleline, fibroze, vėluojančiais susirgti, yra pavergiami antivirusiniams ir kitiems papildomiems ortodoksiniams vaistams, kad tik padėtų slopinti virusą, o ne jį išgydytų, nes gydytojai privertė mus patikėti, kad jo negalima išgydyti ir aš galiu. drąsiai pasakykite, kad tai melas, nes yra vaistas, o daktaras Ilekhojie gali padėti išgydyti…

El. paštu gethelp05@gmail.com
WhatsApp / Telegram 2348147400259

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Dorothy karl

2023-11-13 21:21

Mano vardas Dorothy Karl. Santuokiniai rūpesčiai mane įvedė į didelę netvarką, dėl kurios, deja, išsiskyriau su vyru. Beveik metus daug išgyvenau. Bandžiau judėti toliau, bet negalėjau, nes likau sulaužyta ir sudaužyta ir turėjau du vaikus, kuriais turiu rūpintis viena. Visa tai aš nenustojau mylėti savo buvusio vyro ir vėl bandžiau sutvarkyti mūsų sąjungą, kol sužinojau apie DR rabaa, kuris internete buvo plačiai žinomas dėl pagalbos žmonėms. Turėjau su juo susisiekti ir sužinojau, kad jis taip pat gali man padėti, o tai padarė, kai buvau su juo. Jis atkūrė santykius tarp manęs ir mano vyro, o skyrybos buvo nutrauktos ir mes kartu esame laimingesni, nei aš kada nors įsivaizdavau. Jis yra patikimas ir patikimas, o jau po 2 dienų jo darbo rezultatas pasirodys be jokių abejonių. Tiesiog atsiųskite jam žinutę per WhatsApp 33601830230 arba el. paštu drrabaahealing@gmail.com

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Megan Olsen

2023-11-12 23:05

Pastebėjau, kad mano vyras mane apgaudinėja ir nebėra įsipareigojęs mūsų santuokai. Kai paklausiau jo, kokia yra problema, jis man pasakė, kad nėra laimingas ir prašo skyrybų. Tai sulaužė mane į gabalus, nes jis buvo vienintelis vyras, su kuriuo aš kada nors buvau. Ieškojau kažko internete, kai pamačiau straipsnį, kaip daktaras Ilekhojie padėjo daugeliui žmonių, atsidūrusių panašioje situacijoje, kaip ir aš, todėl iškart susisiekiau su juo ir papasakojau apie savo problemą.
Jis konsultavosi ir atliko susitaikymo ritualą. Viskas, ko jis iš manęs prašė, aš tai padariau iš visiško pasitikėjimo juo ir lygiai po 3 dienų mano vyras grįžo namo iš darbo ir paprašė, kad aš visiškai pamirščiau apie skyrybas ir jis nori, kad mes sutelktume mintis ir kad mūsų santuoka veiktų. . Viskas klostėsi gerai, nes įsikišo daktaras Ilekhojie. Jei turite problemų santuokoje ar santykiuose, susisiekite su juo. Telefono numeris / Whatsapp 2348147400259 arba el. paštu: (gethelp05@gmail.com)

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Hedwig Thorne

2023-11-11 16:13

Mano santuoka žlugo dėl nesibaigiančių problemų ir sunkumų, kuriuos turėjau su vyru. Jis išėjo neatsigręžęs, o aš tiek mėnesių buvau viena. Jo šeima įsikišo ir vis tiek niekas nepasikeitė. Buvau sužlugdytas emociškai ir praradau viltį vėl susirasti meilę, nes jis buvo viskas žmoguje, kurio aš kada nors norėjau. Kaip ir daugelis žmonių, aš sužinojau apie daktarą Ilekhojie per internetą. Mes ilgai aptarėme mano problemas ir jis patikino, kad rasiu sprendimą, kurio man reikia norint atkurti santuoką. Neturėjau kito pasirinkimo, kaip laikytis jo procedūrų, nes turėjau įrodymų, kad hs yra patikimas ir jis nieko nevilkino. Jis atliko susitaikymo ritualą man ir mano vyrui, o meilė ir laimė, kuria dalijomės, buvo atkurta. Tai įvyko lygiai per 3 dienas, kaip pažadėjo daktaras Ilehojie. Jis tikrai puikus pagalbininkas. Jei kyla problemų, susisiekite su juo per WhatsApp 2348147400259 arba el. paštu adresu gethelp05@gmail.com

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Aurelia Daiva

2023-11-08 20:23

Radau dieviškąjį pagalbininką, kuris yra labai tikras, sąžiningas ir daro tai, ką sako darys, prireikė kelių dienų, kol mano burtai išaiškėjo, o rezultatai nuostabūs... telaimina jus ir, kad Dievas jus saugotų ir sveiktų . Su daktaro Ilekhojie pagalba susigrąžinau savo buvusįjį. Visą gyvenimą nesu matęs kažko panašaus, jaučiuosi labai laimingas ir patenkintas, priėmiau teisingą sprendimą. Tai taip tikra ir galinga!! Whatsapp jam tiesiogiai 2348147400259. Jei nori besąlyginės meilės, turi visiškai save atiduoti. Meilė yra įsipareigojimas, o ne jausmas. Žinokite skirtumą. Santykiams reikia rimto įsipareigojimo, kurio dauguma neturi. Santuoka yra dar sunkesnė ir dauguma jų nesugeba susidoroti su įsipareigojimais būti ištikimam, ištikimam, atsidavusiam ir atsidavusiam savo sutuoktiniui ir gyvenimui kartu, nes tai yra jūsų prioritetas ir niekas kitas nesvarbu. Susisiekite su gydytoju Ilekhojie ir jis išspręs visas jūsų santuokos ar santykių problemas El. paštas: gethelp05@gmail.com

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Pamela Hugo

2023-11-06 21:00

Noriu pasidalinti savo nuostabia patirtimi su daktaru Ilekhojie. Mano vyras mane apgaudinėjo ir kai sužinojau, kas sukėlė muštynes, jis paprašė skyrybų. Aš verkiau ir akimirksniu susirgau, kai ieškojau atsitiktinių istorijų internete, pamačiau liudijimą žmogaus, kuris turėjo panašią atvejį kaip ir mano, ir kaip daktaras Ilekhojie sudarė taiką tarp porų. Susisiekiau su juo ir jis man paaiškino, kaip galima susitaikyti su vyru ir po kelių dienų jis atšauks skyrybas, kurių aš norėjau. Padariau viską, ko jis prašė, ir lygiai po trijų naktų po darbo mano vyras paskambino atsiprašyti už sukčiavimą ir paprašė grįžti namo su tiek daug pažadų. Dėkoju už jūsų pagalbą, daktare, jūs tikrai esate palaima. Susisiekite su gydytoju Ilekhojie ir paprašykite pagalbos. El. paštas: gethelp05@gmail.com arba skambinkite / Whatsapp 2348147400259

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Valentina Giacinti

2023-10-24 16:05

Visiškai giriu DR WALE'ą, kuris padeda man atkurti santuoką po to, kai žmona mane paliko ir apsigyveno su savo viršininku savo darbo vietoje, tačiau greitas DR WALE meilės burtų įsikišimas atkūrė normalų gyvenimą mano namuose. vėl laimingi ir būsime laimingi amžinai. Jei esate panašios būklės ir jums reikia pagalbos, galite susisiekti su DR WALE per jo WhatsApp / Viber: 2347054019402 el. paštu: drwalespellhome@gmail.com

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Moeka Minami

2023-10-21 01:43

Ar ieškote būdų, kaip laimėti loterijos jackpotą? Daugiau neieškokite DR WALE gali padėti jums laimėti norimą loteriją su jo galingu loterijos burtu. WhatsApp 2347054019402 arba el. paštu: drwalespellhome@gmail.com

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Elira Torre

2023-10-19 16:58

Negaliu pamiršti, kaip DR WALE padėjo man atkurti santuoką po devynių mėnesių išsiskyrimo su žmona iš kivirčo ir ji išėjo ir niekada negrįžo pas mane, aš padariau tiek daug, kad ją susigrąžinčiau, bet niekas nepasisekė iki tol, kol pamačiau komentarą internete, kai kažkas liudijo, kaip DR WALE padėjo jai susigrąžinti vyrą, taip aš susisiekiau su juo per jo WhatsApp ir, parašęs savo problemą, jis patikino, kad padės man susigrąžinti žmoną. Praėjus kelioms dienoms po meilės burto ir po to, kai jis tai padarė, mano žmona grįžo namo ir maldavo, kad šiandien jai labai gaila, aš grįžau su savo žmona ir mes abu laimingi ir vėl gyvename kartu. Žinau, kad yra daug žmonių, kurie nori susigrąžinti savo meilę, susisiekite su DR WALE, nes jis yra puikus atsakymas į jūsų problemą, jo kontaktiniai duomenys yra: WhatsApp/Viber/Telegram: 2347054019402 arba drwalespellhome@gmail.com

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media