Lietuvos žurnalistų sąjunga :: Naujienos » Žurnalistas irgi žmogus » Žurnalistė Meilė Jančorienė: apie gyvenimo kelią, žurnalistiką ir kūrybą

Archyvas :: Žurnalistė Meilė Jančorienė: apie gyvenimo kelią, žurnalistiką ir kūrybą

2019-12-10

Meilė Jančorienė

Vievyje gimusi ir užaugusi, Vievio vidurinę mokyklą baigusi Meilė Jančorienė (Rinkevičiūtė) mina ryškią brydę žurnalistikoje. Ji įkūrė du leidinius, parašė biografinę knygą „Pasivaikščiojimai su Larisa Kalpokaite" (2008) ir tris žurnalistines knygas - „Nerimo akmuo" apie depresijos gydymo būdus, „Raganų klubas", kurioje kalbina bioenergetikus, ekstrasensus ir kitus alternatyvios medicinos ir psichologijos specialistus, ir „Ilgaamžiškumo paslaptys", kurioje nagrinėja sveiko gyvenimo ir senėjimo klausimus su žymiausiais šalies medikais.

Su Meile Jančoriene kalbamės apie jos vaikystę, jaunystės svajones ir kelią jų link.

Prisimink save vaikystėje. Apie kokį gyvenimo kelią svajojai besimokydama Vievio vidurinėje mokykloje?

Gal ir keistai nuskambės, bet nuo ketvirtos klasės svajojau apie tai, ką dabar ir veikiu - visada norėjau rašyti. Dabar rašau dėl to, kad negaliu nerašyti, o kol augau, svajojau tuo savo sugebėjimu rašyti kažką labai svarbaus žmonėms pasakyti, tai, kas pagerintų jų gyvenimą. Dabar nemanau, kad esu tokį tikslą pasiekusi, šiuo metu tokio tikslo sau ir nekeliu. Bet jeigu nors truputį kitiems padėsiu, jau bus gerai. Manau, kad nė vienas rašytojas, nė vienas žurnalistas negali pakeisti kito žmogaus gyvenimo, jei pats žmogus to nenori. Kiekvienas savo gyvenimą kuria pats. Tiesa, aš bandau pasakoti žmonėms tai, ką, mano manymu, ir jiems būtų svarbu žinoti, jei dar nežino. Noriu pasakoti įtaigiai, suprantamai, įtikinamai. Tačiau juk nesu kokia žiniuonė, gyvenimo mokytoja, kad galėčiau duoti kažkokių nepaprastų patarimų ar pateikti gyvenimo receptų. Nesu nei protingesnė, nei išmintingesnė už kitus. Tačiau jaunatviškas maksimalizmas skatino mane pakeisti pasaulį. Dabar jau to pasaulio keisti neketinu.

Kas labiausiai lėmė specialybės pasirinkimą - mokytojai, tėvai?

Mano specialybė - lietuvių kalba ir literatūra, studijavau Vilniaus universitete, Filologijos fakultete. Eiti šiuo keliu mane paskatino mama, nors, ko gero, pati to nenorėdama. Mama buvo mano lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vievyje, bet man eiti šiuo keliu nelinkėjo, sakė, kad būti mokytoja labai sunku. Tačiau mane vis tiek domino literatūra, knygos. Mama išmokė rašyti rašinėlius, labai taikliai pataisydama mano tekstus, duodama vertingų pastabų. Išmokė ir be klaidų rašyti, prisimenu, jau būdama 4 klasėje „padėdavau" mamai taisyti 6-7 klasių mokinių rašomuosius darbus. Ji man leisdavo klaidas pažymėti pieštuku, o po to pati viską peržiūrėdavo ir surašydavo pažymius. Taip pati geriau išmokau rašybą.

Jau ketvirtoje klasėje pradėjau rašyti eilėraščius ir dienoraštį. Naivūs buvo tie eilėraščiai, bet juk tai buvo pirmieji literatūriniai bandymai. Dienoraštis taip pat tapo sielos išliejimo būdu, ten įterpdavau ir poezijos eilučių. Vėliau kūriau scenarijus klasės rengiamiems spektakliukams, o mama tuos mūsų spektakliukus režisavo. Visai neblogai pasisekė šimtadienio spektaklis 11 klasėje!

Dvejonių nebuvo?

Ne vien rašytojos kelias mane viliojo, iki 8 klasės krypau į muziką, buvau užsidegusi tapti pianiste. Juk mūsų šeimoje muzika buvo vienas iš kelių, tėtis labai gražiai dainavo, aš jam netgi sugebėjau akompanuoti (nuo 6 klasės), Gintaras - jaunesnis broliukas - mokėsi M.K.Čiurlionio meno mokykloje, mažoji sesė Eglė taip pat skambino pianinu, o aš, vyriausia, muzikos pradėjau mokytis pirmiausia, nuo antros klasės. Buvo toks laikas, kai baisiai nenorėjau muzikuoti, bet tėvai mane privertė, sakė, mokykis, kada nors mums ačiū pasakysi. Gerai, kad privertė, dabar tikrai sakau AČIŪ! Muzika - tai emocijų kalba, atminties ir proto lavinimo būdas. Labai gerai, kad mokiausi muzikos. Tačiau kai užsimaniau išvažiuoti į Vilnių ir stoti į aukštesniąją muzikos mokyklą, tėvai pasakė NE. Gal todėl, kad Gintaras jau buvo beveik palikęs tėvų namus? Gal tiesiog nenorėjo dar ir manęs iš namų išleisti, nepasitikėjo gal? Iš tiesų nepažinojau to gyvenimo dar ilgai, buvau tokia - tarytum šiltnamyje užauginta panelė, mane labai mylėjo, rūpinosi, nieko, kas bloga, man neteko nei matyti, nei patirti. O gal tėvai nusprendė, kad vieno muziko šeimoje užteks. Bet sesė vis tiek pralaužė ledus, ją į aukštesniąją muzikos mokyklą išleido! O aš studijavau lietuvių kalbą ir literatūrą.

Tėvai puoselėjo nuostatas, kad reikia būti veržliam, ieškoti ir nebijoti neišbandytų kelių?

Ne, nepuoselėjo veržlumo, jie tik skatino skaityti apie įvairius garsius daug pasiekusius žmones, niekada nemoralizavo - būkite tokie ar anokie. Mes mokėmės iš to, kaip jie patys elgėsi, o ne iš to, ką kalbėjo.

Kas paskatino Tave, brolį Gintarą, seserį Eglę - Vievio mokytojų atžalas - rinktis nelengvą ir rizikingą menininko kelią?

Rizikingas kelias - gydytojo arba gaisrininko, o mūsų tikrai nerizikingi keliai, kaip tik be galo šviesūs ir malonūs. Paskatino tėvų profesijos, jų pačių gabumai ir mums perduoti genai ir, žinoma, tai, kad tėvai mumis rūpinosi ir laiku mus pastūmėjo mokytis vieno ar kito dalyko, skatino skaityti, tobulėti.

Ką svarbiausią davė studijos universitete?

Universitete mokytis man be galo patiko, buvo nepaprastai įdomu. Sutikau puikių dėstytojų, tai buvo E.Bukelienė ir V. Daujotytė-Pakerienė. Jų paskaitos ir seminarai buvo tikras lobis, vėliau, baigusi universitetą, vis tiek norėjau tas paskaitas lankyti. Bet nebuvo galimybės.

Kaip klostėsi Tavo darbo kelias? Greitai tapai rajono žurnaliste? Kas lėmė šį posūkį?

Tiesą pasakius, kaimo mokykloje dėstyti lietuvių kalbą man visai nepatiko... Tačiau, maniau, dirbsiu, ką darysi, bet tą vasarą mano gyvenimą sukrėtė netektis. Man buvo 28 metai, kai paskendo mano vyras Romas. Liko du vaikai - 9 metukų Ieva ir 2 metukų Vaidas. Tas įvykis mane pastūmėjo keisti gyvenimo būdą, todėl nuėjau į rajoninio laikraščio redakciją ir pasiprašiau priimama dirbti. Ten visi žinojo apie mane ištikusią tragediją, tad žmonės man buvo geri. Taip ir pradėjau savo, kaip žurnalistės, kelią. Rašiau kultūros ir švietimo temomis. Pradžioje buvo sunku, juk žurnalistikos specifika kitokia, čia ne poezija... Bet kažkaip prasilaužiau.

Po poros metų iš Šalčininkų rajono persikėliau gyventi į Vilnių ir įsidarbinau laikraštyje „Tarybinis mokytojas". Ir čia žmonės man buvo geri, labai gerai jaučiausi.

Buvai tarp tų drąsiųjų, kurie, prasidėjus nepriklausomybei, įkūrė savo leidinius.

Kartu su kolege Alma Jankelaitiene - mes susipažinome Šalčininkų rajono laikraščio redakcijoje - 1991 metais įkūrėme žurnalą „Tavo vaikas". Gerai sekėsi, buvo be galo įdomu. Tiesa, sunkus tas darbas buvo pradžioje, juk net popieriumi žurnalo spausdinimui turėjome pačios rūpintis. Prisimenu, iš kažkokio pionierių stovyklos sandėlio didžiulius rulonus popieriaus pirkome ir pačios per sniegą iki sunkvežimio nuridenome... Tada mes abi auginome mažas dukrytes ir supratome, kad tokio leidinio - tėvams apie vaikus - Lietuvoje labai trūksta. Vėliau įkūrėme žurnalą „Vyras ir moteris" - apie meilę ir šeimos santykius. Nes juk tam, kad vaikams būtų gerai augti, reikia, kad šeima būtų darni. Taigi va, šitaip gal aš ir bandžiau padėti pasauliui tapti geresniam? Kartu tai buvo verslas, kuris leido visai neblogai gyventi.

Išsiruošti į Jokūbo kelią pėsčiomis Ispanijoje prieš 12 metų irgi reikėjo žurnalistinio smalsumo ir drąsos?

Kai perskaičiau Paulo Coelho knygą, užsisvajojau pati pereiti Jokūbo keliu. Pakalbinau savo vyrą Aloyzą, sakau, gal eikime? Jis pasakė - o ne, šitiek kilometrų pėsčiomis, nenoriu! Na, sakau, nenori tai nereikia, tada aš viena eisiu... Bet manęs vienos neišleido, ėjo kartu. O po to pats labai džiaugėsi, sakė, gerai, kad tu mane ištempei. Nes ta kelionė tikrai buvo nuostabi, įdomi, daug pamatėme, su įdomiais žmonėmis bendravome. Tikrai verta eiti švento Jokūbo keliu per Ispaniją, nesigailėsite! Įdomiausia tai, kad šis kelias vadinasi Svajonės keliu, todėl dažnai į kelionę išsiruošia tie žmonės, kurie turi kažkokią ypatingą svajonę. Eina dėl to, kad ta svajonė išsipildytų.

Dabar, žinoma, dera klausti, o kokia buvo Tavo svajonė...

Taip, tai buvo svajonė parašyti knygą... Bet aš norėjau rašyti taip, kaip bestselerių autorius Paulas Coelho, nei kiek ne prasčiau! Žinoma, kad taip nepavyko, tačiau tada parašiau savo pirmąją knygą - apie aktorę Larisą Kalpokaitę. Netapau Coelho, bet knygą parašiau, mano manymu, neblogai.

O po to rašiau kitas knygas, taip pat norėdama išreikšti save ir padėti žmonėms. Ypač tiems, kurie serga depresija, juk pažinojau tokių liūdnojo vaizdo riterių, man gaila buvo tų žmonių. Nežinau, ar kam nors padėjau, bet labai stengiausi.

O knygą „Raganų klubas" parašiau po to, kai palaidojau savo mamą. Tada man norėjosi išsiaiškinti, ar tikrai yra pomirtinis gyvenimas, ar tikrai sielos nemiršta, ar galiu rasti ryšį su savo išėjusia mama? Supratau tai, pakalbinusi 13 ekstrasensų, astrologų, žiniuonių. Labai daug ką pati sau išsiaiškinau. Supratau ir tai, kad mama nemirė, ji yra tapusi mano vidine mama, mano asmenybės dalimi. Mamos niekada nemiršta...

Kuo skiriasi knygos ir straipsnių rašymas?

Nedaug kuo, jeigu tai - žurnalistinė knyga, tada susirenki medžiagą, kalbindamas įdomius žmones, ir jų mintis surašai knygoje. Žinoma, kūrybiškai, atsirinkdama tai, kas svarbu atrodo tau. Knyga - tai toks labai ilgas straipsnis, kurį rašai mažiausiai 6 mėnesius, kartais metus ar daug ilgiau. Bet ta knyga, kurią galėčiau pavadinti romanu, jau yra kas kita... Tam reikia viską sukaupti savyje ir dar - laisvės, ramybės ir įkvėpimo. O labiausiai - laiko, kurio man visą laiką trūksta. Ramaus laiko rašymui.

Kuri iš keturių tavo knygų Tau atrodo reikšmingiausia?

Negaliu nei vienos išskirti, visos buvo išjaustos, savos kaip vaikai, negali pasakyti, kurį labiausiai myli. Bet geriausios savo knygos aš dar neparašiau. Dar ją rašau...

Daugiausia rašai sveikatos ir psichologijos temomis. Ką šiais klausimais labiausiai norėjai, nori įskiepyti savo dukroms ir sūnui, vaikaičiams?

Čia kaip ir tame posakyje - batsiuvys be batų... Rašiau apie sveikatą ir tikėjausi, kad mano vaikai šių mano patarimų klausys lyg Dievo įsakymų, bet to neatsitiko! Jie savo kelio ieško patys, neklauso mamos surinktų patarimų. Bet gerai yra tai, kad prie sekmadienio pietų stalo aš galiu vieną kitą žodį iš tų medikų lūpų ir jiems perduoti, kai pamatau, kad jie nori girdėti. O mano knygos apie ilgaamžiškumo receptus jie, man atrodo, taip ir neperskaitė. Jie yra jauni, ir, kaip ir kiti jauni žmonės, tikisi gyventi amžinai....

Kaip manai, kokie universaliausi sveikatos ir ilgaamžiškumo principai?

Universaliausias principas - turėk galvą ant pečių ir visada galvok, ką darai. Išmintis. Ramus ir džiaugsmingas gyvenimas, darbas, kurį mėgsti ir kuris nekelia streso, mankšta - bent keturis kartus per savaitę, tinkamas maistas. Koks? Apie tai galima būtų kalbėti visą dieną...

O kas labiausiai augina žmogui sparnus, padeda nepalūžti gyvenimo išbandymuose, sunkumuose, kurių visi patiriame?

Tikslas, kurį kiekvienas turime. O jei neturime, privalėtume turėti. Ir dar - meilė. Kai turi žmonių, kuriuos tu myli ir kurie myli tave, žinai, kad turi gyventi dėl jų, būti sveika ir džiuginti juos, ir rūpintis jais. Nes tu esi jiems svarbi, o jie - svarbūs tau. Svarbiausi!

Kas Vievis buvo ir yra Tavo gyvenime?

Vievis - mano tėviškė, mano namai, jaukumas ir šiluma. Tai miestelis, kuris man teikia jėgų, aš į Vievį atvažiuoju pasikrauti „baterijų". Juk Vievyje gyvena mano tėtis, jis ir Vievis - mano energijos šaltiniai.

Tad kas labiausiai riša su šiuo nedideliu miestu?

Malonūs vaikystės prisiminimai. Miškas, lakštingalų slėnis, skaidrus ežero vanduo. Miestelio gatvelės, senoji mūsų mokykla. Ir tie žmonės, kurie šiame miestelyje gyvena. O labiausiai, žinoma, tėtis!

Grįžti į tėvų namus nesvajoji?

Svajoju, visai mielai grįžčiau, bet dabar turiu kitus namus, kurie man irgi mieli, į kuriuos atvažiuoja mano vaikai. Tai ką gi man dabar daryti?

Kokie svarbiausi priesakai lydi iš tėvų namų?

Tėtis ir mama mane išmokė gerumo ir meilės. Darbštumo, nuoširdumo, išmokė atsakomybės. O aš viso to mokau savo vaikus. Perduodu jiems šią estafetę. Manau, kad tai - svarbu. Kai taip gyveni, pasaulyje daugėja gėrio, o blogis neturi kur dėtis.

Pabandykime apibendrinti - kas svarbiausia, kad žmogus sakytų prasmingai gyvenąs?

Kai žmogus turi tikslą ir to tikslo siekia, jis jaučia savo gyvenimo prasmę. Kiekvienam žmogui prasmę suteikia kiti dalykai, man tai yra - pasiekti tai, ką noriu pasiekti. Bet juk dar nepasiekiau!

Apskritai nežinau, kuo esu kitokia, kad mane kalbinate. Juk tokia pati, kaip ir kiti žmonės, kaip ir visi, kurie šiuo metu vaikštinėja Vievio gatvėmis. Niekuo neypatinga. Veikiu tai, kas man patinka, keliauju, ilsiuosi, sportuoju, noriu ilgai būti sveika ir gyva. Myliu savo vaikus ir jais džiaugiuosi, turiu net 6 anūkus (juos padovanojo mano trys vaikai). Viena mano dukrelė gyvena toli nuo Lietuvos, Gran Kanarijoje, tad kartą jos dukrelė - mano anūkėlė Viktorija, kuriai dabar šešeri metukai, pasakė - kai užaugsiu, aš gyvensiu Lietuvoje, nes Lietuvoje žalios pievos ir daug medžių. Norėčiau, kad visos mano atžalos neužmirštų savo šaknų. Juk jų šaknys - Vievyje. Beje, visi jie užsuka į Vievį pas senelį ir prosenelį, jiems nepaprastai įdomu tyrinėti prosenelio namus.

Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės.

Kalbėjosi Daiva Červokienė

Rubrika Žurnalistas irgi žmogus yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-01-04 13:45

Atgal

Komentarai (256)

Jūsų el. paštas

Lukas Bareikis

2025-06-30 13:22

Išgyvenau sunkų gyvenimo laikotarpį, kuris labai paveikė mano ir žmonos santykius. Turėjome tiek daug emocinių problemų ir sunkumų, kad vien dėl to mažiau dėmesio skyrėme vienas kito poreikiams. Kol aš bandžiau išspręsti savo problemas ir atsistoti ant kojų, kad galėčiau pertvarkyti savo santuoką ir ją pagerinti, mano žmona turėjo moterų, kurios ją neteisingai paveikė ir privertė ją pasitraukti. Vien šis incidentas mane palaužė, ir buvau tikras, kad ji nedarė visko, ką daro, vadovaudamasi sveiku protu.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Lukas Bareikis

2025-06-30 13:21

Dariau viską, ką galėjau, kad atkurčiau ramybę, bet tai nepadėjo, ir turėjau susisiekti su dr. Isikolo, kuris padėjo man išspręsti problemą. Jis dirbo man ir atkūrė meilę bei ryšį tarp manęs ir žmonos, ir ji grįžo namo. Jo darbo rezultatai pradėjo ryškėti vos po 48 valandų, kaip ir buvo žadėta, ir galiu drąsiai teigti, kad dabar tarp mūsų viskas gerai, abu esame laimingi kartu. Esu čia, kad patvirtinčiau informaciją, jog dr. Isikolo yra geras ir sąžiningas žmogus, kuriuo galite pasitikėti, kad jis padės jums išspręsti jūsų problemas. Parašykite jam el. paštu: isikolosolutionhome@gmail.com arba galite parašyti žinutę per „WhatsApp“ 234-8133261196.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Claire Emrick

2025-06-21 20:27

Viskas prasidėjo nuo mažų nesusipratimų, po kurių jis man pasakė, kad būtų gerai padaryti pertrauką, kas, manau, virto išsiskyrimu. Jis manęs nebeieško. Tai mane nuliūdino, nes esame kartu nuo vidurinės mokyklos laikų, o jis buvo mano pirmoji ir vienintelė meilė. Ieškojau pagalbos visur internete ir pamačiau daugybę žmonių, rašančių komentarus apie dr. Ilekhojie. Gavau jo kontaktinę informaciją iš vieno iš komentarų ir pasikalbėjau su juo apie savo situaciją. Jis paaiškino susitaikymo procesą ir kaip padės man susitaikyti su juo per tris dienas. Praėjo lygiai mėnuo, kai su juo susisiekiau, ir viskas su Moh yra puiku, todėl turėjau parašyti šį komentarą, nes jis nusipelno visų pagyrų už pagalbą. Palieku čia jo kontaktus, su kuriais sąžiningai susisiekiau. El. paštas: gethelp05@gmail.com

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Lonita Anslem

2025-06-16 17:42

Jaučiau, kad mano gyvenimas baigėsi, o vaikai manė, kad daugiau niekada nebepamatys savo tėvo. Stengiausi būti stipri tik dėl vaikų, bet negalėjau suvaldyti skausmo, kuris kankino mano širdį. Mano širdis buvo pilna skausmo, nes buvau labai įsimylėjusi savo vyrą. Išbandžiau daugybę variantų, ir keli žmonės bandė man padėti, bet nesėkmingai. Vieną vienišą naktį naršydama internete radau daktaro Ilekhojie kontaktą, ir mano nuojauta iškart pasakė, kad jis gali man padėti. Jis atliko reikiamą darbą, kad susitaikytų, ir mano vyras, kurio nebuvo mėnesius, grįžo. Dabar vėl gyvename laimingai kartu. Kiekvienas, turintis santykių ar santuokos problemų, turėtų kreiptis į daktarą Ilekhojie, nes jis yra visų jūsų problemų sprendimas. Čia yra jo kontaktinė informacija. „WhatsApp“ 2348147400259

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Angelika Povilas

2025-06-11 21:08

Jau 8 mėnesius su vyru kovojame su santuokinėmis problemomis ir nė nenutuokiau, kad šeima kalta dėl visų mūsų problemų. Problemos paaštrėjo ir galiausiai jis išsikraustė iš namų. Per šventes buvau viena su vaikais, ir gyvenimas be jo buvo apgailėtinas. Dariau viską, ką galėjau, kad išspręsčiau problemas, bet jokios pažangos nebuvo. Taigi, pamačiusi tiek daug žmonių patvirtintų rezultatų, turėjau kreiptis pagalbos į dr. Ilekhojie. Kaip visada ir norėjau, jis išgirdo mano šauksmą ir atėjo man į pagalbą. Jis atliko susitaikymo ritualą, kuris išsprendė mūsų problemas, ir mano vyras vėl esame kartu. Mane vis dar stebina, kai, kaip jis ir žadėjo, per 3 dienas gavau rezultatą. Dabar naujus metus pradėjome kaip visavertė šeima ir esu dėkinga už jo pagalbą. Susisiekite su juo dabar ir jis jūsų nenuvils, nes juo pasitikima. Per svetainę https://gethelps.online arba per „WhatsApp“ / skambinkite: Jo numeris 2348147400259

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Brigita Degutis

2025-06-11 13:57

Dar studijavau koledže, kai susipažinau su savo sužadėtiniu. Ilgai draugavome, gyvenome kartu, ir mūsų santykiams pritarė tėvai. Sutarėme ir viskas buvo tobula. Jis išvyko mokytis, ir nuo to laiko mums viskas vėl pagerėjo. Jis susitikinėjo su viena moterimi ir dažnai buvo labai atsidavęs tam, ką jie bendrauja, o mane paliko nuošalyje. Dariau viską, ką galėjau, kad išspręsčiau problemą, bet niekas nepadėjo, kol neišgirdau apie dr. Isikolo. Susisiekiau su juo ir paaiškinau, ką išgyvenu, o jis pažadėjo padėti, ką ir padarė. Paklusau jo nurodymams, ir jis išsprendė problemą, kurią turėjau su sužadėtiniu. Dabar jis vėl pas mane, ir po mėnesio susituoksime. Visa tai dr. Isikolo dėka. Susisiekite su juo dabar, jei jums reikia pagalbos. Rašykite el. paštu: isikolosolutionhome@gmail.com arba parašykite jam žinutę per „WhatsApp“ numeriu 2348133261196.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Anonimas

2025-05-20 14:16

Niekada anksčiau nesirgau lytiškai plintančiomis ligomis ir neturėjau nesaugių lytinių santykių. Tačiau tuo metu turėjau mylimąjį, kuriam buvo opos. Tiesą sakant, manėme, kad tai tik bėrimas, nes iki šiol nebuvome girdėję apie HERPESLĮ. Turėjome oralinį seksą ir taip užsikrėčiau HERPESLIU. Dėkoju Dievui, kad internete radau vudu valdovą, kuris užbūrė sveikatą ir paruošė man vaistažolių vaistą, kurį vartojau tik su tikėjimu 14 dienų, o kai pradėjau pastebėti pokyčius savo kūne, nuvykau į ligoninę pasitikrinti ir patvirtinau, kad esu visiškai išgydyta nuo HERPESLIO (herpes neigiama). Jo vaistai NETURI JOKIOS ŠALUTINĖS FORMOS, nėra jokios specialios dietos vartojant vaistus. Galite susisiekti su juo el. paštu: voodooconnect60@gmail.com arba per „WhatsApp“ 234-8097014925 ir išspręsti visas savo sveikatos problemas.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Leyla

2025-05-17 15:46

Noriu dar kartą paliudyti, ką tikrasis burtininkas Voodoo Lord padarė dėl manęs. Kai pirmą kartą su juo susisiekiau, jis padėjo atkurti ramybę, meilę ir laimę mano santuokoje, padėdamas man pastoti, o mano vyras nustojo apgaudinėti ir pradėjo elgtis atsakingai. O dabar jis ką tik privertė mano vyrą gauti seniai lauktą paaukštinimą darbe kartu su kitomis privilegijomis. Dabar mano šeimoje yra kitas laimės lygis dėl šio puikaus, galingo ir veiksmingo burtininko. Susisiekite su juo dabar ir paprašykite jo pagalbos jo kontaktiniais duomenimis voodooconnect60@gmail.com arba WhatsApp 234 8097014925... Jis gali daryti stebuklus, jis man tai padarė jau antrą kartą.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Andreas

2025-05-14 12:22

Kaimynas man davė vudu lordo kontaktus, kai man labai reikėjo santuokinės pagalbos, nes vudu lordas jam jau anksčiau yra padėjęs. Turėjau rimtų problemų santuokoje, nes mano žmona buvo labai priklausoma nuo narkotikų ir turėjo vyrą, kuris jai tiekdavo šiuos narkotikus. Ji paliko mane ir mūsų sūnų gyventi su tuo vyru kitame mieste, bet su vudu lordo pagalba man pavyko susigrąžinti žmoną. Vudu lordas man pasakė, kad minėtas vyras iš tikrųjų manipuliuoja mano žmona kažkokiomis dvasinėmis galiomis. Bet dabar viskas gerai, mūsų namai pilni meilės ir laimės. Mano žmona dabar yra gera žmona man ir gera mama mūsų sūnui, ji taip pat nustojo vartoti narkotikus, o vudu lordas nutraukė dvasinę grandinę, kurią piktasis vyras panaudojo mano žmonai. Visa tai vudu lordo dėka. Šis liudijimas yra vienas iš mano pažadų jam. Taip pat galite su juo susisiekti. Jis yra labai galingas ir tikiu, kad jis tikrai ras sprendimą bet kokiai problemai, su kuria jam susidursite. Parašykite jam el. paštu voodooconnect60@gmail.com... WhatsApp 2348097014925

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Anonimas

2025-05-03 05:53

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Plačiau