Archyvas :: Vilniaus krašto lietuvių periodinė spauda: „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai (7 dalis)
Pabaiga. Pradžia 2017 12 10.
Vytautas Valentinas Česnulis,
LŽS narys
Almanachas "Žurnalistika 2008"
Almanachas "Žurnalistika 2009"
Almanachas "Žurnalistika 2010"
Almanachas "Žurnalistika 2011"
Almanachas "Žurnalistika 2012"
Almanachas "Žurnalistika 2013" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2013" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2021" I dalis Almanachas "Žurnalistika 2021" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2022" I dalis
|
||||||||
Archyvas :: Vilniaus krašto lietuvių periodinė spauda: „Kelio“ ir „Vilniaus rytojaus“ konfiskavimai (7 dalis)2020-09-17 Pabaiga. Pradžia 2017 12 10.
Vytautas Valentinas Česnulis,
J. Naviką rugpjūčio 11 d. tardė Vilniaus m. policijos Tardymo skyriaus budėtojas A. Frydenštalis. Tardomasis aiškino, kad laikraštį pasirašinėja tik už 60 zl užmokestį, būdamas 83 metų, fizinio darbo dirbti negali ir, neturėdamas pragyvenimo šaltinio, sutinka vadintis redaktoriumi. Tačiau Apyg. teismo prokuratūra rugpjūčio 19 d. nutarė J. Naviko teisminį persekiojimą nutraukti, laikraščio numerio tiražą konfiskuoti, apie ką pranešti ir Vilniaus m. storastijai. Konfiskavus Nr. 46, buvo išleistas Nr. 46a. 1937 m. liepos 8 d. Vilniaus m. storasta pranešė Apyg. teismo prokurorui, jog konfiskavęs „Viln. rytojaus" birželio 18 d. Nr. 47 su priedu vaikams „Aušrelė", Nr. 25 ir prašė konfiskavimą patvirtinti. Konfiskavęs dėl vaikų žurnaliuko. Prokuroras liepos 15 d. konfiskavimą patvirtino. „Viln. rytojaus" tiražas neišplatintas, o „Aušrelės" 210 egz. spėta išplatinti. „Aušrelė" konfiskuota dėl eilėraštukų „Kai užaugsime" (aut. Nemunėlis) ir „Ten tėvynė..." (aut. P. M. Vieversėlis). Storastos rašte sakoma, kad „eilėraštis „Kai užaugsime" savo turiniu ragina vaduoti tėvynę ir kovoti su priešu, o sugretinę su eilėraščiu „Ten tėvynė...", kuriame kalbama, kad tėvynė yra Lietuva, matome, jog juose atsispindi tikrieji tikslai, kuriems kviečia „Vilniui vaduoti sąjunga", šiuo atveju atsiimti trečdalį lenkų „okupuotos Lietuvos" ir kovoti su didžiausiu priešu - lenku" (LCVA, f. 129, ap. 2, b. 59). Byloje cituojamos „blogiausios" eilėraštukų eilutės. Iš „Kai užaugsime": Į karužę josim, Priešus iškaposim, Tėviškėlę brangią Savo išvaduosim. Iš „Ten tėvynė...": Čia yra mano tėvynė, Čia šalelė Lietuvos. Lenkų valdžios dėmesio susilaukė ir „Viln. rytojaus" Nr. 47 str. „Jūs ilsėkitės, o mes dirbsime". Tai kreipimasis į inteligentus, kad jie platintų lietuvių spaudą ir viešai daugiau vartotų gimtąją lietuvių kalbą. Abiejų leidinių apžvalgas ir eilėraščius bylai vertęs Vilniaus m. storastijos valdininkas K. Eimontas (Ejmont). Kaltinamasis aktas J. Navikui surašytas rugsėjo 25 d. Ats. redaktorius apkaltintas pagal BK 154 ir 170 str. Pažymėta, kad kaltinamasis pagal BK 170 str. jau du kartus baustas areštu ir pinigine pabauda - 1935 ir 1936 m. Matyt, turėti galvoje du teismo procesai: 1) kai Varnionių miesto teismas 1935 m. vasario 22 d. J. Naviką nuteisė 2 savaitėm arešto ir 200 zl pabauda (Varnionys dabar priklauso Baltarusijos Astravo rajonui), 2) byla Vilniaus m. teisme 1936 m. birželio 5 d. - 1 savaitė arešto ir 200 zl pabauda. Byla dėl 1937 m. birželio 18 d. abiejų leidinių Vilniaus apyg. teisme nagrinėta lapkričio 24 d. Kaltinamąjį gynė adv. A. Juknevičius. J. Navikas teisinosi, kad jis, kalvis pagal profesiją, dėl paralyžiaus dirbti negali, sakė, kad redaktoriumi tapęs patarus marčiai, kuri yra lietuvių mokytoja, leidinius pasirašinėja tik dėl pinigų, yra mažai raštingas, ranka rašytų raštų skaityti nemoka... Teismo nuosprendis: neįrodžius kaltės, J. Naviką išteisinti, teismo išlaidas padengti valstybės sąskaita. Po „Viln. rytojaus" Nr. 47 išėjo Nr. 47a. Konfiskuotas „Viln. rytojaus" 1937 m. liepos 6 d. Nr. 52 už kronikos žinią „Interviu". Deja, tiksliau nežinome, kas joje rašyta, nes laikraščio numerio nepavyko rasti; valdžiai tikrai nepatikę žodžiai „administracinė linija". Išleistas Nr. 52a su balta dėme. „Viln. rytojaus" 1937 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 60 konfiskuotas už vedamąjį str. „Ozono laikraščių kregždės" (Ozonas - Obóz Zjednoczenia Narodowego - pulkininko Adamo Kaco suorganizuota lenkų tautinio susivienijimo partija). Straipsnyje atsiliepta į laikraščių „Kurier Poranny" (Varšuva) ir „Kurier Wileński" priešišką nusistatymą lietuvių atžvilgiu, rašinius apie tariamą lenkų nutautinimą Lietuvoje ir „puikią" lietuvių švietimo būklę Vilniaus krašte. Redakcija rugsėjo 10 d. gavo Apyg. teismo pranešimą, kad konfiskavimas patvirtintas, o laikraščio byla bus svarstoma Vilniaus m. teisme. Storasta T. Velioveiskis areštavo ir „Viln. rytojaus" 1937 m. rugsėjo 7 d. Nr. 70 už korespondenciją iš Vasiūnų (Ignalinos r. Vosiūnų) „Nedavė leidimo vaikų katechizacijai ir k." Atseit, joje buvo klaidingų žinių apie tai, kad Tverečiaus valsčiaus sekretorius vertė lietuvių pavardes taisyti į lenkiškas (rugsėjo 14 d. Švenčionyse turėjo būti svarstoma Vosiūnų klebono B. Budrecko byla už tariamą pavardžių lietuvinimą metrikų knygose). Pasak storastos, „Vilniaus rytojus" yra buv. Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto organas, „daugelį metų sąmoningai ir sistemingai publikuojantis informacijas ir medžiagas, kurių turinys kertasi su Baudžiamuoju kodeksu." Tai įrodo faktas, kad 1935 m. laikraštis buvo konfiskuotas 8 kartus, 1936 m. - 11 kartų, o 1937 m. jau 12 kartų. „Laikraščio tiražų sulaikymai neturėjo įtakos nei jo politinės pakraipos kaitai, nei darbo metodams, kas rodo, jog ligšioliniai konfiskavimai neduoda reikiamų pasekmių ir visiškai neturi įtakos laikraščio nusikalstamos veiklos sustabdymui." „Viln. rytojus" propaguoja agresyvius Vilniui vaduoti sąjungos šūkius ir stengiasi paneigti Lenkijos šiaurės rytų teritorijos valstybinės priklausomybės teisėtumą. Vilniaus išvadavimo idėjas laikraštis platina ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp mokyklinio jaunimo bei mažamečių vaikų (pvz., 1937 m. birželio 18 d. „Aušrelės" Nr. 47 eilėraštis „Eisim į karužę...", tiksliau - „Aušrelės" Nr. 25 eil. „Kai užaugsime"). Vietoj pavadinimo „Lenkijos ir Lietuvos siena" nuolat vartojamas terminas „administracinė linija". Lietuviai raginami boikotuoti valdiškas lenkų mokyklas, žmonės kurstomi prieš kunigus lenkus. Ir t. t., ir t. t. (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 1026). „Viln. rytojaus" 1937 m. rugsėjo 14 d. Nr. 72 konfiskuotas už str. „Tikyba lietuviškai" (aut. A. R.) ir už „Politikos apžvalgos" dalį. Pasak straipsnio, dalis lietuvių vaikų tikybos mokosi nelietuviškai. „Būkime atviri: daugelis mūsų tėvų nevertina, kaip reikiant, lietuvių kalbos, jie net turėdami mokykloje lietuvių kalba tikybą, užrašo ar bent leidžia vaikus į nelietuviškas pamokas." Tėvai raginami vaikus tikybos mokyti lietuviškai, ne lenkiškai. „Blaivus vertinimas gyvenimo veiksnių ir patirties aiškiai rodo, kad laimėti šiandien galima tik einant iš apačios, tvirtinant pagrindus. Laukti atmainų iš viršaus būtų naivumo ženklas." Tarp tėvų „turime perlaužti šį mums nelemtą paprotį iš knygos draudimo laikų, kad lietuvis meldžiasi ir gieda nelietuviškai." „Politikos apžvalgoje" užkliuvusi pastaba apie Ozoną: „... Ozono veiklumas pagyvėjo po vadinamojo politinio ūkininkų streiko Lenkijos pietuose, kada krito 34 užmuštų ir 41 sužeistų." Išėjo laikraščio Nr. 72a be „ydingų" tekstų. Vilniaus m. storasta T. Velioveiskis areštavo „Viln. rytojaus" 1937 m. rugsėjo 21 d. Nr. 74 pirmiausia už termino „administracinė linija" vartojimą laikraštyje. Storasta priminė, kad už tų žodžių pavartojimą žinutėje „Interviu" jau buvo areštuotas liepos 6 d. Nr. 52, o Apyg. teismas rugpjūčio 5 d. tą areštą patvirtinęs (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 1028). Nr. 74 valdžios sargų priešiškumo susilaukė du rašinėliai: korespondencija iš Varėnos „Baigia ardyti geležinkelio liniją" (aut. Žiežuliavotis) ir informacija „Nesutarimai prie administracinės linijos". Žiežuliavočio slapyvardžiu pasirašinėjo Petras Bronius Česnulevičius ir Bronius Leonavičius. Korespondencijoje rašoma, jog pradėta ardyti geležinkelio linija iš Varėnos į Alytų. Patiltėse prie Beržupio ir Derėžnyčios upelių gulėjo dideli tašyti akmenys. „Dabar tie akmens sunaudojami marš. J. Pilsudskio vardo statomos mokyklos pamatams. Mokyklą padeda statyti vietos ir apylinkės gyventojai šarvarko sąskaiton (šarvarkai - darbo prievolė taisyti kelius) ir be to dar ten dirba tie, kurie laikomi Varėnos areštinėje." Informacijoje apie adm. liniją pateikta leidinio „Biuletyn Kowieński" žinia, jog rugpjūčio 30 d. Suvalkų rajone kilę nesutarimų tarp dviejų valstybių. Galadusio ežero Beviršių saloje administracinės linijos gairės buvo perkeltos už 80 metrų į Lietuvos teritoriją. Betikrinant liniją lenkų kareiviai suėmė lietuvių policininką Vl. Stankevičių. Suvalkų storasta rugsėjo 14 d. nesutikęs policininko grąžinti Lietuvai, nes jis neva esąs lenkų teismo žinioje. „Viln. rytojaus" Nr. 74 dar yra informacija „Lietuvių byla Varėnos teisme" - byla už jaunimo šokius Rudnioje per Švč. Panelės Angelinės atlaidus rugpjūčio 2 d. Varėnos miesto teismas rugsėjo 17 d. teisė septynis asmenis neva už pasipriešinimą policijai. V. Matuiza nuteistas 6 mėn. kalėjimo ir laikytas Lukiškėse. Mokytojai Pr. Barcys ir Pr. Stasionis, pastarojo žmona J. Stasionienė, studentas D. Kavaliauskas ir A. Butrimas nuteisti po 3 mėn. kalėjimo. A. Vaitonis išteisintas. Informacija pakartota laikraščio rugsėjo 24 d. Nr. 75. Konfiskavus Nr. 74, išleistas Nr. 74a. „Viln. rytojaus" 1937 m. rugsėjo 28 d. Nr. 76 okupantų valdžiai užkliuvęs straipsnis „Ką rašo kiti. Dvarininko Tomo Zano oracijos Švenčionyse". T. Zanas kalbėjęs Ozono narių suvažiavime Švenčionyse rugsėjo 22 d. Cituojamas laikraščio „Kurier Wileński" Nr. 263. Savo kalboje dvarininkas užsiminęs apie lietuvius. „Negaliu nepaliesti labai svarbaus klausimo - mūsų sugyvenimo su lietuviais, nes to nepalietęs ne viską pasakyčiau. Nuo Krėvos iki Horodlės unijų istorijos likimas sujungė juos (lietuvius) su mumis (lenkais) ir šiandien sunku pasakyti, kurie šio krašto gyventojai yra lenkų kilmės, o kurie lietuvių. Žalgiryje ir Didžiajame lauke (?) [jie] bendrai liejo kraują dėl Erelio ir Vyčio gerovės." Tačiau pastarieji metai jų santykiuose atvėrė bedugnę. „Todėl tiesiame brolišką ranką lietuviams - Lenkijos piliečiams ir tikiu, kad mūsų ranka nebus atstumta." Prie šių veidmainiškų žodžių „Viln. rytojus" priminęs savo Nr. 75 rašinį „Įsakyta nugriauti lietuvių liaudies namai". Mat Švenčionių apskr. valdžia nutarusi nugriauti Švenčionėliuose klebono A. Jakavonio ir iš tos parapijos kilusio kun. K. Pukėno rūpesčiu pastatytus namus. Juos 1934 m. rugpjūčio 12 d. šventino tuometinis Švenčionių dekanas D. Gailiušas, dalyvavo Švenčionėlių miesto burmistras, lietuviškų draugijų atstovai, vietos bei apylinkių parapijų klebonai ir kt. Lietuvių liaudies namai pavesti Šv. Kazimiero draugijai. Juose buvo lietuviška skaitykla, rengti vakarai, eglutės ir kt. Paskutiniu laiku namuose gyveno buv. skaityklos vedėjo J. Dilio šeima ir dvi neturtingos tretininkės. Iš „Viln. rytojaus" 1937 m. 12-kos konfiskavimų iki rugsėjo 7 d. Nr. 70 Apyg. teismas 9-nis patvirtino. Pagaliau šio teismo prokuroras spalio 15 d. pasiūlė laikraštį uždaryti, nors keli numeriai dar išėjo, tačiau 4 iš jų buvo konfiskuoti (iš viso 1937 m. konfiskuota 16 numerių). Vilniaus m. storastos pareigas ėjęs J. Černichovskis lapkričio 13 d. prašė Apyg. teismo prokuroro patvirtinti „Viln. rytojaus" spalio 22 d. Nr. 83 areštą dėl straipsnio „Ką rašo kiti. Apie žmonių gyvenimą prie administracinės linijos". Laikraščio numerį, remdamasis BK 170 ir 154 str., areštavęs todėl, kad valstybinė siena tarp Lenkijos ir Lietuvos, pasak laikraščio, yra tik administracinė linija. „Viln. rytojus" iš laikraščio „Dziennik Wileński" Nr. 285 straipsnio persispausdinęs tas ištraukas, kuriose kalbama „apie neigiamą Lenkijos valdžios įtaką Vilniaus krašto ūkiui ir tas, kuriose giriami Lietuvos valdžios veiksmai". „Dz. Wil." straipsnyje „administracinės linijos" nėra (LCVA, f. 131, ap. 5, b. 1029). „Viln. rytojaus" straipsnyje rašoma, kad Lietuvoje palengvinti mokesčiai, ūkininkams trobesiams statyti duodama medžio lengvatinėmis išsimokėjimo sąlygomis, nemokamai dalijami veisliniai paršeliai ir avys bei kt. „... Žodžiu, daroma visa, kas tik gali sudaryti medžiaginę gerovę ir žmones pririšti prie Lietuvos." Kitaip yra šiapus administracinės linijos (Pabradės apylinkėse): „Didžiausias čia yra blogumas pasienio apribojimai, suvaržymai." Įvestas pasienio įstatymas kai kur labai kenksmingas, nereikalingas, „ir Lietuvos valdžia lenkų gyventojų nepasitenkinimą išnaudoja". Išleistas Nr. 83a su baltu plotu. Spalio 26 d. išėjęs „Viln. rytojaus" Nr. 84 buvo paskutinis. Tačiau teismo procesai dėl laikraščio tęsėsi. Vilniaus apyg. teismo viceprokuroras A. Marcinkovskis (Marcinkowski) 1938 m. sausio 21 d. pasirašė J. Naviko kaltinamąjį aktą pagal BK 170 str. už „nusikaltimus" „Viln. rytojaus" 1937 m. 72, 74 ir 76 numeriuose. Bylos BPK 16 ir 26 str. pagrindu perduotos Vilniaus m. teismui. Vasario 15 d. bylas svarstęs teismas jas atidėjo. Sausio 31 d. viceprokuroras dar pasirašė kaltinamąjį aktą pagal tą patį BK 170 straipsnį ir dėl Nr. 83. Nagrinėjimui susiplakė bylos net už keturis laikraščio numerius. BPK 3 ir 581 str. pagrindu teismas (teisėjas J. Dmochovskis = Dmochowski) kovo 3 d. nutarė jas nutraukti, nes sprendžiant iš Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebono pateiktų metrikų, J. Navikas vasario 13 d. numirė; teismo išlaidos priimtos valstybės iždan. Julius Navikas pasirašinėjo ir „Vilniaus rytojaus" nemokamo priedo ūkininkams „Mūsų artojas", ėjusio 1930-1937 m., atsakinguoju redaktoriumi. Šis laikraštis išeidavo kartu su „Viln. rytojumi". Rašęs specifinėmis žemės ūkio temomis ir nelietęs aštresnių politinių klausimų, „Mūsų artojas" lenkų valdžios, atrodo, išskirtinai nė karto nebuvo konfiskuotas, tačiau areštavus „Viln. rytojų", toks pat likimas ištikdavo ir su juo išėjusį „Mūsų artoją". „Vilniaus rytojų" uždarius, J. Navikas buvo pasiryžęs daryti žygių, kad laikraščio draudimas būtų atšauktas. Bet jau nebeįstengė. „Senatvė ir ilgojo amžiaus našta privertė gultis į lovą, iš kurios jau ir nebeatsikėlė. Po trijų mėnesių sunkios ligos užmerkė akis", - sakoma vienkartinio „Kelio" nekrologe. Mirė Julius Navikas 1938 m. vasario 13 d., būdamas beveik 84-erių metų. Palaidotas Vilniaus Šv. Petro ir Povilo (Saulės) kapinėse. Apie jo mirtį ir laidotuves pranešė ne tik Vilniaus, bet ir Neprikl. Lietuvos spauda. Vietoj „Vilniaus rytojaus" paskui išėjo pluoštas vienkartinių leidinių, o nuo 1938 m. balandžio 29 d. pradėtas leisti laikraštis „Aidas". J. Navikas - savotiškas rekordininkas. Nė vienas kitas asmuo XX a. tarpukario Vilniuje tiek metų nepasirašinėjo kokio nors lietuvių laikraščio redaktoriumi, laikraštis nepatyrė tiek konfiskavimų, o redaktorius tiek tąsymų po teismus.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-09-17 13:16
Rašyti komentarą |
||||||||
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba. Sprendimas: Fresh media |
Komentarai (0)