2017 m. lapkricio 23 d., Ketvirtadienis

Žurnalistų kūryba

*print*

Alfonsas Čepauskas: žaidimai Neringos smėlynuose

2017-11-10
 
Maloniai kviečiame į dailininko ir LŽS nario Alfonso Čepausko žemės meno instaliacijų ŽAIDIMAI NERINGOS
SMĖLYNUOSE parodą. Ji atidaromą lapkričio 14 d. 17 val. Lietuvos dailininkų sąjungoje (Vokiečių g. 4/2 Vilniuje) 

Alfonsas Čepauskas: žaidimai Neringos smėlynuose
 
Tarp daugelio meno žanrų prieš keletą dešimtmečių pasirodė naujas instaliacijų menas. Tai sukurti objektai, kompozicijos iš įvairių statybinių, buitinių, gamtinių ir kitokių medžiagų. Žymūs pasaulio menininkai: Mikelandželo Pistoletas (Italija), Danielis Burenas (Prancūzija), Jozefas Boisas (Vokietija) Ilija Kobakovas (Rusija) ir kiti naudodami stiklą, medį, akmenį, liuminescenciją ir kitas medžiagas sukūrė įsimintinas erdvines instaliacijas.
Šis žanras egzistuoja ir pas mus. Instaliacijų yra sukūrusi Marija Teresė Rožanskaitė, kuria Tadas Černiauskas, Kęstutis Musteikis, Raimonda Sereikaitė, Monika Žaltauskaitė-Gražienė, Monika Dirsytė, Vaida Tamoševičiūtė, kiti viduriniosios kartos ir jaunesni dailininkai. Instaliacijos kuriamos daugiausiai uždaroje erdvėje - parodų salėse ir eksponuojamos sutartą laiką, po to kūriniai išmontuojami.
Praeito amžiaus 7-ajame dešimtmetyje kai kurie Vakarų menininkai ėmėsi kurti instaliacijas atviroje erdvėje (lauke, pievoje, miške, paplūdimyje, kalnuose...) siekdami susieti gamtos ir kultūros elementus. Monumentalūs ir nekonvencionalūs jų kūriniai atkreipė meno ekspertų bei publikos dėmesį ir padėjo pagrindus žemės meno krypčiai.
Žemės meno kūrinių yra Palangoje ir kitose vietose. O netoli Vilniaus Kairėnų botanikos sode, keliolika metų periodiškai rengiami žemės meno kūrybos plenerai, kuriuose dalyvauja ne tik mūsų, bet ir užsienio dailininkai. Instaliacijų kūriniai gali egzistuoti ilgą laiką, o kartais tik kelias valandas. Tai priklauso nuo gamtinių sąlygų, medžiagų, aplinkos įtakos. Kūriniai išlieka nuotraukose, vaizdo įrašuose, kitoje dokumentinėje medžiagoje.
Apie instaliacijas galvoju Neringoje. Mėlyna jūra ir gelsvo smėlio paplūdimiai sukelia pojūčių ir emocijų bangą. Imuosi veiklos. Prisirenku įvairiaspalvių akmenėlių, susirandu bangos išmestų porą lentgalių. Priemonės minimalistinės. Atokioje paplūdimio vietoje nubraukiu, nulyginu smėlio ruožą. Pradedu dėlioti akmenėlius, pilstyti smėlį, vedžioti linijas - griovelius. Neturiu jokio išankstinio sumanymo, viskas gimsta intuityviai, spontaniškai. Ir kai kažkas viduje pakužda, kad jau pakanka - instaliacija baigta, laukiu tinkamo saulės apšvietimo, šviesos ir šešėlių žaismo. Nufotografuoju ir, praslinkus kelioms valandoms ar dienai, kaip budistai mandalą nuardau, nurenku.
Eina gražios rudeniškos dienos. Kasdieną „žaidžiu". Sulaukiu ir žiūrovų, kurie stebi pilstomą smėlį ir dėliojamus akmenėlius. „Kaip vadinsis tavo „kūrinys"? - užklausia vienas kitas. Savo miniatiūrinėse instaliacijose nesiekiu pavaizduoti konkretaus objekto. Tai gamtinių elementų deriniai, abstrakčios kompozicijos, spalviniai akcentai, kuriais siekiama susieti kūrybos elementus su natūralia gamta.
Smėlis naudojimas labai įvairiai. Smėlio laikrodžiams ir smėlio skulptūroms, stiklo, betono, plytų gamyboje, garso izoliacijai, vandens filtruose... Yra net smėlio terapija. Smėlio instaliacijos - malonus laisvos fantazijos žaidimas, improvizacija, sąmonės ir pasąmonės sąveika neapribota formato, medžiagos, temos, technikos. Be to, tai sąlytis su natūralia gamta, kuris kelia asociacijas apie gamtos grožį ir gyvenimo prasmę. Tai tartum lengvas sapnas, kurį atsibudus malonu prisiminti.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-11-11 12:21
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media