Žurnalistų kūryba

Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo nario, rašytojo Stanislovo Balčiūno knyga „Žalioji Lietuvos karūna“ pirmiausiai nustebino dviem maloniais sutapimais.

2025 m. sausio 15 d. 17:30 val. Adomo Mickevičiaus bibliotekos didžiojoje salėje įvyks dokumentinės apybraižos „Lietuviškai-latviško krašto žemlapis” iš ciklo „Byla prieš carą“ peržiūra. Renginio dalyviai LŽS ir NŽKA nariai: kultūrologas Vytautas Jonas Juška, žurnalistė Audrinė Kosciuškienė, režisierius Justinas Lingys. Laukiame.

Kolega Ipolitas Skridla, pasidžiaugęs pirmuoju sniegu, atsiuntė naują eilėraštį ŽIEMOS FANTAZIJA

Artėjant Kalėdoms kolega Vytautas Leščinskas atsiuntė vaizdelį "Kūčių diena ir lenkiškas dviratis".

Šį kartą kolega Vytautas Leščinskas atsiuntė vaizdelį "Nastazas".

Prabėgusi šių metų vasara paliko neišdildomų įspūdžių: Ilguvos (Šakių r.) Šv. Kryžiaus Atradimo bažnytėlėje atidengta po keliais dažų sluoksniais slypėjusi XIX a. antroje pusėje nežinomo profesionalaus dailininko tapyta freska biblinių pasakojimų tema „Jėzus alyvų kalne“. Šis netikėtas radinys aptiktas ant bažnyčios lubų, jis apima 10 kv. m plotą.

Maloniai kviečiame į Lilijos Valatkienės tapybos ir fotografijos darbų parodos „Šviesos apsilankymas" atidarymą Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (Trakų g. 10) gruodžio 3 d. 18 val. Paroda bus eksponuojama iki gruodžio 31 d.

Grigiškių kultūros centre lapkričio 4 dieną buvo atidaryta LŽS ir NŽKA nario Alfonso Čepausko žurnalistinės kūrybos paroda „Reminiscencijos“. Prieš tai ji buvo demonstruojama Vilniuje, Žurnalistų namuose ir susilaukė kolegų palankių atsiliepimų.

Rašyti legendas įkvėpė Vincas Krėvė, kuris rašė apie Dainavos kraštą, o apie mūsų kraštą nieko panašaus nebuvo parašyta. Kitas autoritetas, kuris rašė sakmes ir padavimus – Česlovas Kudaba. Pirmoji Š. Laužadžio legenda buvo apie Kančiogino ežerą.

Kolega Ipolitas Skridla atsiuntė naują eilėraštį AUKSINIS RUDUO.

Kolega Ipolitas Skridla šį kartą atsiuntė savo eilėraštį RUGPJŪTIS PALANGOJE.

Mylėti Tėvynę, už ją kovoti ir aukotis – toks paprastų žmonių – 1918 metų savanorių, pokario partizanų – idealizmas padėjo pagrindą šiandienos Lietuvos savarankiškumui, jos vietai pasaulyje. Bet tai nėra duotybė. Visai greta eina lietuvio prisitaikymas ir išdavystės. Reikia mokytis iš istorijos, nes ji gali pasikartoti. Apie tai – buvusio kolegos, „Ūkininko patarėjo“ apžvalgininko Arnoldo Aleksandravičiaus (1963–2021) romanas „Nemuno argonautai“.

Apie J. O. Penčylos gyvenimą ir kūrybą marijampoliečiams išsamiai papasakojo įspūdingos monografijos–albumo apie šį menininką autorius, publicistas Damijonas Šniukas. Jis su vilniečių žurnalistų ir dailininkų grupe Marijampolėje aplankė parodą „Buvo laikai, kai juokaudavome: nuo Juozo Olinardo Penčylos iki Romualdo Pačėsos... ir dar šiek tiek“. Tai – humoro parodų, spaudinių ir švenčių istorija. Šią parodą inicijavo ir įgyvendino marijampolietis fotomenininkas Romas Linionis kartu su Marijampolės krašto ir prezidento Kazio Griniaus muziejaus (direktorė Rima Striaušienė) komanda.

Alfonsas Čepauskas, dirbdamas periodinės spaudos leidyklose, bendradarbiavo su įvairių žurnalų redakcijomis. Iliustruodamas vengė pažodinio literatūros kūrinio atpasakojimo vaizdais, todėl ypač pravertė jo sugebėjimas apibendrinti ir interpretuoti besivystančią kūrinio fabulą. Dailininkas meistriškai pabrėždavo svarbiausius vaizdo elementus, varijuodamas skirtingais masteliais ir planais.

Kolega Antanas Šimkūnas Motinos dienos proga atsiuntė eilėraštį MOTINAI.