Žurnalistų kūryba

Grigiškių kultūros centre lapkričio 4 dieną buvo atid,yta mano žurnalistinės kūrybos paroda „Reminiscencijos". Prieš tai ji buvo demonstruojama Vilniuje, Žurnalistų namuose ir susilaukė kolegų palankių atsiliepimų.

Ateina toks laikas, kai peržvelgi savo gyvenimo kelią, džiugias ir liūdnas dienas, darbus ir veikas. Ir dabar, kai sėdžiu su savo „95 metų turtu" ir vartau gyvenimo puslapius, atrodo, kad daug kas primiršta. O prisiminti malonu.

1962 m. Kaune baigęs KTDT (dabar J. Vienožinskio fakultetas) ir įsigijęs Poligrafijos dailininko specialybę atvykau į Vilnių ir pradėjau dirbti „Mokslo ir technikos" žurnalo redakcijoje meno redaktoriaus pareigose. Pagrindinis darbas - maketo sudarymas. Tačiau nupiešiau daug žurnalo iliustracijų fantastiniams apsakymas beveik šimtą viršelių, kuriuose technikos elementais, simboliais, alegorijomis, kartais panaudodamas modernaus oparto elementus bandžiau atskleisti technikos pasiekimus, žmonijos galias. Meno redaktoriaus darbas man patiko, nors reikėjo laviruoti tarp įvairių nuomonių, nurodymų, reikalavimų. Už „Mokslo ir technikos" žurnalo apipavidalinimą buvau apdovanotas Sąjunginio spaudos komiteto trečio laipsnio diplomu ir LŪLP bronzos medaliu.

Po dešimties metų perėjau į „Mūsų sodų" redakciją. Čia vyravo šilta atmosfera, jaukios temos apie sodus, vaisius, gėles ir kitas žemės gėrybes.

Atsivėrė ir platesni kūrybos vartai, mezgėsi pažintys su „Švyturio", „Jaunimo gretų", „Moksleivio" ir kitomis redakcijomis kurios pakviesdavo iliustruoti rašytojų, poetų literatūrinius kūrinius. Didelę seriją iliustracijų grotažo technika sukūriau „Žemės ūkio" žurnale publikuotiems teoriniams straipsniams vadovavimo meno mokyklos tema. Keletą viršelių sukūriau ir „Žemės ūkio" žurnalui.

Pradėjęs maketuoti „Statybos ir architektūros" žurnalą, sukūriau seriją originalių viršelių įpiešdamas architektūros fragmentų kompozicijas, įterpdamas netikėtų elementų, detalių, objektų, sufantazuotų statinių vaizdų.

Ta žurnalinė kūryba buvo tartum „tramplinas" pradėti kurti mažąją ir lakštinę grafiką, asambliažus, fotokoliažus, skulptūras, instaliacijas bei imantis kitų dailės žanrų, kurie išplėtė mano kūrybos diapazoną. Iš pastarosios - surengiau keliasdešimt personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, tarptautiniuose konkursuose pelniau per pusę šimto įvairių apdovanojimų, dalyvavau apie 400 bendrų parodų.

Dabar Grigiškių kultūros centre eksponuojama įvairi žurnalinė kūryba yra tik maža dalis mano kūrybos. Visa ji prieš daugelį metų pasklido tūkstančiais egzempliorių ir pasiekė skaitytojus. Dabar ji gyvena archyvuose ir kartais iškyla - tartum jaunystės metų memuarai.

IŠ „LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS ENCIKLOPEDIJOS":

Čepauskas Alfonsas *1929 03 18 Gelgaudiškė (Tauragės apskr.), spaudos darbuotojas, dailininkas, fotografas, keliautojas. 1962 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumo Poligrafijos skyrių. Nuo 1962-73 žurn. „Mokslas ir technika" meninis red. 1973-89 žurn. „Mūsų sodai" meninis red. 1978-98 žurn. „Statyba ir architektūra" dailininkas. LŽS narys nuo 1968, NŽKA - nuo 2008.

Sukūrė ir paskelbė kelis šimtus iliustracijų žurnaluose, iliustravo rašytojų kūrinių. Nuo 1967 sukūrė daugiau kaip 1200 ekslibrisų, keliasdešimt grafikos ciklų, šimtus pavienių grafikos lakštų, asambliažų, fotokoliažų, instaliacijų ciklų, keliasdešimt plakatų, skulptūrų kapinėms, parkams, per 150 kamerinių medžio skulptūrų, mažosios metalo plastikos ir raižyto akmens skulptūrėlių.

Iš kelionių po Kaukazą ir Vidurinę Aziją nutapė ciklą paveikslų „Dykumose ir oazėse" (1975-78). Surengė per 60 asmeninių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Tarptautiniuose konkursuose yra pelnęs apie 60 įvairių apdovanojimų. Svarbesni: „L'arbre en tous ses aspects" (III premija, Prancūzija, 1983), „Europa im Exlibris" (premija, Vokietija, 1991), „Sakralinis ekslibrisas" (III premija, Vilnius, 1992), „Biblioteka Publiczna H. Lopoczinskiego" (II premija, Lenkija, 1996), „Kazakstannyn ruxanijaty meh madeniati" (I premija, Kazachija, 2001), „Lietuvos kariuomenė ekslibrise" (II premija, Vilnius, 2007), „30 Dies de Gravat a Olot" (premija, Ispanija, 2007).

Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1978. Valstybės pripažintas meno kūrėjas (2005). Sudarė keliasdešimt parodų katalogų, bibliografinių leidinių. Išleido praktinę metodinę kn. „Kaip sukurti ekslibrisą. Grafikos technikos" (2008), šešias kn. - „Septintasis malonumas: kelionės motociklu" (2000-14), bibliografinį leidinį „Pripažinimo kelias" (2002), grafikos albumą „Karšuvos poringė" (2012), grafikos aplanką „Trapėnų kronikos" (2009), albumą „Būties ženklai: grafika, tapyba, asambliažas, skulptūra" (2009).

Įkūrė ir vadovavo Lietuvos ekslibrisininkų klubui (1980-2000), klubo garbės pirmininkas, daugelio ekslibrisų parodų, taip pat ir tarptautinių, organizatorius. Surengė kelias Lietuvos žurnalistų ekslibrisų parodas. Nuo 2000 dailės parodų rengimo grupės „Ars longa" vadovas. Nuo 2016 Skaudvilėje atidaryta nuolatinė „Alfonso Čepausko dailės galerija".

Organizavo pirmąsias sportinio turizmo didžiausio sudėtingumo keliones motociklais. Keliavo po Užkarpatę, Krymą, Kaukazą, Vidurinę Aziją, Uralą, Sibirą, Kolos pusiasalį bei Tolimuosius Rytus (1962-87). 1975 vadovavo keliautojams, kurie pirmieji įveikė Kyzylkumų dykumą motociklais maršrutu Dušanbė-Turkmėnbašis. 6 kartus tapo Lietuvos motociklų turizmo čempionu: Pamyre (1969), Sibire (1970), Vid. Azijoje (1971, 1975), Tian Šanyje (1971), Tolimuosiuose Rytuose (1982). 3 kartus (1971, 1975, 1980) SSRS motociklų turizmo čempionas (Vid. Azijoje). Sporto meistras (1972).

Tauragės garbės pilietis (2016).

 

REMIA: