Žurnalistų kūryba

 

PAKILK IR EIK 

Per žemės drebėjimą, kai viskas griūna, kai niekas nebegali padėti, kai bėga visi, kas tik gali, ilgai ligos prikaustyti prie lovos suparalyžuotieji pakyla.

Kodėl jie nepabandė to padaryti anksčiau?

Juk jie visada norėjo vaikščioti, dirbti, keliauti, apie tai svajojo, vylėsi, bet...

Tik kai visi norai tampa vienu vieninteliu troškimu, būtinybe, kai visi norai tarsi įkinkomi į vieną vežimą, kurio vardas Gyvenimas, tas įklimpęs vežimas ima ir pajuda iš vietos - suparaližuotieji pakyla.

Pakelia ne tik žemės drebėjimai.

Pakelia begalinis noras eiti, eiti ne bet kur, o į tikslą.

Ne į bet kokį, o į šventą tikslą, tokį, kuris būtų vertas viso Gyvenimo.

Atrask tą tikslą.

Viskuo, kuo esi apdovanotas, išjudink įstrigusi minčių vežimą ir pajausk, priimk būtinybės teikiamą galią.

Pakilk ir eik...

TIK SKINK

Žmogus, eidamas savo kasdieniu Gyvenimo keliu, šalikelėje pamatė gulinčią Smulkmeną, kurios niekas, kaip ir jis, anksčiau nepastebėjo, nepakėlė.

Tąkart jis priėjo, pasilenkė, atsargiai paėmė ją ir, parsinešęs į namus, padėjo ant saulėtos palangės.

Ryte žmogus pastebėjo, kad Smulkmena padidėjusi, pagražėjusi, pralinksmėjusi.

Jam atrodė tarsi ji siųstų kažkokį savo palaiminimą, kuris Gyvenimą padarytų

gražesnį, laimingesnį.

Nudžiugęs žmogus ėmė ją prižiūrėti, auginti, grožėtis ja.

Ji kasdien augo vis greičiau, darėsi vis mielesnė.

Po kiek laiko ji pražydo, subrendo vaisiai.

Ant vienos šakelės išaugo Gyvenimo tikslas, ant kitos - Gyvenimo grožis, ant trečios - Gyvenimo meilė.

Tik skink...

ŠALČIO ŠILUMA

Šiandien šalta? Ne visiems. 

Tie, kurie apsirengs šiltesniais rūbais, jaus tik žvalumą ir šilumą.

Ir tuomet, kai Tau sunku, kai slegia rūpesčiai, kai niekas nemyli, nesupranta Tavęs, reikia sielą aprengti šiltais jausmų, minčių rūbais - pasaulis iš karto pasikeis.

Tuomet pajausi ir Dangaus globą, ir žmonių meilę, ir Gyvenimo grožį.

Neleisk, kad Tave valdytų šaltis, palaimink Gyvenimą ir save. 

LAIKMEČIO POKYČIAI 

Vienintelė šiuo metu (siaučiant pandemijai) vertybė žemėje yra žmogaus ne ryšys su kitu žmogumi".

Antuanas de Sent - Egziuperi. Redagavo Pandemija ir Jeronimas Laucius