Jeronimas Laucius
STADIONINIAI AKINIAI
Pagaliau jis išrado tokius akinius, kokių prašė poetai, rašytojai, išminčiai.
Pro juos žvelgdamas poetas matė ne tą vienintelį išlikusį klausytoją, o pilną išminties, kūrybos gerbėjų salę.
Jei klausytojų buvo ne vienas, o du ar net trys, autorius matydavo jau tūkstančius proto, išminties, žodžio grožio gerbėjų, susirinkusių į stadioną, kad patys savyje pajustų kūrybos ir gyvenimo meilės aistrą.
Deja, išradėjas nei patento, nei šventės nesulaukė.
Jo sukurti akiniai nepraėjo išbandymo.
Kai bandytojai nuėjo į stadioną ir užsidėjo tuos akinius, jie nebematė stūgaujančios, šėlstančios minios, su nekantrumu laukiančios futbolininko laukiamo spyrio.
Vietoj to bandytojai regėjo namuose kadaise paliktas atverstas knygas, apdulkėjusius seniai neberašomų svajonių lapus.
Žmonių, su aistringa sporto orientacija, skriausti nevalia.
Jie turi būti matomi.
P.S. Mūsų leidykla turi tokio, įkvepiančio meilę kūrybai ir gyvenimui veidrodžio gabalėlį. Galime pasidalinti
PRIE UŽKALTŲ LANGŲ
Jis stropiai užkalė visus langus, kad namai nematytų nei kur jis iškeliauja, nei tų kitų namų, kuriuose nuo šiolei ilgai gyvens.
Prie tų užkaltų langų jis tesugrįždavo pasiklausyti apie ką kalba palikti namai.
Dabar ten gyvena tik žmonių balsai.
Jie, kaip ir mes, miega, keliasi, prausiasi, vaikšto po kambarius, susitinka vieni su kitais, kad pasikalbėtų, kad pasakytų išėjusiems tai, ko jie neišgirdo anuomet, kai langai dar nebuvo užkalti.
Kodėl kartais tai teįmanoma išgirsti tik pro užkaltus langus?
TELYČIŲ TERAPIJA
Gerai praktiškai išstudijavęs gyvulių psichologiją, ūkininkas suprato, kad tuo gali jau padėti ir žmonėms. Plačiai pasiskelbęs apie telyčių - būsimų karvių - terapijos kursus, norinčių dalyvauti tokiuose originaliuose žmogiškos kvalifikacijos kėlimo kursuose sulaukė daugiau nei turėjo telytaičių Prireikė net konkurso.
Kiekvienam laimėtojui jis pasiūlė iš bandos pasirinkti sau norimą telyčaitę, ir per visą ganiavos dieną stebėti jos elgesį. „Jūsų vizualinis ryšys taps psichoterapiniu savęs pažinimo modeliu, atskleis jūsų naujas galimybes, atvers jums naujus gyvenimo kelius", - visiems įteikęs po botagėlį, paaiškino kursų vedėjas ir užsidarė savo priimamajame. Nuo ryto iki vakaro kursantai-piemenys privalėjo ganyti ir visą bandą, ir, tuo pačiu, kiekvienas savo telyčaitę-modelį.
Dar nenutirpus ryto rasai pievoje liko tik telyčaitės-modeliai. Visi kursų dalyviai vienodai pasipiktinę vieningai sušoko į savo automobilius ir nurūko savais įprastais gyvenimo keliais, nes tai, ką jie pamatė savo psichoterapiniuose modeliuose, negalėjo jų nepiktinti, negalėjo nežeminti jų užgyvento orumo.
Jie tikėjosi, kad analizuodami savo telyčaitę-modelį, kiekvienas sužinos apie save, savo išskirtinumą, bet tos būsimos karvės elgėsi visos kaip viena. Jei kuri sustodavo viduryje pievos, sustodavo ir kitos, jei viena nuleisdavo galvą prie žolės, tą darydavo visos. Kai vienai įgėlė gylys ir ji iškėlusi uodegą ėmė zylioti, paskui ją nulėkė visa banda. Kaip ir pirmoji, taip visos telyčaitės, net nežvilgtelėjo į pakelėje pririštą jauną buliuką, kuris ašarodamas nulydėjo naktį sapnuotas savo gražuoles...
„Nejaugi ir mes tokie patys, gyvenantys pagal bandos modelį, galvojantys, kad esame galvojantys, o iš tiesų, kaip tos telyčaitės žolę, šlamščiantys kažkieno pasėtas piktžolėtas mintis?" - kursantai-piemenys vienodai suprato telyčių terapijos esmę ir visi kaip vienas skubėdami nėrė į žmonių bandas, atsiprašau, minias, kad kuo greičiau pamirštų ir tas kvailas telyčaites, ir patį kursų vedėją, ir jo pavėluotą atradimą, kad mintis reikia mokytis ganyti nuo pat mažens ir visą gyvenimą.
P.S. Mintis reikia mokytis ganyti nuo pat mažens ir visą gyvenimą - tai ypatingai svarbu, kai reikia mąstyti apie savisaugines (ne)rekomendacijas, kaip saugotis (nesisaugoti) nuo visų kūniškų ir protinių virusų. Plačiau ir arčiau www.tryszvzvaigzdutes.lt
Komentarai (5)