Žurnalistų kūryba

Koronavirusas ir karantinas tarsi atsitraukė - drąsiau sėdame į autobusą ar troleibusą ir važiuojame, einame į parduotuves, net lankome koncertus, sporto rungtynes, masines šventes.

Puiku! Bet dar visai neseniai ypač mano „luomo" žmonės, vadinamieji senjorai, pensininkai, lyg miške ar dykumoje pasiklydę, nežinojo kur dėtis, ką veikti, kuo užsiimti. Neabsoliutinu, bet, manau, daugelis pasimetė, ypač tie, kurių interesų ratas siaurokas, ar kurie savęs niekuomet nebuvo išbandę galimų pomėgių plotmėse. O juk jos, tos plotmės, erdvės, būna plačios: skaitymas, įvairūs rankdarbiai, fotografija, interneto galimybės (kas turi ir moka naudotis vadinamuoju „kompu"), ypač dosnūs, talpūs YouTube aruodai.

Kodėl tarsi grįžtu į būtąjį laiką? Todėl, kad dar nesame tikri, ar antroji viruso ir karantino banga, kaip toji Ivano Aivazovskio „Devintoji banga" mus neužgrius dar kartą, ar būsime šio bei to pasimokę.

Atsiprašau, bet būsiu nekuklus: per karantiną nepatyriau jokio streso - perskaičiau daug prozos ir poezijos tekstų, šį bei tą parašinėjau, telefonu ir skaipu bendravau su bičiuliais, net užsieniuose dabar gyvenančiais, nenutoldamas nuo namų fotografavau, peržiūrinėjau savo seniai darytas nuotraukas ir t.t.

Užsiminau apie YouTube. Tai nuostabus interneto kanalas, kuriame galima rasti visko pagal pomėgius, pagal interesų ratą, jeigu tik nori papildyti savo žinias politikos, tarptautinių santykių (čia būtinas filtras atskiriant grūdus nuo pelų), mokslo, literatūros ir meno, apskritai kultūros klausimais. Dabar be reikalo ignoruojama rusų kalba (girdėjau, jog neseniai vienoje meninės krypties mūsų aukštojoje mokykloje buvo išmesta daug itin vertingų mokslinių darbų pasiteisinant, kad dabartinė studentija nemoka skaityti rusiškai parašytų tekstų?!). YouTube portale karantino dienomis perskaičiau, išklausiau daugybę populiarios poetės Solo Monovos (Julios Solomonovos), poetės ir skaitovės Mašos Matveičiuk lyrikos kūrinių, „paklajojau" po Sergejaus Jesenino kūrybos erdves, ausinėse skambėjo, o ekrane sekiau senokai girdėtas Anos German, Mirei Matje (Mireille Mathieu), Leonardo Cohen‘o ir kitų dar vis garsių žmonių dainas, amžinosios simfoninės muzikos kūrinius. Kadangi nesu abejingas vaizduojamajam menui, „pavaikščiojau" po garsiausių dailininkų gyvenimus ir jų kūrybos sales, dalyvavau piešimo bei tapybos, net kaligrafijos pamokose. O kai kildavo noras pasilinksminti, kas begali būti šaunesnio už Genadijų Chazanovą ar žydų anekdotus!

Taigi bus ar nebus ta „antroji banga", niekada nevėlu papildyti savo smegenų „akumuliatorių" naujomis žiniomis, tada ir dienos nebus nuobodžios, ir patirsime malonumą skaitydami, žiūrėdami, klausydami.