Žurnalistų kūryba

ATRASK SAVYJE KARALIŲ

Įdomiau už Žemės ir Dangaus paslaptis tegali būti tik žmogaus vidinio pasaulio paslaptys.

Bene didžiausias įdomumas susipažinti, susitikti su visais tavyje nuo pat mažens gyvenančiais, visą laiką tave lydinčiais žmonėmis.

Kokie jie skirtingi, dažnai nepanašūs vieni į kitus, bet su kuriais visada įdomu pasikalbėti, pasiklausyti jų kalbų, pasitarti, kad jie netrukdytų, o padėtų kuo tik gali.

Štai ir dabar tavo Ryto žmogus niekaip nesupranta, kodėl Vakaro žmogus toks pavargęs, nelinksmas. Pabandyk suprasti ir jiems paaiškinti.

O jei pasiklausytum, apie ką kalba tavo Praeities žmogus su Ateities žmogumi, galėtum daug sužinoti, kokiu keliu eidamas kur nueisi, ką pasieksi.

Leisk tavyje apsigyvenusį Baimės žmogų įveikti pačiam Drąsos žmogui, kuris visada laukia tavo pakvietimo ir draugystės.

Nebijok savyje sutikęs Prokurorą, tegul su juo aiškinasi tavo gyvenimo Gynėjas. Jis teisus sakydamas, kad kiekviena kaltė turi išteisinamąjį ženklą. 

Nesusidraugauk su Laikančiu akmenį, kai tu savyje turi mylimai Skinantį gėlę žmogų.

APŽAVĖTI

Jis rašė ilgus ir dalykiškus laiškus. 

Rašė apie viską, ką matė, ką žinojo, ką suprato, bet adresus ant vokų jam užrašinėjo kiti.

Jūreiviai gaudavo išsamius laiškus apie tai, kaip auginti kopūstus, kada bus geriausias laikas sėti rugius.

Seneliai smarkiai plakančiomis širdimis skaitė laiškus apie meilės apžavus, neištikimybę, kūdikių priežiūrą. 

Atliekančius bausmę nusikaltėlius pasiekdavo linksmi laiškai apie keliautojų nuotykius su pasiūlymais patiems pasirinkti egzotiškiausius maršrutus, su tų kraštų viešbučių bei gražuolių nuotraukomis.

Mokytojai nerimaudami priverstinai registruodavo gautus laiškus apie naktinių klubų pramogas, lošėjų laimėjimus, gudrių žmonių apgavystes.

Tuos laiškus noriai skaitė ir namų šeimininkės, ir ūkininkai, ir studentai, ir turtuoliai, ir bedarbiai.

Kaip neskaitysi, jei ant vokų adresus užrašinėjo pats Gyvenimas.

Toks Gyvenimas.

LYG HIMNAS GYVENIMUI

Tą dieną kai jam pasakė, kad medicina vargu ką begali jam padėti, jis pavadino lemtinga antra savo gimimo diena. 

Gimęs naujai gyventi, jis su visa energija pasveikino tą pirmąją naujo gyvenimo dieną, ir gyvenimas su juo taip pat pasisveikino, pakvietė būti svarbiausiu gyvenimo šventės dalyviu.

Netrukus, kaip ir pridera, su dovanomis į šventę ėmė rinktis svečiai.

Pirmiausia į duris pasibeldė ateitis. Ji įteikė savo dovaną, parodydama žmogui jo ilgą gyvenimo kelią, žadėdama visad būti tame kelyje kartu su juo. 

Likimas, tesėdamas ateities pažadą, pastatė tiltą į kitą krantą, kuriuo ir ėjo ateities nutiestas kelias.

Žmogus drąsiai perėjo nauju tiltu ir visą ateities dovaną nužymėjo prasmingais darbais ir siekiais. 

Į šventę, kuri dabar tęsėsi kiekvieną dieną, sugrįžo kažkur jo laukusi meilė, žadinantys gyvybinę energiją jausmai, iš visų pusių rinkosi puošnios, lyg kokios karalaitės, mintys ir svajonės.

Visi, kas tik beatėjo į jo gyvenimo šventę, su savimi atnešė ir energetinės sveikatos dovanėles. Žmogus mielai priiminėjo jas ir jautėsi vis stipresnis, sveikesnis, pilnas gyvenimo energijos.

Dabar ir buvę mažai veiksmingi, kažkur vis paklystantys vaistai įgavo naują galią, jie greitai surasdavo savo adresatą, tarsi kokie laiškanešiai aiškiai perskaitydavo vaistuose užkoduotas žinutes, kurios, sukėlusios gyvybingas džiaugsmo sveikatos bangas, žadindavo visas gamtos žmogui duotas jėgas.

Žmogus ne tik iki šiolei gyvena, dirba, kuria, bet ir pats tapo pavyzdžiu visiems tiems, kurie gyvybinės energijos ieško ir ją atranda kiekvienoje galimybėje, gyvenimo meilėje ir prasmingume, kurie gyvybinę energiją uždega gyvenimo noru, tikėjimo ateitimi azartu. 

Kartą, po kelerių metų, jis sutiko gydytoją, anuomet pranešusį tą žinią, kad medicina jau vargu ką begali jam padėti. 

Nustebintas žmogaus žvalumo ir gyvybingumo gydytojas pats paprašė jo sveikatos recepto.