Žurnalistų kūryba

Vieni žmonės išeina iš savęs -

Ir nebesugrįžta...

Kiti įeina į save -

Ir nebeišeina.

Pasivaikščiokim.

Pabūkime arčiau savo sielos.

Pasižvalgykime kuo toliau.

Kad visada būtų mieliau sugrįžti pas save.

Į save...

Į gyvenimą...

Jei mintys lėktų šviesos greičiu, jos būtų aklos, nes nieko nespėtų pamatyti.

Jei mintys sustoja vietoje, tai jas užgriūna kitų žmonių besivejančios mintys, nuo kurių vaduotis kartais neužtenka viso gyvenimo.

Jei mintys sukasi ratu, tai žmogaus beprasmiams darbams, kaip ir ratui, nėra nei pradžios, nei galo.

Jei mintys lekia greičiau, nei spėja siela, tai žmogus nejaučia meilės nei sau, nei žemei, nei dangui.

Jei mintys paleistos su meile, jos sugrįžta su Gyvenimo meilės dovanomis.

Deja, tas dovanas reikia pamatyti, pasitikti, priimti.

Su meile...

Jis dairėsi po parduotuvę ir stebėjosi ne tiek iš visų pusių jį apsupusių prekių gausa, kiek mažomis, sakytum, niekinėmis kainomis.

Kai jam paaiškino, kad tai HUMANA - jau kažkieno tai dėvėtų drabužių parduotuvė, jis panoro kuo greičiau iš čia išeiti.

Jam buvo nejauku matyti tas drabužius, kurias kažkas jau dėvėjo, rengėsi, nusirenginėjo, glamžė.

Jį nemaloniai veikė, dirgino visos ten išstatytos prekės, kurias kažkas panaudojęs jau išmetė, kaip nereikalingas, kurias dabar dailios, išsipuošusios pardavėjos vėl įkyriai siūlė jam įsigyti.

Tas nemalonus jausmas jo nepaliko nei išėjus į gatvę, nei darbe, nei sugrįžus į namus.

Keista, bet su kuo besikalbėdamas, besiginčydamas, įsiklausęs, dabar jis girdėjo jau ne kartą iš visų pusių girdėtas tas pačias mintis, kurias nuolat kartoja garsiakalbiai, kompiuteriai, telefonai.

Tos, jau kažkieno panaudotos, išmestos į žmonių galvas, mintys jį dirgino dar labiau nei kažkieno nudėvėtos, nusirengtos nuo savęs HUMANOS prekės.

Jis nusiramino tik tuomet, kai pasiryžo kur tik įmanoma ieškoti naujų, niekieno nenaudotų minčių.

Tai ir buvo pirma jo nauja mintis.

Tai, kas yra, gali ir nebūti.

Tai, ko nėra, gali ir atsirasti.

Tai, kas gali atsirasti, gali ir pradingti.

Tai, kas gali pradingti, gali bet kada vėl atsirasti...

Ieškantys tik tai, kas gali pradingti, tokiame minčių kelyje, paklysta, netenka net to, ką turėjo.

Tikintiems, kad viskas bet kada gali atsirasti, tame pačiame minčių kelyje gimsta idėjos, svajonės, atradimai,

Tik taip gimsta Žmogus.