Archyvas :: Jonas Laurinavičius: „Kaišiadorių aidams“ – 70
Prie „Kaišiadorių aidų" redakcijos švenčiant Spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dieną (iš kairės): J. Laurinavičius, LŽS pirmininkas D. Radzevičius, R. Šimelienė, V. Žeimantas ir A. Venskienė, 2015 metai. Angelės Rabaciauskienės nuotr
Jonas Laurinavičius
„Kaišiadorių aidams" - 70
(Prisimenant rajono laikraščio praeitį)
Iš tolo, iš tolo,
Iš pokario siaubo,
Iš šūvių, gaisrų,
Tremčių,
Beduonių kolūkių,
Iš motinos mano
Bemiegių naktų,
Iš ašarų jos
Ir virpančių lūpų.
Iš totalinio melo,
Iš prievolių,
Iš paskutinio maišo grūdų
Atėjote čia, -
Į savo septyniasdešimtmetį.
Mes jau pasenę
Pirmųjų skaitytojų vaikai.
Mes jau į praeitį einam
Su savo skurdžiom pensijėlėm...
Su tabletėm,
Kraujospūdžiais ar diabetais,
Pakrikusiais nervais,
Bet nepalūžę,
Nenusikaltę Lietuvai -
Kaip mokėjome,
Taip rašėme, dirbome,
Kad būtų geriau -
Visiems...
Seni laikraščio komplẽktai
Dar labiau pasenę nei mes -
Pageltę, išdžiūvę,
Savo žodžių pabūgę,
Nes jie tokie nepatogūs,
Nejaukūs šiandieną,
Nors skradžiai į žemę lįski.
Tarsi švino antvožu
Jie dangstos nuo mūsų
Kietais dulkėtais viršeliais,
Kad nedegintų
Mūsų širdies ir akių.
Ataidi, ataidi, ataidi...
Iš tolo, iš pokario siaubo
Per istorijos lauką
Ataidi
„Aidai",
Kad pajustum, suprastum,
Kaip šiandien gerai -
Net prie konteinerių
Ar darbo biržoje,
Nei tada, po karo,
Gyvuliniuos vagonuos,
Ar enkavedistų areštinėj...
2016 -10-16
Prenumeruoti komentarus: El. paštu RSS
AS
2018-03-22 16:54
Ne kiekviena laikraščio redakcija turi sau skirtą eilėraštį....
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Komentarai (1)