2024 m. lapkricio 23 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Kolega Jeronimas Laucius: EMOCYTĖS

2018-05-04
 
Jeronimas Laucius

Jeronimas Laucius

Jeronimas Laucius,
žurnalistas, rašytojas

 

 

PERGALIŲ PRARADIMAI
Iš prigimties apdovanotas ryžtu, jis įveikdavo vis didesnes kliūtis, siekdavo vis aukštesnių tikslų.
Įgavęs pasitikėjimo savimi, pagaliau ryžosi kovoti su savo silpnybėmis, kurios anksčiau atrodė neįveikiamos. 
Ir toje kovoje jam sekėsi - pergalė sekė pergalę.
Tačiau likęs patenkintas savimi, tapo nepatenkintas gyvenimu.
Dabar net su dvigubu azartu jis ėmė ieškoti nesėkmės priežasties. 
Ilgai vargęs suprato, kad kai kurios jo įveiktos silpnybės iš tiesų buvo gyvenimo džiaugsmai.
 

 

 

ATMINTIES ŠVIESA
Jis dabar jau neprisiminė, kas jo paklausė, kur pasideda šviesa, kai užpučiama žvakė.
Bandydamas pats sau atsakyti jis rasdavo vis skirtingus atsakymus, o jie gimdė vis naujus klausimus.
Koks tas šviesos kelias? Kaip ją pasitinka tamsa?
Ar tamsa visada buvo tamsa, ar, kaip prieš užpučiant žvakę, ta tamsa taip pat kažkada buvo šviesa? 
Ar ji prisimena tuos, kuriems tuomet švietė? O ar kažkas prisimena ją, kad jie gyveno jos apšviesti?
Ar jie atrado kitą šviesą, ar likę tamsoje taip ir susigyveno su ja?
Atsakymo laukia Atminties šviesa.
Kol šviesu...

 

 


DIENOS KELIAS
Diena - tai kelias, o naktis - sugrįžimai. 
Dienomis keliauji su Laiku ir su savimi.
Naktį grįždamas į pradžią gali įsitikinti, jog kartais ėjai tik su Laiku, bet ne su savimi.
Naktį gali pamatyti kaip kartais buvo eita tik su savimi, bet ne kartu su Laiku.
Naktį gali išvysti visus nueitus ir būsimus kelius.
Svarbiausia pabudus pasitikslinti ar tikrai prabudai.
Ar gyvenai, ar dabar gyveni prabudęs?
 

 

 

TAKELIŲ ŽMONĖS
Retai kada kelyje susitikę praeiviai tampa pažįstamais. Dažniausiai jie prasilenkia net nepasisveikinę.
Visai kitaip žmonės susitinka takeliuose. Jie iš tolo kelia kepures, sveikinasi, palinki laimingos kelionės.
Kartais jie perduoda vienas kitam ką matę, ką sutikę. Atsisveikinę abu jaučiasi tarsi jau nuėję ten, kur eina. Jiedu jau žino ką pamatys, ką beeidami gali sutikti. 
Takeliai siauresni už kelius, bet jie svarbesni, nes veda ligi pat namų slenksčių, prie šaltinio, prie rugių lauko, nes jų tarpe nėra greittakelių, kuriais kaip greitkeliais lėktų ne žmonės, o tik anonimai. 
Takelių žmonės... Jie didesni nei kelių anonimai. Jei beeidami jie ir nieko nesutiktų, tai sustoję išgirstų savo širdies plakimą.
Greitkelyje to niekas negirdi. Todėl atpranta ir klausytis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-05-04 14:48
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Greta

2018-05-16 08:42

GAILA,KAD ANKSČIAU NEPERSKAIČIAU

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media