Žurnalistų kūryba

 Miniatiūrų pasaulyje

Alfonsas Kairys

ŽAIDŽIAS

Žaidžias žalsva spalva lapai, jausdami bėrais žirgais atskubantį rudenį.

Žaidžias, kol žali. Ruduo, nudažęs juos, pasakys: "Būkit auksiniai, bet negyvi".

Geriau būt ne auksiniais, o gyvais. Kol gyvi - gyvais.

AK, TA VASARA

Taip žaibiškai plasnodama saulės spinduliais ir dangiškais gyvybės lašais, ji praskrieja. Atsisuki - o jau ruduo, o jau žaliai aksominiai medžių lapai auksu tvinksta ir, sušokę paskutinį šokį, žemę bučiuoja. Laikas juos, kaip ir mus, šokdina. Pabūkime kuo ilgiau su Laiku,Saule, Lietumi, Gyvenimu...

PATINKA OPTIMISTAI

sakantys: kitą pavasarį,

kitą vasarą, kitą rudenį, kitą žiemą...

O juk gali ir nebūti kito pavasario gamtos prisikėlimo, kitos vasaros gėlžydžio, kito rudens lapkričio, kitos žiemos snaigkryčio.

Tiesiog ... gali nebūti.

PAKLAUSIAU

Paklausiau šimtametį: „Ką darytum, jei gyventum du šimtus metų?".

Atsakė: „Žinai, gyvenčiau!"

MUZIKA

Muzika ,,skaldė" ausis, pasakišku garsu smigo į smegenis. Ir ne vieną kartą, ir ne du diskotekose, namuose, sode, išvykose.

Bet atėjo tas laikas, kai niekas niekur nebesminga, nes nėr kur smigti.

Pažeista klausa, du pusrutuliai... pažeistas - GYVENIMAS.

ŠOK

Šok šok šok su manim iki ryto.

Ateita septintą vakaro ir išeita septintą ryto.

Nei daug, nei mažai - pusė paros šokta, pusė paros dūkta: kūnui ir sielai atsipalaiduot (o gal ir pavargt!) leista.

Kol kūnas jaunyste kvepia...

O gal ir metų paragavusį pašokdinti verta...

JI ČIAUŠKĖJO

Ji kalbėjo, čiauškėjo net troleibuso gausmą užgoždama apie daug ką: skrido lėktuvu į kurortą, matė ilgaskvernius debesis, buvo pažinčių - ir dar kokių.

Pagaliau ištarė stebuklingą žodį: „KOROČE" ir pridėjo: ,,Papasakosiu, kai susitiksim".

Troleibusas lengviau atsiduso.

AR VISKAS

Ar viskas GERAI,

Kai sakom; GERAI.

O tik gal tik tiek - kad GERAI.

SNAIGĖS...

Snaigės, tingiai krisdamos,

lyg sako:

NESKUBĖK GYVENTI...

BŪNA DIENŲ KAIP TYČIA

Būna dienų kaip tyčia,

kai susitinki ilgai nematytą gerą draugą netyčia.

Daugiau tokių dienų, vadinamų NETYČIA...

MINTIS

Mintis ateina ir praeina.

Fiksuok ją -

Pradiniu pavidalu:

Ji nebegrįžta...

VISKAS GERAI

Viskas gerai, kas baigiasi gerai.

Kaip gera būtų, kad visiems „Kas gera baigiasi gerai", būtų gera.

Deja...

NEIEŠKOKI

Neieškoki manęs:

Manęs Tu nerasi.

Ras tik vėjas,

Paklydusį paklydęs laukuos.