Žurnalistų kūryba

Gimiau 1926 m. kovo 28 d. Biržų apskrityje. Saločių valsčiuje Kiemėnuose. 1953 m. baigiau Vilniaus universitetą. Specialybė - anglų kalba ir literatūra. 1953-1992 m. įvairiose kūrybinio darbo pareigybėse darbuotasi Lietuvos radijo ir televizijos redakcijose.

Kokia buvo pirmoji poezijos pamoka? Tai atsitiko speiguotą 1935-ųjų sausį. Ankstyvą rytmetį, motinai įžiebus lempą, išsiropščiu iš lovos ir pirmą žvilgsnį metu į laikrodį. O jis, nevidonas, neberodo gyvybės ženklo. Bijodamas pavėluoti į mokyklą, paskubom apsirengiau šiltais drabužiais ir be pusryčių strimgalviais išdūmiau pro duris. Iš Kužmiškio vienkiemio, įveikęs užpustytą keturių kilometrų kelią, nusigavau į Kiemėnų pradinę su tamsa. Nė vienoje didžiulio kaimo troboje dar nedegė žiburys. Trepsendamas sustirusiomis kojomis ant cementinių verandos grindų, prikėliau mokytoją Antaną Rudį. Šnairuodamas įleido sušalusį antrokėlį į vidų. Klasėje užkūręs krosnį, išsitraukė iš stalčiaus knygą ir kažką iš jos ėmė rašyti lentoje. Atsisėdęs į savo suolą, stebiu pilnėjančią sakinių lentą, tačiau perskaityti prieblandoje neįstengiu. Pagaliau išgirstu įsakmų mokytojo balsą: „Išmoksi šį eilėraštį iki pirmo skambučio". Išeidamas dar pakursto krosnyje ugnį ir priduria: „Nepadeklamuosi - liksi mokytis po pamokų". Priėjęs prie lentos, perskaitau: „M a i r o n i s,  V i l n i u s... Antai pažvelki tai Vilnius rūmais/ Dunkso tarp kalnų plačiai..." Iki pirmo skambučio, matyt, dar buvo likę marios laiko. Didžiulė koklių krosnis skleidė malonią šilumą. Eilėraščio „zubryti" nereikėjo, - keletą kartų perskaičiau, ir posmai sugulė vaiko galvelėn, praturtindami vaizduotę naujais, šviesos kupinais pasauliais... Už naktinį „blūdinėjimą" skirta mokytojo bausmė įžiebė manyje meilę poezijai ir Vilniui, kuris vėliau lemties dėka tapo asmeninio gyvenimo ir kūrybinės veiklos savastimi.

To paliudijimas - keturiasdešimties metų žurnalistinis darbas Lietuvos radijo ir televizijos redakcijose bei senjorystės amžiuje išleistos knygos, tarp kurių kelios skirtos eilėraščiams: „Saulėlydžių kloniuos" (1996), vaikams „Kur žiojėja smegduobėlės" (2001) ir „Dienų palydos" (2011). To paliudijimas - ir pluoštelis trieilių posmų Gedimino miestui, sukurtų po septyniasdešimt penkerių metų nuo anos įsimintinos „poezijos pamokos".

O Atgimimo dainius man ir šiandien yra Maironis, vienas iškiliausių Lietuvos poetų.