Archyvas :: Pagerbti uoliausi profesionalūs tautotyrininkai
Konferencijos dalyviai. Juozo Elekšio nuotrauka
Dr. Kazys Račkauskas
Kitąmet sukaks 25-eri, kai 1989-ųjų rudenį į Panevėžį suvažiavę tautos savasties puoselėjimo savanoriai nusprendė tęsti 1919 m. T. Daugirdo, V. Nagevičiaus ir jų vienminčių pradėtos kurti Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) veiklą. Per pastaruosius dešimtmečius draugijos darbas pranoko lūkesčius: gerokai ūgtelėjo jos gretos, išsiplėtė veikla, entuziastų atradimai buvo garsinami TPD mėnraštyje „Gimtinė" (1989-2009), o dabar - mokslinės krypties tęstiniame leidinyje „Tautotyros metraštis" (2011-2013).
Šių metų rugsėjo 25 d. LR Seime TPD sostinės atstovybė (pirmininkė B. Mikulytė) surengė konferenciją, skirtą uoliausiai plušantiems ir profesionalumo aukštumas pasiekusiems tautotyros savanoriams pagerbti. Sveikinimo žodžiu į susirinkusiuosius kreipėsi Parlamento Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audra Pitrėnienė. Ta proga ji įteikė žurnalistui ir rašytojui Jonui Laurinavičiui, švenčiančiam 75 metų sukaktį, ir rašytojui Vytautui Indrašiui, perkopusiam 70 metų slenkstį, komiteto padėkas.
Pranešimą „TPD nario J. Laurinavičiaus atradimų ir sklaidos aruodai" skaitė dr. Kazys Račkauskas. „Kaišiadorių aidų" redaktorius žurnalistas J. Laurinavičius TPD pirmajam suvažiavime buvo išrinktas vienos iš dviejų nuolat veikiančiu sekcijų vadovu. Du dešimtmečius buvo „Gimtinės" mėnraščio redkolegijos narys, paskelbė per šimtą straipsnių apie gimtojo Trakų krašto, Mažeikių ir Kaišiadorių rajonų istorijos ir kultūros paveldo įdomybes. Jubiliatas išleido knygą „Atminties ženklai", kurioje susistemino ir paskelbė tai, ką per du dešimtmečius buvo išdalinęs TPD mėnraščio skaitytojams.
Žurnalistas Julius Norkevičius skaitė pranešimą „Žvilgsnis į Jono Laurinavičiaus kūrybą". Jis su matematikui būdingu skrupulingumu nagrinėjo sukaktuvininko periodikoje paskelbtų apie pustrečio tūkstančio straipsnių ir literatūros kūrinių. Apžvelgė darbštaus tautotyrininko paieškų tematiką ir geografiją, literatūrinės kūrybos žanrus bei įvairovę. Pastebėjo, kad J. Laurinavičiaus plunksnai priklauso ne tik daugybė puikių straipsnių - jis išleido arti šimto knygų ir brošiūrų.
Poetas ir žurnalistas Juozas Elekšis skaitė pranešimą „Vytautas Indrašius - vienas žymiausių Aukštaitijos tautotyrininkų". Šio nepaprastai darbštaus ir profesionalaus lygmens paveldo puoselėtojo žvilgsnis ir mintys sutelktos į gimtojo Utenos krašto, Zarasų ir Rokiškio rajonų praeitį. Nuo 1970 m. be atvangos kaupė šio regiono praeities žinias ir parašė bei išleido 15 išliekamos vertės knygų: „Papasakok apie Antalieptę" (1995), „Mūsų kaimai prie Šventosios" (1996), „Nepriklausomybės kovų riteriai" (1998) ir kt. Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas V. Indrašius itin kruopščiai tyrinėja ir skelbia žinias apie Rytų Aukštaitijos šviesuolius. Šiuos atradimus įspūdingai įprasmino naujausioje knygoje „Indrajos motinėlės vaikai" (2013).
Tautotyros darbštuolius ir plunksnos meistrus sveikino kraštiečiai. „Kaišiadorių aidų" redaktoriui J. Laurinavičiui gražiai padėkojo Rasutė Peslekienė, prisiminusi, kad redaktorius skatino jos tėvelį Joną Čiuladą, grįžusį iš tremties, rašyti atsiminimus apie gimtuosius Paparčius. Zarasų krašto paminklų tyrinėtojas Jonas Nemanis pasidžiaugė, kad rašytojas V. Indrašius su tokia meile puoselėja ežerų krašto praeities vertybes. TPD valdybos pirmininkas dr. Jonas Rekešius įteikė sukaktuvininkams padėkas, o dr. K. Račkauskui - Tėvynės pažinimo draugijos garbės pirmininko diplomą. Tėviškės pažinimo paramos fondo ir „Gimtinės" leidyklos padėkas sukaktuvininkams įteikė šių eilučių autorius.
Rubrika "Žurnalistų kūryba" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Prenumeruoti komentarus: El. paštu RSS
Aloyzas Urbonas
2014-01-28 20:02
Ir nėra didesnės laimės Žemėj,
Nematai gyvent kitos prasmės,-
Dienos šviesios,dangūs neaptemę,
Raštuose kiti Tave minės.
"Aukštaitijos Šviesuliai" kaip broliai
Šiltą žodį Ačiū Tau ištars,
Ir svajonė vėl pašauks į tolius:
Autorius rašys, artojas ars.
Užbaigta nauja plati vaga...
Sakom- tai pradžia, ne pabaiga.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Arūnas
2013-10-09 14:30
Valdžia niedada nepagerbs ir neišaukštins žmogaus dirbančio iš entuziazmo ir patriotizmo, nesilankstančio viršininkams. Man teko dalyvauti Antalieptėje pristatant kraštotyrininko Vytauto Indrašiaus trilogiją "Antalieptės kraštas". Iš Zarasų neatvyko nei rajono meras Abramavičius,nei jo klerkai.Išėjęs apsmukusiomis kelnėmis ir mėšlinas seniūnas Saulius nesugebėjo suregzti protingų žodžių. Tai štai koks valdžios požiūris į patriotinį darbą.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Antanas
2013-10-07 19:48
Bet tai labai dvasingas darbas. Jei to valdžia nevertina, tai ta valdžia yra labai prasta.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Živilė
2013-10-07 10:43
Tautotyros niekam šinadien nereikia, nes ji neneša pinigų.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Jurgis
2013-10-06 10:59
Dabar su kraštotyra toli nenuvažiuosi. Jei ką ir parašai - tai honoraro nelauk. Nes tie leidiniai, kurie spausdina tokius tekstus yra ubaginiai pinigų atžvilgiu.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Jonas Nemanis
2013-10-01 14:30
Pagirtina,kad nelieka pamiršti šaunūs kraštotyros entuziastai.Jų darbo vaisiai išties verti aukšto įvertinimo,gal būt net respublikos mastu.
Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus
Komentarai (6)