Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla neseniai išleido žurnalisto Mindaugo Nastaravičiaus poezijos knygą "Dėmėtų akių". Tai pirmasis jauno autoriaus, žinomo kaip radijo žurnalisto (Ryto allegro) ir tinklapio „Atvirai ir garbingai apie žiniasklaidą" iniciatoriaus, bandymas įsitvirtinti poetinėje erdvėje.

Tai, kad Mindaugas moka įsiklausyti ir perprasti eiliuotus tekstus, nekelia abejonių. Paskutinis jo pašnekesys Lietuvos radijuje su Kornelijumi Plateliu pristatant pastarojo eilėraščių knygą "Karstiniai reiškiniai" buvo gilus ir įdomus net tam klausytojui, kuris į poetus gal žiūri nerimtai. O kaip pačiam Mindaugui sekasi valdyti poetines metaforas?

Kaip pastebi Giedrė Kazlauskaitė, "įdomiausia, kai jis virsta šiek tiek epiku („Dialogai su pasiaiškinimais I" - p. 17). Nors apskritai knygoje per daug reveransų: eilėraščiuose ,,Norėtųsi" (p. 16), „Tai apie lietuvių kalbos mokytoją" (p. 20), „Bubo bubo" (p. 14). Lyg autorius, prieš prašydamasis į literatų būrį, mėgintų jame dar ir iš anksto socializuotis. Per daug psichoterapijos, kad ir gerąja prasme, marčėniškos („Tai kas iš tavęs išėjo" - p. 25); per daug dėkojimų, lankstymųsi, prisipažinimų, garbinimo ritualų."

Toliau Giedrės parašytoje anotacijoje "kertama" dar stipriau. "Dėkojimas (suvokiamas, matyt, per rašymą) čia tampa vos ne religine apeiga. Romantiška jaunystės peržiūra: kai tėvai ir mylimosios vis dar svarbiausi, akcentuojamos brendimo, paauglystės būsenos, ribiniai potyriai - tokį nepretenzingą rakursą galima tik skatinti, tikėtis iš jo laiku subręsiančios ambicijos. Erotinės patirtys taip pat skoningai įklampintos pavieniuose eilėraščiuose. Tačiau skaitant ima pojūtis, jog svarbiausia pradedančiajam poetui - priklaupti prieš ką reikia („Baigtinis" - p. 45), nors galbūt tai tik mandagi ir nuolanki autoriaus, kaip žmogaus, laikysena. Eilutėmis „Viešpatie, / moterie, negali taip būti" (p. 58) jis gal ir įsiteiks feministams, bet man paliks prisitaikėliškumo įtarimų."

Visgi, pasak G.Kazlauskaitės, pirmoji Mindaugo Nastaravičiaus knyga "beveik tokia pati stipri, kaip ir A. Ališausko, o tai turbūt pagyrimas."

Beje, Mindaugo debiutą lydi ir du svarbūs akcentai: tai yra 2010 m. „Pirmosios knygos" konkurso nugalėtojo eilėraščių knyga, o ją redagavo žinomas poetas Aidas Marčėnas.

Pats Aidas Marčėnas šią knygą į skaitytojų glėbį palydi tokiu pastebėjimu. „Postmodernizmo erai baigiantis maga pasielgti postmoderniai ir, pačiam nieko nekuriant, nugvelbti Valdemaro Kukulo ištarą. Cituoju: „Vien šiais metais pirmosios knygos konkursui Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje pateikta šešiolika rankraščių ir iš jų bent jau septynetą drąsiai galima leisti net pernelyg neredaguojant; deja, išeis tik viena knyga." Štai ta knyga. Mindaugo Nastaravičiaus „Dėmėtų akių." Jautriai mąstančio, ieškančio, jau prarandančio ir dar atrandančio, savitai artikuliuojančio jauno žmogaus poezija. Ir, nors žodžių joje dar kiek per daug, šis paryškintas ir keistas žodis čia jau dera."

Paskutinį kartą atnaujinta: 2010-10-04 16:57

Atgal