Žurnalistų kūryba

Vidmantas Miškinis

Kauno žurnalistų namų antrajame aukšte atidaryta  dailininko karikatūristo, LŽS nario Vladimiro Beresniovo paroda „Smailiu žvilgsniu“. Tai šeštoji, tikriausiai jau paskutinė šiais metais, Lietuvoje surengta Vlaberio karikatūrų paroda. Visuose darbuose viena tema – žurnalistika.

Kaip tik šiais metais sukako 80 metų, kai Kaune buvo įkurta Lietuvos žurnalistų sąjunga. Be to, šiemet  Vladimiras Beresniovas tapo Kauno žurnalistikos senjorų klubo „Mes“ pirmininku.

Anot poeto satyriko Alekso Dabulskio „iš Vlaberio piešinių visada galėjom tikėtis netikėtumų, grakščių akibrokštų, absurdiškų pervartų. Jo kuriamo pasaulio erdvėje nėra nieko neįmanomo. Tiktai gal ne viską išsyk suvokiam, nes čia viešpatauja nekasdieniška, nebuitiška absurdo logika. Bene labiausiai pastebimi linksmieji virsmai (persikūnijimai), kurių apibendrinimui tinka tokios sąvokos kaip linksmoskopas, linksmoteka ir panašiai. Lyg kokia tikrovės ir fantazijos sąsaja“. Tai galima pajusti ir parodoje, surengtoje Kauno žurnalistų namuose. Vladimiras „Smailiu žvilgsniu“ pažvelgė į žurnalistus, jų darbo įrankius, kasdienybę ir  kūrybos herojus. Visos autoriaus karikatūros žavi ne tik savo žaismingumu, bet ir minties taiklumu, originalumu.

Vlaberis, bene vienintelis iš visų Lietuvos dailininkų karikatūristų, nuolat eksponuoja savo darbus ne tik Europoje, bet ir kituose pasaulio kontinentuose. Vien tik šiais metais jo karikatūros buvo ekponuojamos trylikoje tarptautinių parodų. Argentinoje, Kolumbijoje, Lenkijoje, Serbijoje, Bulgarijoje, Turkijoje, Kroatijoje, Izraelyje, Makedonijoje, Rusijoje, Italijoje  V. Beresniovas garsino ne tik savo, bet ir mūsų šalies vardą. Taip buvo pernai, užpernai, ir ...visada! Iš kur toks darbštumas, užsispyrimas ir nepakartojama Vladimiro meilė karikatūrai? Juo labiau, kad jis visada yra tylus, ramus, niekad pikto žodžio nepasakantis ir visiems už viską atleidžiantis...

Karikatūros nėra vienintelė V. Beresniovo kūrybos dalis. Jis yra puikus knygų iliustratorius ir apipavidalintojas. Vien šiais metais jis buvo  šešių knygų dailininkas. Savo „pėdsaką“ Vlaberis 2009-siais paliko šiose knygose: V.Baltuškevičius „Mano memoriumai“, A. Dabulskis „Mąstyčios“, R.Klusas „Genantys gėnai“, J. Kinderis „Už metų kalno“, J. Kundrotas „Kol veda viltis“. Jis yra ir  dviejų  šiemet esperanto kalba išleistų knygų viršelių autorius. Visos jo iliustracijos – savitos, netradicinės savo mintim ir piešinių kompozicija. Niekas neabejoja, kad ir ateinančiais metais Vladimiras  Beresniovas vėl visus džiugins puikiais savo kūrybiniais ieškojimais ir atradimais.