Kauno menininkų namuose baigėsi žinomo dailininko, karikatūrininko ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo šaržų ir portretų darbų paroda „Smailiu žvilgsniu“. Parodos lankytojai eksponuojamuose darbuose galėjo atpažinti gerai žinomus kultūros ir meno veikėjus. Vlaberis – taip save pavadino dailininkas – kasdien sėda prie darbo stalo. Menininkas įsitikinęs, kad kūryba jam suteikia jėgų, o ne jas atima.

Pažįstami ir draugai dailininką apibūdina kaip tylų ir ramų žmogų, tačiau taiklaus žodžio menininkas kišenėje neieško, o piešinių, karikatūrų, šaržų skaičius – tūkstantinis. Dailininkas gimė Mogiliovo srityje, Baltarusijoje, bet atvykęs į Kauną Stepo Žuko taikomosios dailės technikume studijuoti meninį apipavidalinimą, liko šiame mieste: čia sukūrė šeimą, atrado karikatūros žanrą, surengė daug parodų. Tarptautinėse parodose V. Beresniovas pelnė nemažai apdovanojimų.

Anot dailininko, karikatūrininkas tol turės darbo, kol egzistuos pasaulis. V. Beresniovas iliustruoja ir apipavidalina knygas – jo iliustracijas nesunku atpažinti iš savito, išpuoselėto, kruopštaus piešinio braižo ir beveik visada sufleruojamos minties. „Mintis karikatūroje yra svarbiausias dalykas“, – sako dailininkas. Jas, sykį atėjusias ir nepalikusias, kai grybaudamas pasiklydo, V. Beresniovas užrašo trumpais sakiniais, kuriuos vadina „vlaberizmais“.

„Vaikščiojau po mišką, grybavau, fotografavau ir, kaip sakoma, ,,nugrybavau“ – paklydau. Einu vienu keliuku. Grįžtu. Pasuku į kitą. Vėl grįžtu. Taip ir atėjo galvon pirmieji vlaberizmai.“

Apie tai, kaip gimsta „vlaberizmai“ bei nauji šaržai, dailininko V. Beresniovo paklausė Virginija Tamošiūnaitė.

Jūsų motto – „Nuo savo minčių nepabėgsi.“ Kokios mintys dažniausiai sukasi jūsų galvoje? Nuo kokių norisi bėgti?

Gerų ir blogų minčių tiek daug, kad ir galva gali apsisukti. Bet nuo jų nepaspruksi – jos kaip šešėlis slenka kartu, kad ir kur būčiau, kad ir ką daryčiau. Visada būdavo tokių minčių, idėjų, kurias norėdavau išreikšti piešiniu ar žodžiu.

Kaip atradote save karikatūros srityje? Iš kur tas genas? Iš kur semiatės idėjų?

Manau, kad viskas iš aukščiau, kitaip ir negali būti. Tai Dievo dovana, aš tuo tikiu. Idėjas diktuoja pats gyvenimas, negatyvus ar pozityvus, per pusę, kaip anglai sako, fifty-fity. Jos neišsenkamos, reikia tik lakoniškai pateikti.

Jūsų labai įdėmus žvilgsnis, atidžiai žvelgiate į sutiktą žmogų. Ar tai profesinis, ar tiesiog įgimtas, natūralus jūsų bruožas? Kas yra svarbiausia, kad gimtų geras šaržas, puiki karikatūra? Ar ilgai šlifuojate piešinį?

Jeigu žmogaus išraiškingi veido bruožai (ilga nosis, didelės ausys, akys ir t. t.), tada paprasčiau ir lengviau piešti. Aš visada kreipiu dėmesį į ryškiausius veido bruožus. Tai, galima sakyti, mano profesinis žvilgsnis. Šaržuotas portretas su paslėpta mintimi priverčia žmogų susimąstyti, o tai yra kūrybos siekis. Žinoma, jis turi būti profesionaliai atliktas. Ką darai – daryk gerai.

Vykusią karikatūrą ne taip lengva sugalvoti ir nupiešti. Pasaulyje daug advokatų, politikų, gydytojų, mokytojų, menininkų ir t. t. Karikatūrininkų mažai.

Kartais satyrinis ar humoristinis piešinys atsiranda tiesiog ekspromtu, per keletą sekundžių, o kartais – per keletą valandų. Prie parodinių darbų tenka paplušėti ne vieną dieną. Svarbiausia karikatūroje – mintis. Nėra minties – nėra karikatūros, yra tik grafinė iliustracija. Geriausia – karikatūra BE ŽODŽIŲ.

Nuo savo minčių negaliu pabėgti. Nesvarbu, ar esu Lietuvoje, ar užsienyje. Jos lydėjo visur – Prancūzijoje, Amerikoje, Bulgarijoje, Rusijoje, Graikijoje... Ir vlaberizmų šaltinis neužanka. Ačiū Dievui.

Vlaberizmai

· Atėjau, pamačiau... ir susimąsčiau.

· Iš vienos pusės – gyvenimas gerėja, iš kitos – trumpėja.

· Daug kas skundžiasi pinigų stoka, bet ne proto stoka.

· Vienas vaikas – vargelis, trys ar penki – jau darželis.

· Mintys kaip debesys – neturi stabdžių.

· Sena meilė nerūdija – tik sensta.

· Kai tuščia galva – kišenės kiauros.

· Žodis ne paukštis – į narvelį neuždarysi.

· Nebūdamas po žmonos padu, kitas numirtų badu.

· Karta nauja – keiksmažodžiai seni.

· Ne kiekvienas gaidys moka giedoti falcetu.