Žurnalistas Vytautas Žeimantas gali didžiuotis dailininko Stasio Makaraičio specialiai jam sukurtu ekslibrisu ir medaliu. Šie kūrėjo autoriniai darbai puošia ir šiemet išleistos Vytauto Žeimanto knygos “Mano žurnalistikos dešimtmečiai” viršelį.

Liepos 14 d. knygos autorius savo bičiulius ir bendraminčius ketina pakviesti į knygos sutiktuves. O kad jos taptų jaukia švente Vytauto draugams ir kolegoms, jau sumanytas ir renginio scenarijus. Jame – žurnalistas ir skaitovas Juozas Šalkauskas, Lietuvos operos ir aleto solistas Arvydas Markauskas bei keletas ekspromtų, kuriuos sudėlios renginio vedėjas, žurnalistas ir rašytojas Jeronimas Laucius.

Kalbėdamas apie sumanymą išleisti knygą Vytautas Žeimantas sako:”Ši knyga atsirado gana spontaniškai, iš anksto neplanuota. Panorau įstoti į Lietuvos meno kūrėjų asociaciją. Teko paruošti išleistų autorinių knygų bei svarbiausių publikacijų bibliografiją, pateikti spaudoje skelbtus atsiliepimus apie mano kūrybą. Į Lietuvos meno kūrėjų asociaciją buvau priimtas 2006 metais. O ką daryti su jau surinkta bibliografija? Juk darbo buvo įdėta nemažai. Tada ir kilo mintis šią informaciją išleisti atskira knyga.”

O kaip ekonomisto diplomą turintis Vytautas “susirgo” žurnalistika? Atsakymą skaitytojai ras knygos pratarmėje, kurioje autorius sako, jog kalčiausias, matyt, Altajaus kraštas, kur dirbdamas statybiniame studentų būryje pirmąkart ėmėsi plunksnos.

“1972 metais baigiau Universitetą, įgijau ekonomisto kvalifikaciją, tačiau prie ekonomisto stalo rimtai niekuomet neprisėdau. Per Altajų susirgau žurnalistika. Spaudoje aktyviau reikštis pradėjau studijuodamas trečiajame kurse. Man patiko rašyti, džiaugiausi, kad spausdina. Nė nepajutau, kaip pomėgis tapo mano profesija. Beveik visą gyvenimą praleidau laikraščių redakcijose,”- mintimis dalijasi žurnalistas.

Ir prisipažįsta, jog kūrybinį kelią kadaise pakoregavo tuometis “Tiesos” laikraščio redaktorius, žinomas rašytojas Albertas Laurinčiukas. “Jis ir pakvietė į “Tiesą”. Ten dirbau beveik dešimt metų. Buvau Užsienio gyvenimo skyriaus korespondentas, Pramonės, transporto ir statybos skyriaus vedėjas, redakcinės kolegijos narys. Tai atsispindėjo ir mano kūryboje. Teko daug rašyti ir apie lietuvių išeiviją, Lietuvos ūkį. Iš pradžių domėjausi žurnalistika, vėliau – ir publicistika, eseistika, grožine literatūra.”

1972 metais įstojęs į Lietuvos žurnalistų sąjungą Vytautas ir dabar aktyviai dalyvauja jos veikloje. Buvęs metraščio „Žurnalistika“ redakcinės kolegijos narys vėliau tapo tuomet itin populiaraus laikraščio “Vakarinės naujienos”, leisto 180 tūkst. egzempliorių tiražu lietuvių ir rusų kalbomis, vyriausiuoju redaktoriumi. “Kai grįždavau namo, prie spaudos kioskų matydavau ilgas eiles žmonių, laukiančių vakarinio laikraščio. Tai džiugino ir labai įpareigojo. Teko vadovauti redakcijai ir tuo metu, kai Lietuvoje buvo atkurta Nepriklausomybė. Vėliau mūsų redakcija šiurkščiai, ginkluotų sovietinių desantininkų buvo išvaryta iš Spaudos rūmų, visiškai nusiaubta. Sovietiniai kareivos pavogė kompiuterius, telefonus, baldus, knygas, išlaužė visus seifus. Ko neišnešė – sulaužė. Sunkumai nesugniuždė. Buvome įsteigę ir „Vakarinių naujienų“ leidyklą, kurioje, man būnant jos vyriausiuoju redaktoriumi, išleista nemažai knygų – eilėraščių ir anekdotų rinkinių, pasakų, eseistikos ir kitko,” – pasakoja V.Žeimantas.

Štrichai iš V.Žeimanto kūrybinės biografijos: nuo 1999 metų jis yra laikraščio “Lietuvos aidas” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, daug rašęs užsienio gyvenimo, lietuvių išeivijos, vėliau – ekonomikos, aplinkosaugos, karybos, kultūros, sporto temomis. Arčiausiai širdies jam – kultūros, Lietuvos istorijos, gamtos ir sporto temos, kelionių eseistika, Mažoji Lietuva.

2001 m. priimtas į Mažosios Lietuvos reikalų tarybą, 2006 m. tapo Lietuvos olimpinės akademijos nariu. Buvo žurnalų „Šluota“, „Russkoje slovo“, „Žvaigždutė“ redakcinės kolegijos narys.

Parašė keletą publicistikos knygų: “Teisingumas reikalauja” (1984 m., Brailio (aklųjų ) raštu 1985 m.), “A Call for Justice” (anglų kalba, 1986 m.), “Procesas nesibaigia” (1988 m.); kelionių eseistiką “Vilkas su varpeliu” (1992 m.), analitines knygas “Lietuvos vartotojų kooperacija: nuo pirmųjų žingsnių iki 2000 metų” (kartu su kolega Vytautu Vaitkumi, 2000 m.),“Atvertas langas į Europą” (2002 m.) ir “Okno, otwarte do Europy” (lenkų kalba, 2002 m.), apysaką vaikams “Baltmiškio istorijos” (2002 m., antrasis leidimas – 2004 m.), esė “Rašytojas Jeronimas Laucius” (2004 m.), legendą “Ignalinos legenda” (2004 m.), eilėraščių ir dainų rinkinį “Žodis apie žodį” (2006 m.).

Periodinėje spaudoje yra paskelbęs daugiau kaip porą tūkstančių publikacijų – straipsnių, interviu, komentarų, apybraižų, feljetonų, apsakymų, esė, humoreskų, legendų, eilėraščių – lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių, altajiečių, baltarusių, latvių, lenkų ir rusų kalbomis. Bendradarbiavo lietuvių periodiniuose leidiniuose Lenkijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ir Argentinoje.

Yra vienas iš „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ autorių. Parašė ir „Lietuvos aide“ (2006-2007) paskelbė nuotykių romaną jaunimui „Trys draugai ir mergaitė“.

Yra laimėjęs įvairius kūrybinius konkursus, 2004 m. apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto “Carta Solemnis” apdovanojimu už olimpinio judėjimo propagavimą, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento „Sporto garbės komandoro ženklu“ už sporto propagavimą.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2009-10-02 19:31

Atgal