Žurnalistų kūryba

PASISVEIKINIMAS SU ŽIEMA

Kartu su nauju kalendoriaus lapeliu į kiekvienus namus ateina Žiema.

Pasisveikinkime su Ja kaip su lauktąja Viešnia. 

Visiems pasisveikinusiems Žiema padovanoja visas savo dovanas.

Mums belieka tik jas priimti.

Tos krentančių vėjo sūkuriais snaigių šokis - tai Žiemos kvietimas į Jos karališką puotą.

Apkabink pirmą sutiktąjį, prisiglausk prie medžio ir sukis azartišku snaigių valso ritmu.

Žiema padengia žemę baltais patalais, kad ir mes, mintimis užkloję visus savo rūpesčius, šventiškai pasipuoštume. 

Kaip gera, kai šalta, o tu turi malkų!

Tos šildančios mūsų sielas malkos - tai mūsų mintys, mūsų jausmai, mūsų norai, būti mylimais, būti laisvais nuo slogių minčių ir laimingais.

Negailėkime malkų. Kuo šalčiau, tuo daugiau skleiskime savo vidinės šilumos. 

Šaltis - tai kvietimas sušilti, pajusti savo, artimo žmogaus sielos šilumos jaukumą.

ŽMOGAUS DANGAUS ŠVIESA 

Astronomai teigia, kad tos mus žavinčios žvaigždės, švytinčios nuo vieno Dangaus horizonto krašto ligi kito, tie milijardai žvaigždžių, kurios sukuria viso dangaus grožį, tesudaro vos vieną procentą kosmoso visumos, vieną procentą visos begalinės Dangaus erdvės.

Vienas procentas, o jame - visas Dangaus grožis! 

Bet juk sakoma, kaip Danguje, taip ir Žemėje.

Vadinasi, žmogui, norinčiam nušviesti savo gyvenimo Dangų, tereikia iš visų savo veiklų bei minčių bent vieną procentą skirti prasmingiems darbams, šviesiems jausmams, Gyvenimo meilei.

Tas vienas procentas jau pateisina ir įprasmina visą žmogaus egzistenciją Žemėje, nušviečia visą jo gyvenimo Dangaus horizontą.

Ta šviesa tampa regima ne tik jam pačiam, bet ir visiems, gebantiems matyti toliau nei per savo ištiestą ranką.

PRIE DANGAUS ŠALTINIO

Tereikėjo išmokti praustis dangumi, kad jis pažintų žemiško gyvenimo dvasią.

Gaivinamas begalinio dangaus šaltinio, jis pamažu įgavo stebuklo pažinimo galią.

Nuo to laiko, kai įveikti nesėkmes, skausmus, dvasines ir fizines ligas nebepadėdavo visos kitos pastangos, jis atrasdavo stebuklus saugančias duris, pasibelsdavo į jas ir, sulaukęs kvietimo, galėdavo rinktis sau reikalingiausio stebuklo paramą.

Dangaus šaltiniai neišsenkami. 

Tik žmogaus norai plautis dangumi žemiškos buities dulkes ne visada prasiveržia pro užgriozdintus kasdienybe sielos langus, kuriuos žmonių likimų architektai visada projektuoja tiesiai į dangaus šaltinius.

Jais gaivintis - visų laimingųjų dalia.

GYVENIMO PATOGUMŲ KŪRĖJAS

Kartą, patogiai įsitaisęs, jie ne tik gerai išsimiegojo, bet ir pabudo su naujai gimusiu noru nuolat ieškoti visų įmanomų gyvenimo patogumų.

Dabar rytinę kavą jis jau gėrė neskubėdamas, iš pačio gražiausio puoduko, patogiai atsisėdęs prie saulėto lango.

Nuo to laiko jis jau nestovėdavo, jei tik galėdavo atsisėsti, nesėdėdavo, jei turėjo galimybę atsigulti. 

O pabudęs neužmiršdavo pasitikrinti, ar tikrai pabudo, ar tikrai pradeda gyventi ieškodamas sau ir kitiems gyvenimo džiaugsmų bei patogumų.

Ieškoti sekėsi.

Kuo daugiau džiaugsmų ir patogumų pririnkdavo, tuo greičiau pačios mintys jų atrasdavo, juos sukurdavo. 

Mintys pačios patardavo, kaip gyventi, kad visur pajaustų gyvenimo meilės atsidavimą ir globą.