2020 m. sausio 22 d., Treciadienis

Žurnalistų kūryba

*print*

Jeronimas Laucius - sausio vaistažodžiai

2020-01-07
 
Jeronimas Laucius

Jeronimas Laucius

 

SAUSIO VAISTAŽODIAI

 

Jeronimas Laucius

 

Likiminė skola

 

Jis siekė nepasiekiamo, norėjo to, kas jam nebuvo lemta.

Kuo labiau žmogus tolo nuo savo tikslo, tuo labiau jo troško.

Likimas jam negalėjo padėti, nes pats to neturėjo.

Žmogus tai suprato, tačiau vis tiek nepaliovė prašęs savo likimo.

Negalėdamas padėti, likimas surado kitą likimą, pasiskolino iš jo, ko neturėjo pats, ir tai atidavė savo žmogui.

Tapęs laimingu, pačiu laimingiausiu, žmogus šimteriopai grąžino savo ir likimo skolą.

 

Gyvenimas be fontanų

 

Buldozerininkas, dirbdamas nuo ryto iki vakaro, regėjo vien tuos pačius raistų, kelmų, šiukšlynų vaizdus.

Kas dieną galingu buldozeriu jis visa tai stumdė į šiukšlių kalnus, kuriuos vėliau kiti išveždavo į sąvartynus.

Diena iš dienos matant tokią betvarkę, jam rodėsi, kad ir visas pasaulis yra tarsi vienas didelis raistas.

Ir tik paskutinę darbo dieną, prieš išeidamas į pensiją, jis, išjungęs buldozerio motorą, pirmą kartą atsigrįžo.

Negalėjo patikėti savo akimis. Iki pat horizonto matėsi vien žalios pievos, žydintys gėlynai, trykštantys fontanai.

Jis norėjo visu tuo pasidžiaugti, bet siela, taip ilgai nemačiusi fontanų, jų įjungti jau nebepajėgė...

Gal Tau dar ne vėlu.

 

Pasaulio garsai

 

Iš visų žvaigždynų, planetų, galaktikų, iš dangaus tolių ir žemės gelmių aidi, sklinda matomo ir nematomo pasaulio garsai.

Jais tarpusavyje susikalba žvaigždės, galaktikos, planetos, kalnai, pievos, ežerai.

Žemė klausosi tos Pasaulio kalbos ir nesupranta, kodėl žmonės jos negirdi.

Tuomet, kas svarbiausia, ji išverčia jau žmonėms girdima lietaus, miško, jūros bangų ošimo kalba, aiškina jiems dangaus šviesos ir tamsos ženklais.

Bet žmonės nuo lietaus slepiasi po skėčiais, miške temato medžius, juos verčia lentomis, pripuolę prie jūros, joje teskandina savo kasdienybes, o dangus su savo pranašiškais ženk¬lais tampa vis labiau nepasiekiamas žmonių žvilgsniams.

Pasaulio garsai pasiekia visus, išskyrus tuos, kuriems jie labiausiai skirti - žmones.

Tačiau ir pasaulio garsų, ir žmonių viltys tos pačios - išgirsti, įsiklausyti ir suprasti.

     

Prabudimas

 

Kai jį aplankė nerimas, jis prabudo.

Apsidairė.

Pamatė, kur esąs, ką turįs, ką galįs.

Tada suprato, ką galima ir ko negalima pakeisti.

Dabar savo gyvenimo laiką skyrė tik tam, kad viskas, kas įmanoma, įgautų prasmę.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-01-07 13:38
 
Share |
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Albertas

2020-01-19 10:22

Sveikinu, Jeronimai, su ryžtingu posūkiu į vaistažodžių paieškas ir dosniu pasidalinimu savo atradimais. Tai tikrai sutvirtina tavo kaip pozityvisto stovėseną. Taip pat puikiai pateisina gimdytojų parinktą Jeronimo vardą - juk taip vadinasi ir gėlė turinti puikias gydomąsias savybes.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Jūratė

2020-01-08 11:37

Puiku. Nuotaika pakilo. Ir žodžiai gali būti vaistais.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media