2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Jeronimas Laucius - vasario vaistažodžiai

2020-02-02
 
Jeronimas Laucius

Jeronimas Laucius

Jeronimas Laucius


PASIRINKIMAS
Nusivylusi gyvenimu ji nusprendė pasitraukti iš gyvenimo.
Būdama pedantiška ji norėjo, kad per laidotuves skambėtų jos pačios pasirinkta muzika.
Ji kruopščiai rinkosi tai Bachą, tai Verdi, tai Mocartą.
Galų gale pasirinko muziką - įstojo į Konservatoriją.

 

JEI PRISIMINSI
Žirgas reikalingas raiteliui.
Upė reikalinga vandens tėkmei.
Vanduo reikalingas gyvybei.
Taurė reikalinga vynui.
Dangus reikalingas žvaigždėms.
Saulė reikalinga šviesai ir žmogui...
Ir tik žmogus reikalingas ne tik visiems, bet ir pats sau.

 

 


PALAIMINK SAVE
Kai viskas nutyla, kai mintimis, siela įžengi į tylą
Tu jauti, kaip Dangus, Žemė,
Viskas, kas matoma ir nematoma
Laimina gyvenimą.
Gyvenimas ir iš tavęs laukia to paties.
Palaimink save.
Palaimink save.
 

 

 

PER PASAULIUS KELIAUJA ŽMOGUS
Žmogus norėjo gyventi savo išgalvotame pasaulyje, tačiau, kad jį pasiektų, kad jį atrastų turėjo pereiti per kitų išgalvotus pasaulius. 
Kiekvieno pasaulio galvočiai jį versdavo į savo pasaulį priimti visus jų pasaulius.
Priėmęs pasiūlytą eilinį pasaulį žmogus keliaudavo ieškoti savo išgalvoto pasaulio, tačiau tuojau pat jį pasivydavo kitų pasaulių suktagalviai.
Galvočiai nekantriai laukdavo to keliautojo, o kiti, savo jau atkeliavę, smalsiai stebėdavo jo maršrutus.
Kuo daugiau pasaulių jame apsigyvendavo, tuo mažiau jam likdavo noro turėti savo pasaulį.
Kai to noro nei kiek nebeliko, jis pasijuto visai laisvas nuo visų ieškojimų. 
Tapęs laisvu, jis išnyko tarp aibės pasaulių, tapo niekam nežinomas, niekam nereikalingas.
Bet laisvas.

 

 

 

 
TYLOS GARSAI
Tik tyloje gali išgirsti minčių žingsnius. 
Tik ji apsaugo, kad tie žingsniai būtų ne praeinantys ir ne nueinantys.
Tik tyloje gali mėgautis klausydamasis, kaip kartu su tyla kvėpuoja ramybė.
Tik tyloje nuo prisilietimų gali pradėti kalbėtis jausmai.
Jie gali tą prisilietimo akimirką paversti Tavo likimu. 
O kaip suskamba aistra, kai virpančioje tyloje ne vien tik dėl žemės traukos, vienas po kito, lydimi dangaus akordų krenta moters rūbai.
Tylos orkestrams nereikalingos nei dirigentai, nei filharmonijų salės.
Tik tyla ir Tu...

 

 

P. S. Miela skaityti Jūsų komentarus. Vadinasi, tos mintys lieka Jūsų atmintyje, o gal ir širdyje. Šiemet dalyvausiu Vilniaus knygų mugėje. Galime paspausti vieni kitiems rankas.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-02-02 11:49
 
 

Komentarai (3)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media