Žurnalistų kūryba

VŠĮ "Terra Publica" išleido žinomos žurnalistės, Vytauto Gedgaudo premijos laureatės Aldonos Armalės knygą "Mečislovas Rondomanskas. Nuo viršukalnės atsiveria nauji horizontai".

Joje knygos autorė plačiai aprašo žinomo kauniečio verslininko, inźinieriaus, technikos mokslų daktaro, profesoriaus M. Rondomanskio gyvenimo ir aktyvios mokslinės, verslo veiklos kelią.

Tiesa, imdamas į rankas buvusios kolegės Eltoje memuarinę knygą būkštavau, ar nebus joje pernelyg "pripilstyta" saldźios panegirikos apie minimą asmenį, nenukrypta į sausą vien statistinių duomenų rikiuotę. Laimei, taip neatsitiko. A.Armalė labai subtiliai, jautriai rašo apie garsų mokslininką, verslininką, nuoširdų šeimos žmogų.

Profesorius M. Rondomanskis yra pokario vaikas. Jis gimė, kai Lietuvos valstybė buvo okupuota Antrojo pasaulinio karo nugalėtojos Sovietų Sąjungos. Jos Raudonoji Armija išvadavo mūsų šalį nuo hitlerininkų bet uźmiršo išeiti ir tapo okupantais. Karo suniokotas pasaulis gydèsi žaizdas, įvairių šalių žmonės kūrė fantastiškus dalykus: kompiuterius, televizorius, kosminius aparatus ir atominius ginklus. Technikos išradimais pasaulio valstybės naudojosi skirtingai - Vakarų pasaulyje technikos naujovės turtino jų išradėjus, visuomenei kūrė patogesnį kasdieninį gyvenimą, o Sovietų Sąjungoje išradimai buvo įslaptinami, naudojami siaurai, karinei, kosminei paskirčiai. Visuomenei iš to buvo mažai naudos.

A. Armalė knygos pratarmėje primena, kad Mečislovas augo tuo laiku, kai darbštūs Lietuvos ūkininkai buvo verčiami tapti kolūkiečiais, o geriausios, stipriausios Lietuvos šeimos gabenamos į Sibirą, kur daugelio laukė mirtis. Tokia dalia teko ir Rondomanskio artimiesiems...

Jo bendraamžiai į pamokas mokykloje iš namų išeidavo anksčiau, kad spėtų pastovėti eilėje prie duonos, nes kai pamokos baigdavosi, kaimo parduotuvėje duonos jau būdavo nelikę. Užtat idėjinio "maisto" buvo su kaupu. Tokioje aplinkoje formavosi M. Rondomanskio asmenybė. Jis nuo mažens stengėsi būti geriausias - mokykloje ir klasėje buvo pirmūnas, ir moksle, ir sporte. Gerai mokėsi, nes buvo smalsus, jam buvo įdomu visa, kas nauja, nežinoma.Tas bruožas nedingo ir suaugus. 

Alpinistu netapo, bet perkeltine prasme jis įkopė net į kelias viršūkalnes:vidurinę baigė su pagyrimu, inžinieriaus studijas- taip pat su pagyrimu, tapo vienu iš pirmųjų KPI jaunųjų mokslininkų- valstybinės premijos laureatų. Tapęs KPI rektoriaus pavaduotoju, prorektoriumi studijų reikalams daug nuveikė, kad KPI būtų suteiktas universiteto statusas, o studijų programos prilygtų geriausių Vakarų šalių universitetų programoms. 

Dirbdamas versle, vadovaudamas Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams taip pt pasiekė ne vieną viršūkalnę.Net 60 išradimų autoriaus M. Rondomanskio manymu, versle reikia tų pačių savybių, kaip ir moksle.

Knygos autorė A. Armalė primena, kad Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje trūkinėjo seni dalykiniai ryšiai su kosminių įrenginių kūrėjais, viena po kitos žlugo centralizuotai iš Maskvos valdytos didžiosios šalies įmonės bendradarbiavusios su mokslininkai ir teikusios jiems užsakymus. 

Šalyje prasidėjusios permainos, privatizacija pakeitė ir aukštąsias mokyklas, institutus, taip pat ir KTU. Tuo sudėtingu laiku M. Rondomanskis nusprendė pasukti nauju keliu - iš mokslo srities pereiti į verslą. Su partneriais jis įkūrė akcinę bendrovę "Senukai". Tapo šios bendrovės prezidentu.

Už nuopelnus Lietuvai M. Rondomanskas apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu.

Garsaus mokslininko M.Rondomanskio įsitikinimu, Lietuva turi didžiulį potencialą globalaus pasaulio ekonomikoje. Būdami stiprūs technologijų, inovacijų srityse, mes tapsime konkurencingi, gamindami inovatyvius ir brangius produktus, užtikrinsime dinamišką pažangios valstybės plėtrą.

Profesorius M. Rondomanskas ypač daug tikisi iš jaunų žmonių. Lietuvoje yra daug išsilavinusio, gabaus jaunimo, kuris drąsiai imasi sudėtingų darbų inovacijų ir naujų technologijų srityse. Jų didžiulė, pozityvi energija, pasak profesoriaus M. Rondomanskio, darbai suteiks stiprų postūmį valstybės ekonomikai. Tokie žmonės ateis ir į valstybės valdymą ir jis taps daug kokybiškesnis.

Kaip sakoma, svarbu jauno vyno nepilti į senus vynnmaišius.