2024 m. kovo 19 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Raimondas Polis: švelnaus liūdesio knyga apie Mamą

2018-01-31
 
Raimondas Polis su Mama

Raimondas Polis su Mama

Dainius Ručinskas,
LŽS narys

 

Savaime suprantama, kad kiekvienam iš mūsų jo Mama - pati gražiausia, geriausia. Ir nėra čia ko be reikalo ginčytis. Kas jos bebūtų - visą gyvenimą tik žemės grumstus daržovėms auginti smulkinusios ar meno, muzikos aukštumų pasiekusios - visų Mamų širdys nerimastingai suspurda, kai jų vaikams atsitinka kas nors negero. Ir taip pat smarkiau plaka, kai jos atžala kuo nors pradžiugina...Visada jų rankos tave priglobs prie krūtinės, švelniai nubrauks karčią nuoskaudos ašarą.
Žurnalistas ir publicistas Raimondas Polis išleido savo Mamai, žinomai lietuvių kalbos ir literatūros pedagogei Eleonorai Danutei Polianinienei atminti skirtą knygą "Magister Magistrorum". (Mokytojų mokytoja). Filologės ir istorikės mokiniai buvo kitakalbiai... Jiems, mokytojos dėka, Lietuva tapo savais namais, o jų vaikams ir vaikaičiams - Tėvyne.
Knygoje publikuojami pačios mokytojos tekstai, jos mokinių, bičiulių, kolegų prisiminimai, moksleivių eilėraščiai, taip pat publikuojami mokytojos dienoraščių fragmentai, interviu ir t.t. Knyga skirta visiems, kurie domisi mokytojo pašaukimu bei misija mūsų valstybėje. Ji gausiai iliustruota nuotraukomis.
Likimas taip lėmė, kad šių eilučių autoriui teko ilgą laiko tarpą bendrauti su šia iškilia, nepaprastai elegantiška ir dvasinga moterimi. Mane džiugino jos nepaprastai šiltas bendravimas su kolegomis, nenusakomai stiprus dvasinis ryšys su savo vaikais.
"Jūs esate mano smuikas, aš esu Jūsų smuikas..." šia poetine metafora Danutė Polianiniene pradėdavo savo pirmąjį užsiėmimą. Mokytoja be nereikalingo kuklumo sakydavo savo mokiniams: "Jūs mane mylėsite ir gerbsite, nes aš jus taip pat labai mylėsiu ir gerbsiu. Aš jums būsiu ne tik lietuvių kalbos mokytoja, bet ir Mama, Draugė, Patarėja." Po tokios trumpos, atviros ir nuoširdžios mokytojos įžangos, auditorijoje įsivyraudavo mirtina tyla, kurioje švytėdavo gėrio ir nuoširdumo aura. Mokiniai buvo įvairių profesijų žmonės, kuriems lietuvių kalba nebuvo gimtoji.
R. Polis prisimena, kad jo Mamos mokiniai buvo politikai ir diplomatai, kunigai ir gydytojai, įvairių sričių mokslininkai, dailininkai, architektai, inžinieriai, verslininkai, paprasti darbininkai ir net kaliniai.Visi šie žmonės norėjo gyventi, dirbti ir auginti vaikus ir vaikaičius Lietuvoje. 
Buvo sunkus metas, kai po ilgų sovietų valdžios metų, Lietuvai žengiant į Nepriklausomybę ir pagaliau ją išsikovojus, didžioji dalis kitakalbių mokytojos mokinių buvo pasimetę, nežinojo, kas jų laukia toliau. Pagrindinis mokytojo patarimas mokiniams - neskubėti daryti staigių išvadų, prieš priimant sprendimus gerai juos apgalvoti... Jeigu nusprendė gyventi Lietuvoje, tai privalo tapti lojaliais jos piliečiais. Pirmutinis jų uždavinys - išmokti lietuvių kalbą. Pati mokytoja puikiai kalbėjo, rašė rusų, vokiečių kalbomis ir gerai pažino tų tautų kultūrą ir mentalitetą, Ji nebuvo abejinga ir lotynų kalbai.
R. Polio Mama lietuvių kalbą dėstė ir Minsko akių klinikos"Novoje zrenije" chirurgams, kurie ketino atvažiuoti į Lietuvą ir čia dirbti. Ir atvažiavo... Mokytoja dėstė į Vilnių iš Ukrainos atvykusiems jauniems vienuoliams ir kunigams bei stačiatikių dvasininkams, panorusiems gilinti dvasines studijas. Jie mėgo Mamą, sakydavo:"Mūsų Dana Vladovna yra mūsų Mama".
Mokytoja buvo puiki Lietuvos Respublikos Konstitucijos žinovė, dėstė Konstitucijos pagrindus. Pasak R. Polio, jo Mamos biografijoje nėra nė vieno kitakalbio mokinio, kuris nebūtų išlaikęs Valstybinės lietuvių kalbos arba Lietuvos Konstitucijos egzamino.
Mokytoja D. Polianinienė paliko tęsti gyvenimo gijos sūnų Raimondą, gabų režisierių, rašytoją. Septyneri pastarieji žurnalisto ir publicisto R. Polio kūrybinės veiklos metai pažymėti penkių knygų. Didžiuma jų - sentencijos, šių dienų literatūroje gana retai sutinkamo žanro kūriniai. Formos ir turinio lakoniškumas, jų dermė tarsi muzikos garsai talpina savyje žodžių ir minties harmoniją bei ritmą.
Docentės, daktarės Jolantos Mažylės teigimu, tokia minimalistinė literatūros kūrinio forma reikalauja pasakyti taip, kad, pasak romėnų poeto, iki šių dienų išlikusių garsių sentencijų autoriaus Publijaus Siro (lot. Publius Syrus), gyvenusio I amžiuje prieš Kristų, tiksliai būtų suvokta kiekvieno žodžio reikšmė. Taigi išsakytos minties aiškumas, tikslumas ir raiškumas - svarbiausi geros sentencijos elementai. Juos suvaldyti reikalinga ne tik meisterystė, bet ir tam tikras vertybinis pamatas. Būtent išsakytos Raimondo Polio vertybių laukas ir pozicija labai aiškiai nubrėžti jo paties pirmosios sentencijų knygos "Mea culpa"pratarmėje. Ją pradėjęs retoriniu klausimu "Ar susimąstėte, kodėl XX - XXI amžiuose nublanko tos vertybės, kurios mus užaugino žmonėmis?" knygos autorius išsyk išskiria Žodžio reikšmę ir galią.
Šioje knygoje, autoriaus žodžiais tariant, sudėtos sentencijos. tarytum sustabdytos žmonių bendravimo akimirkos, tarsi apibendrinančios autoriaus susitikimus su įdomiais žmonėmis, kurių, anot Raimondo Polio, taip turtingas buvo jo gyvenimas. Profesionalaus teatro režisieriaus ir teatro pedagogo, scenaristo patirtis, ilgametis darbas su atkurtos Lietuvos politikais ir valstybės veikėjais R. Polį tiesiog paskatino gilintis į šalies gyvenimo politines-moralines aktualijas, taip pat į kai kurias mūsų laikmečio etikos problemas.
Kalbant apie Raimondo knygas apskritai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad autorius kuria knygą kaip režisierius spektaklį. Paėmęs į rankas šio autoriaus knygą regi Knygos visumą. Čia viskas iki smulkmenų apmąstyta, nes čia viskas vienodai svarbu - tekstas, iliustracijos, maketas, viršelis. Ko gero R. Polio knygų teatrališkumą kaip knygos leidybos fenomeną derėtų aptarti atskirai. Ypač lietuvių, anglų, rusų kalbomis išleistą knygą "Asmenybių fontanas" ir knygą "Himnas žmogaus amžiui". Tikėtina, kad šis Raimondo Polio kūrybos aspektas sulauks knygotyros specialistų ir knygos meno tyrinėtojų dėmesio.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-01-31 12:29
 
 

Komentarai (3)

Jūsų el. paštas

machas

2018-02-08 17:27

kažin ar žinoma, jog ta neeilinė asmenybė "priglausdavo" sūnėno eilėraščius ir pateikdavo kaip savo. ir tame "paminkle" yra "pasiskolintas" eilėraštis EDP vardu.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Algis

2018-02-01 17:07

Džiaugiuosi, Raimondai, šios knygos pasirodymu. Kilnus paminklas Mamai.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Dalia

2018-02-01 03:46

Labai jautrus pasakojimas apie neeilines asmenybes.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media