Žurnalistų namuose

Žurnalistų namuose liepos 10 dieną įvyko mūsų kolegos Jono Laurinavičiaus kūrybos vakaras, skirtas jo 80-mečiui. Gausiai susirinkusius kolegas Į vakarą pakvietė LŽS Senjorų klubo Taryba.

"Nuoširdžiai sveikiname LŽS Senjorų klubo ir NŽKA narį, redaktorių, rašytoją, poetą, kraštotyrininką Joną Laurinavičių garbingo 80-ties metų jubiliejaus proga. Linkime geram bičiuliui, nepailstančiam spaudos ir kultūros darbuotojui kūrybinės sėkmės, stiprios sveikatos, didelės asmeninės laimės," - sakė vedęs šį vakarą LŽS Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas Skridla. Jis trumpai priminė ir jubiliato praeitą gyvenimo ir kūrybos kelią.

Joną Laurinavičių nuoširdžiai pasveikinino ir LŽS bei NŽKA pirmininkas Dainius Radzevičius, įteikęs jubiliatui LŽS Sveikinimo raštą ir gražių gėlių puokštę.

LŽS Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas Skridla įteikė kolegai Jonui LŽS Senjorų klubo Padėkos raštą ir Nijolės Murelės-Skridlienės iškeptą saldų pyragą.

Šių eilučių autorius, širdingai sveikindamas kolegą Joną, pasakė, kad jo gausią ir įvairiapusišką veiklą trumpu pasisakymu neįmanoma apžvelgti, todėl jis šį kartą kalbės tik apie kelis jos aspektus. 

Iš pradžių buvo pabrėžta, kad jis buvo ir visam laikui išliko tikru Lietuvos kaimo vaiku. Kolegos Jono meilė gimtajam Pajautų kaimui, jo žmonėms paliko gilų pėdsaką jo kūryboje, ypač knygose apie jo gimtinę, tėvus, kaimynus, mokytojus.

"Ne kartą esu mačiusi poetiškos sielos žurnalistą ir rašytoją Joną Laurinavičių, brendantį savo gimtinės laukais... Viskas jam čia buvo miela ir brangu, bet kartu sunkiai beatpažįstama... Gimtasis kaimas jį pasitiko gerokai pasikeitęs, sunykęs. Gimtųjų namų nėra nė pėdsakų. Juos išardė ir kažkur išvežė. Neliko net pamatų. Nė vieno akmens... Nieko... Netoliese dar stovi kelios sodybos, tarp jų ir dėdės Prano, bet jose jau šeimininkauja svetimi. Jie niekada nesupras, kokia brangi jam ši vieta..." - rašė Dusmenų krašto šviesuolė Ona Trepuilaitė-Virginavičienė.

Kita jubiliato geroji savybė - įvairių žurnalistikos ir literatūros žanrų naudojimas. Kolega Jonas be įprastų - straipsnio, komentaro, interviu - sėkmingai naudoja ir dabar rečiau vartojamus žanrus - apybraižas, literatūrinius padavimus, legendas, epigramas, sentencijas, aforizmus. Jam lengvai paklusta subtilus humoras ir taikli satyra. O su sava lyrine poezija jis sėkmingai tęsia Maironio, V. Mykolaičio Putino poetines tradicijas. Tikra žanrų vaivorykštė atsispindi ir jo išleistose knygose. 

Buvo akcentuota ir dar viena gera jubiliato savybė - tvirta redaktoriaus ranka. Jis 25 metus buvo laikraščio „Kaišiadorių aidai" redaktorius. Pastaraisiais metais - solidaus tęstinio leidinio „Tautotyros metraštis" sudarytojas ir redaktorius. Kolega Jonas yra redagavęs, sudaręs ir išleidęs kelias dešimtis kitų autorių knygų.

Kolega Algis Kusta paskaitė jubiliato sukurtų poetinių haikų.

Kolega Albertas Vaidila padovanojo jo sukurtą Jono Laurinavičiaus portretą. 

Kolega Jonas Endrijaitis dedikavo jubiliatui eilėraštį, padainavo, gitarai pritariant, savo kūrybos dainų.

Kolega Jonas, visiems padėkojęs, pabrėžė, kad tik darbas, nuolatinis darbas leido pasiekti tokių rezultatų. 

"Kasdien dirbu po 12 valandų, 8 valandas miegu. Dirbu be išeiginių savaitgalių ir be atostogų, - sakė kolega Jonas. - Pragyventa jau daug metų, daug pamatyta, pajusta, pergyventa. Todėl ir knygų temų yra įvairių: apie gimtąjį kaimą, mokytojus, universiteto kurso draugus, kolegas žurnalistus, laikraščio redakciją, Kaišiadoris ir garsiuosius kaišiadoriečius, knygnešius, tremtinius... 

Susirinkę linkėjo kolegai Jonui geros sveikatos ir ilgų gyvenimo metų, darbingos nuotaikos, kūrybinės sėkmės.

Vakaro pabaigoje buvo sudainuota "Ilgiausių metų..."

IŠ SPAUDAI RUOŠIAMOS "ŽINIASKLAIDOS ENCIKLOPEDIJOS":

Laurinavičius Jonas *1938 07 07 Pajautos (Onuškio vlsč.), žurnalistas, rašytojas. 1964 baigė VU (lietuvių kalbą ir literatūrą). 1964-73 ir 1984-88 dirbo Kaišiadorių rajono laikraščio „Į komunizmą", 1973-84 Mažeikių rajono laikraščio „Pergalės vėliava" redakcijose. Nuo 1989 laikraščio „Kaišiadorių aidai" skyriaus vedėjas, 1991 -2016 šio laikraščio redaktorius. Nuo 2015 „Tautotyros metraščio" sudarytojas ir redaktorius. Nuo 2016 Tėvynės pažinimo draugijos pirmininkas. LŽS narys nuo 1972. Parašė kraštotyros knygas „Nusilenkimas knygnešiams ir daraktoriams" (1991), „Kaišiadorių krašto žmonės. 100 biografijų" (2002), „Kaišiadorių miesto kronika" (2006, 2011), „Knygnešių dalia" (2014), „Tremtiniai" (2014). Apie garsius Kaišiadorių krašto žmones: „Jonas Aistis ir Rumšiškės" (1992, 2009), „Stasys Tijūnaitis" (1995), „Ramūnas Šiškauskas. XVII olimpinių žaidynių prizininkas" (2000), „Kazimieras Brazauskas" (su G. Ilgūnu, 2006), „Atvira širdimi" (2011, apie Kaišiadorių vyskupijos hierarchus), „Prezidentas Algirdas Brazauskas ir Kaišiadorys" (2014), „Kaišiadorių krašto šviesuoliai" (2015). Žurnalistikos istorijos: „Kaip gyvi, mano kurso draugai?" (4 kn. 2009-2014), „Iš žurnalisto archyvo" (7 kn. 2008-2014), „Žurnalistai" (2017), „Bendraplunksniai" (2018) . Autobiografinių novelių „Tolimosios atodangos" (2011), „Vidurnakčio pašvaistė" (2013), „Pamiškės sodyba" (2017), literatūrinių padavimų, legendų „Brangiausias lobis" (2013), aforizmų ir sentencijų „Brūkštelėjimai" (1998, 2011, rusų k. 2017, lenkų k. 2018), poezijos „Tylus atodūsis" (2015), „Trigubu žvilgsniu" (2018), epigramų „Su minuso ženklu" (2015), humoristinių pastebėjimų apie žymius Lietuvos žmones „Šyptelėjimai" (2017). Kūryba skelbta žurnalistų poezijos knygoje "Sušvieski, saule" (2014). Medaliai „Už nuopelnus Lietuvai" (2004), „Už nuopelnus kraštotyrai ir paminklų apsaugai" (1987), „Už nuopelnus žurnalistikai" (2009). Kaišiadorių rajono garbės pilietis (2013). Pav.