Birželio 30 dieną, antradienį, 11.00 val. Žurnalistų namuose vyks Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos posėdis. Darbotvarkėje - naujų narių priėmimas, pasiruošimas LMKA konferencijai, kiti klausimai.

Antano Macijausko premija – tai Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Biržų rajono savivaldybės kasmet skiriamas apdovanojimas, skirtas pagerbti žurnalistus už per kalendorinius metus paskelbtus ryškiausius darbus (straipsnius, publikacijas, fotografijų ciklus, laidas) ar įvykdytas iniciatyvas. Premija teikiama už kūrybą, kuri įtvirtina žodžio laisvę, ugdo pilietinį patriotizmą, tautinį identitetą bei meilę valstybinei kalbai, taip pat atskleidžia žmogiškąjį orumą ir įprasmina švietėjišką veiklą. Paraiškas konkursui kviečiama teikti kasmet iki liepos 10 dienos Lietuvos žurnalistų sąjungai (Jogailos g. 11, Vilnius; el. p. info@lzs.lt). Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Įvyko Lietuvos žurnalistų sąjungos tarybos posėdis. Dabartinis LŽS pirmininkas Audrys Antanaitis ir LŽS finansininkė Lina Mykolaitienė pateikė ataskaitas už 2025 metus, kurios susirinkime buvo patvirtintos, kaip ir LŽS 2026 metų sąmata. Skaičiai neįspūdingi, ką patvirtina ir tas faktas, kad pirmininko ir buhalterės tik minimalus atlygis. Nemažai LŽS veiklų vykdoma savanorystės pagrindais.

Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, įsteigė kasmetinę Juozo Tumo-Vaižganto premiją. 2024 m. Anykščių rajono savivaldybė tapo šios premijos bendrasteigėja.

Medijų rėmimo fondas skelbia konkursą 2026 metų finansinei paramai gauti pagal naują Visuomenės atsparumo programą. Programą parengė Medijų rėmimo fondo taryba, bendradarbiaudama su Krašto apsaugos ministerija ir Kultūros ministerija. Paraiškos priimamos iki liepos 22 d.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų skyriaus pirmininkas Ipolitas Skridla sveikina visus su gražiausia vasaros švente - Joninėmis - poezijos posmais.

Šiemet minime Lietuvos radijo šimtmetį, tad jau netrukus kviesime žiūrėti finalinę laidų ciklo „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ dalį. Kartu su radijo istorijos tyrinėtoju Sigitu Žilioniu bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) tyrėju, informacinio karo ekspertu dr. Nerijumi Maliukevičiumi aiškinsimės, kaip šis transliacijų kanalas tapo daugelio lūžių liudininku – nuo pat jo įkūrimo iki šių dienų geopolitikos. Laidoje analizuosime, kaip tarpukariu sklandžiusi „poodinės adatos“ teorija virto šiuolaikiniais dezinformacijos tinklais ir kodėl nekaltas gegutės kukavimas istoriniais momentais tapo ginklu kovoje dėl žmonių protų. Informacinė geopolitika, kaip teigia dr. Nerijus Maliukevičius, – tai savotiška kova dėl informacinių teritorijų, kuriose užkariautojas gali pateikti savo politinį pasakojimą, naratyvą. Svarstysime, ar radijas šiandien vis dar yra patikima technologija ir kodėl jį visgi verta turėti savo „valandos X“ krepšyje. Taip pat laidoje pamatysite, kaip atrodė pirmasis detektorinis imtuvas, sužinosite jo veikimo principą ir suprasite, kodėl radijas išlieka neatsiejama mūsų valstybės likimo dalimi. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Trečioje ciklo „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ laidoje atverčiame vieną dramatiškiausių mūsų miesto ir valstybės istorijos puslapių – tarpukarį. Tuomet Vilnius garsėjo kaip margas daugiakultūris miestas, kurio kasdienybę formavo gausios lenkų, žydų, gudų, rusų bei lietuvių bendruomenės: kokiomis nuotaikomis gyveno visuomenė, ar kultūrinė įvairovė atsispindėjo radijo programų tinklelyje? Taip pat nagrinėsime nacių valdymo laikotarpį: koks buvo radijo programų turinys, skleidžiamas naratyvas ir kaip šis ideologinis spaudimas veikė visuomenės sąmonę. Apie tai diskutuos istorijos žinovai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas dr. Arūnas Bubnys bei istorikas, monografijos „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais“ autorius, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, hum. m. dr. Artūras Svarauskas. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Prisijunkite prie NŽKA TV kanalo „YouTube“ platformoje, kur jau galite pamatyti pirmą ir antrą ciklo dalis.

Žvelgdami į Vilniaus radiofono istorinę patirtį – kai eteris buvo ne tik naujienų šaltinis, bet ir kovos už laisvą žodį arena – suprantame, jog šiandienos informacinis karas tėra nauja, sudėtingesnė to paties mūšio forma. Šiuolaikiniame informaciniame triukšme melas dažnai atrodo įtikinamiau už tiesą. Kaip atpažinti manipuliacijas ir užslėptas kampanijas? Kodėl socialiniuose tinkluose taip greitai plinta gandai? Ar jie gali virsti pavojingu ginklu? Kas skiria tikslingą dezinformaciją, netyčinę misinformaciją ir piktavališką malinformaciją? Kur nubrėžta riba tarp laisvo žodžio ir žalingo manipuliavimo? Kviečiame žiūrėti laidą, kurioje narpliojame informacinio karo užkulisius ir mokomės kritiškai vertinti tai, ką kasdien matome skaitmeninėje erdvėje. Laidos pašnekovės: „Debunk.org“ projektų vadovė Jovita Tautkevičiūtė-Kalinauskienė bei LŠS kuopos Lapės šaulė Jūratė Stankuvienė. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Radijas niekada nebuvo tik kultūros sklaidos tinklas – tai visuomet buvo arena, kurioje susiduria valstybių galios ir ideologijos. Kviečiame žiūrėti tinklalaidžių ciklą „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“, kuriame per dramatišką istorijos prizmę analizuojame mechanizmus, formuojančius mūsų šiandienos pasaulėvoką. Šis pasakojimas nėra tik retrospektyva – tai nuoseklus keturių dalių ciklas, kuriame kartu su istorikais, politologais bei informacinio karo ekspertais ieškome atsakymų į esminį klausimą: kaip atpažinti manipuliacijas, kuriose tiesos ir melo ribos tampa vis sunkiau apčiuopiamos. Nuo tarpukario didžiųjų lūžių iki šiandienos kibernetinių grėsmių – projektas atskleidžia, kodėl radijas, kažkada buvęs galingu propagandos instrumentu, šiandien vėl tampa kritiškai svarbiu mūsų saugumo garantu. Tai pasakojimas apie atsparumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą išlikti budriems sparčiai kintančiame informaciniame lauke. Kviečiame visus, dar nespėjusius įsigilinti, atrasti šią temą ir žingsnis po žingsnio peržiūrėti jau parengtą ciklą. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Paskutinėje laidų ciklo „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ dalyje kartu su radijo istorijos tyrinėtoju Sigitu Žilioniu bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) tyrėju, informacinio karo ekspertu dr. Nerijumi Maliukevičiumi aiškinsimės, kaip šis transliacijų kanalas tapo daugelio lūžių liudininku – nuo pat jo įkūrimo iki šių dienų geopolitikos. Laidoje analizuosime, kaip tarpukariu sklandžiusi „poodinės adatos“ teorija virto šiuolaikiniais dezinformacijos tinklais ir kodėl nekaltas gegutės kukavimas istoriniais momentais tapo ginklu kovoje dėl žmonių protų. Informacinė geopolitika, kaip teigia dr. Nerijus Maliukevičius, – tai savotiška kova dėl informacinių teritorijų, kuriose užkariautojas gali pateikti savo politinį pasakojimą, naratyvą. Svarstysime, ar radijas šiandien vis dar yra patikima technologija ir kodėl jį visgi verta turėti savo „valandos X“ krepšyje. Taip pat laidoje pamatysite, kaip atrodė pirmasis detektorinis imtuvas, sužinosite jo veikimo principą ir suprasite, kodėl radijas išlieka neatsiejama mūsų valstybės likimo dalimi. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Kviečiame žiūrėti NŽKA TV!

Žiniasklaidos finansavimas 2025-aisiais: po Medijų rėmimo fondo ataskaitos Seime aiškinamės, ką tai reiškia visam žiniasklaidos laukui ir kokių pokyčių galime tikėtis. Audrys Antanaitis kalbina Medijų rėmimo fondo direktorių Ruslaną Iržikevičių. Prisijunkite prie NŽKA TV!