Dialogai apie žiniasklaidą

Šiemet minime Lietuvos radijo šimtmetį, tad jau netrukus kviesime žiūrėti finalinę laidų ciklo „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ dalį. Kartu su radijo istorijos tyrinėtoju Sigitu Žilioniu bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) tyrėju, informacinio karo ekspertu dr. Nerijumi Maliukevičiumi aiškinsimės, kaip šis transliacijų kanalas tapo daugelio lūžių liudininku – nuo pat jo įkūrimo iki šių dienų geopolitikos. Laidoje analizuosime, kaip tarpukariu sklandžiusi „poodinės adatos“ teorija virto šiuolaikiniais dezinformacijos tinklais ir kodėl nekaltas gegutės kukavimas istoriniais momentais tapo ginklu kovoje dėl žmonių protų. Informacinė geopolitika, kaip teigia dr. Nerijus Maliukevičius, – tai savotiška kova dėl informacinių teritorijų, kuriose užkariautojas gali pateikti savo politinį pasakojimą, naratyvą. Svarstysime, ar radijas šiandien vis dar yra patikima technologija ir kodėl jį visgi verta turėti savo „valandos X“ krepšyje. Taip pat laidoje pamatysite, kaip atrodė pirmasis detektorinis imtuvas, sužinosite jo veikimo principą ir suprasite, kodėl radijas išlieka neatsiejama mūsų valstybės likimo dalimi. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Trečioje ciklo „Vilniaus radiofonas: keturios okupacijos“ laidoje atverčiame vieną dramatiškiausių mūsų miesto ir valstybės istorijos puslapių – tarpukarį. Tuomet Vilnius garsėjo kaip margas daugiakultūris miestas, kurio kasdienybę formavo gausios lenkų, žydų, gudų, rusų bei lietuvių bendruomenės: kokiomis nuotaikomis gyveno visuomenė, ar kultūrinė įvairovė atsispindėjo radijo programų tinklelyje? Taip pat nagrinėsime nacių valdymo laikotarpį: koks buvo radijo programų turinys, skleidžiamas naratyvas ir kaip šis ideologinis spaudimas veikė visuomenės sąmonę. Apie tai diskutuos istorijos žinovai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas dr. Arūnas Bubnys bei istorikas, monografijos „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais“ autorius, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, hum. m. dr. Artūras Svarauskas. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Prisijunkite prie NŽKA TV kanalo „YouTube“ platformoje, kur jau galite pamatyti pirmą ir antrą ciklo dalis.

Žvelgdami į Vilniaus radiofono istorinę patirtį – kai eteris buvo ne tik naujienų šaltinis, bet ir kovos už laisvą žodį arena – suprantame, jog šiandienos informacinis karas tėra nauja, sudėtingesnė to paties mūšio forma. Šiuolaikiniame informaciniame triukšme melas dažnai atrodo įtikinamiau už tiesą. Kaip atpažinti manipuliacijas ir užslėptas kampanijas? Kodėl socialiniuose tinkluose taip greitai plinta gandai? Ar jie gali virsti pavojingu ginklu? Kas skiria tikslingą dezinformaciją, netyčinę misinformaciją ir piktavališką malinformaciją? Kur nubrėžta riba tarp laisvo žodžio ir žalingo manipuliavimo? Kviečiame žiūrėti laidą, kurioje narpliojame informacinio karo užkulisius ir mokomės kritiškai vertinti tai, ką kasdien matome skaitmeninėje erdvėje. Laidos pašnekovės: „Debunk.org“ projektų vadovė Jovita Tautkevičiūtė-Kalinauskienė bei LŠS kuopos Lapės šaulė Jūratė Stankuvienė. Kūrybinė grupė: vedėjas Audrys Antanaitis, redaktorė Aida Vėželienė, vaizdo turinio kūrėjas Arūnas Sartanavičius. Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Minėdami radijo šimtmetį, gręžiamės į fenomeną, kuris pagrįstai laikomas vienu stipriausių mūsų valstybingumo ir modernios kultūros pamatų. Vos atsiradęs Lietuvoje, radijas nebuvo tik technologinė naujovė – jis žaibiškai tapo gyvu šalies politinių bei kultūros įvykių liudininku, kuris ne tik informavo žmones, bet ir puoselėjo kultūrą bei meną. Ši milžiniška galia akimirksniu sutelkti visuomenę pavertė radijo bangas geopolitinių lūžių taikiniu, o tai itin dramatiškai įrodo Vilniaus radiofono istorija: patyrusi daugkartines okupacijas, stotis ne kartą buvo priversta tarnauti svetimai ideologijai. Šiandien į praeitį žvelgiame tam, kad suprastume dabartį – kaip tarpukario valstybingumo patirtis ir visuomenės atsparumas transformavosi į šių dienų informacinio lauko kovas bei kur baigiasi meninė įtaka ir prasideda manipuliacija. Apie radijo misiją, kultūrą, istorines pamokas ir šiuolaikinius informacinius iššūkius šiandien kalbėta su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto humanitarinių mokslų daktare, Moderniosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja Birute Avižiniene ir Kultūros viceministru, dr. Viktoru Denisenko – tinklalaidės premjera NŽKA TV YouTube kanale jau greitai! Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Skaičiuojant nuo 1387-ųjų kovo 22-osios, kai Jogaila suteikė Vilniui Magdeburgo teises, iki šiandienos prabėgo lygiai 639 metai. Koks netikėtas skaičius, ženklinantis šios dienos akimirką... Pastebėtas, jis prikaustė mano dėmesį. Lyg ir ne apvalus jubiliejus, tačiau istorinis smalsumas nugalėjo.

Daktarą Google‘ą keičia daktaras Dirbtinis Intelektas. Ar turite pažįstamų daktarų? Paklauskite ir daugelis patvirtins, kad anksčiau „Google" buvo tapęs gydytojų prakeiksmu. „Įveskite galvos skausmo simptomus ir jums bus pasakyta, kad sergate vėžiu" - tai buvo gerai žinomas anekdotas. Ilgainiui gydytojai prisitaikė, o plačioji visuomenė palaipsniui tapo kritiškesnė sveikatos patarimams iš interneto. Tačiau dabar DI perėmė iniciatyvą. Daktarą Google‘ą keičia daktaras Dirbtinis Intelektas. Vis daugiau pacientų atvyksta pas savo šeimos gydytoją su naujo gydytojo - Dr. DI - diagnoze. Britų gydytojai pastebi, kad skirtumas su įprasta „Google" paieška yra tas, kad jie ateina tikri, kad gavo teisingą diagnozę.

Naujiena nėra tiesiog informacija, ji yra trečioji Mados ir Mirties giminaitė. Nustebote? Italų mąstytojas Giacomo Leopardi dar XIX a. pastebėjo, kad Mada ir Mirtis yra seserys, abi jos laikinumo ir griovimo sąjungininkės. Ir abi jos naikina: Mirtis – kūnus, Mada – papročius ir formas. Šiandien į šią šeimą įsibrovė trečioji – Naujiena. Kaip mada paskelbia vakar dienos drabužį „mirusiu“, kad priverstų jus pirkti naują skudurą, taip naujiena nužudo vakar dienos tiesas, kad atlaisvintų vietą naujų žinių dozei.

Straipsnyje apžvelgiamas dramatiškas pirmosios Lietuvos keliautojos-rašytojos ir spaudos darbuotojos Julijos Pranaitytės gyvenimo kelias. Nuo gimtųjų Panenupių iki tolimosios Vidurinės Azijos ir tragiškos baigties Filadelfijoje – tai pasakojimas apie moterį, kuri visą save atidavė lietuviškam žodžiui, tačiau šiandien ilsisi bevardžiame vargšų kape. Pirmoji Lietuvos moteris keliautoja mirė skurde, o jos ir poeto P. Vaičaičio laiškai atsidūrė JAV sąvartynuose.

Neseniai Mažeikių muziejuje saugomo kraštiečio žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo (1912-1999) archyvą papildė naujas eksponatas – Prezidento Antano Smetonos ranka rašytas straipsnis apie vyskupą Justiną Staugaitį. Plačiau apie šio reto rankraščio likimą pasakoja doc. dr. Jolanta Mažylė.

Prieš šimtmetį lietuviai radiją kaltino dėl šaltos vasaros, kėsinosi daužyti aparatus bei griauti antenas. Šiandien radiją pakeitė 5G bokštai, o baimę dėl „velnio išmislo“ – teorijos apie „chemtreilus“. Meteorologas Gytis Valaika atskleidžia, kaip informaciniai burbulai ir kritinio mąstymo stoka mokslinius faktus paverčia „pasauliniu sąmokslu“

Interviu pateikiami ŽPA pirmininkės Birutės Davidonytės atsakymai į žurnalistės Daivos Červokienės klausimus. Nei LŽS, nei LŽS atstovai į ŽPA pirmininkę nesikreipė. Dėl inteviu tarėsi, jį parengė ir lzs.lt svetainei pasiūlė pati Daiva Červokienė.

Paradoksalu, tačiau numatyti teisiniai draudimai dažnai tampa bejėgiai prieš naująją dilemą – patyčių ir tyčiojimosi normalizavimą kaip priimtiną viešojo diskurso formą. Pagrindinė problema slypi viešojo pavyzdžio krizėje. Nors VIĮ draudžia tyčiojimąsi, ši ydinga bendravimo forma tapo visuotiniu reiškiniu – nuo parlamento salių iki mokyklos suolų. Kai politikai, kuriems taikomos plačiausios kritikos ribos, patys renkasi sarkazmą ir asmeninius įžeidimus, žiniasklaida, siekdama auditorijos dėmesio, kartais perima šią tonaciją.

Pagaliau, knyga „Fotožurnalistikos žanrai“ išvydo dienos šviesą.... Penkerių metų darbas, nuo idėjos pasirodymo iki pilno jos įgyvendinimo. Doc. dr. Virgilijus Juodakis įgyvendino savo svajonę: pagaliau ir jo suformuluoti fotožurnalistikos žanrų apibrėžimai ir apmąstymai, bei gausybė praktinių darbų, patvirtinančių jo teoriją, sugulė į 280 puslapių knygą.

Dienos šviesą išvydo žinomo fotografo, fotomenininko Alfredo Pliadžio albumas „Mano karas“.

Anykštėnas fotografas ir kraštotyrininkas Tautvilis Uža yra vienas iš tų, kurie fotoaparatu fiksuoja kasdienybę ir šventes, gimtojo krašto žmones, gamtą ir istorinius ženklus. Visa, kas Viešintose unikalu, T. Uža fiksuoja nuotraukose, kurias eksponuoja parodose, bendruomenės renginiuose ir savo jau septyniose išleistose knygose. Fiksuodamas architektūrą, žmones, papročius, darbus ir šventes, fotografas kuria neįkainojamą vizualinį archyvą ateities tyrėjams.