Dialogai apie žiniasklaidą

Artėja gegužės 7 diena, kai minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, kuri mums primena ne tik rusų carinės valdžios represijas prieš lietuvių kalbą, raštą ir laisvą žodį, bet ir tampa gera proga pasvarstyti dabartinės žurnalistikos padėtį bei jos veiksmingosios atšakos žiniasklaidos skaudulius.

Žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“ atliko regioninės ir rajoninės žiniasklaidos analizę ir aptiko, kad iš plataus spektro su lyčių lygybe susijusių klausimų šalies rajonuose daugiausiai gvildenamos nedarbo, bedarbystės bei užimtumo temos. Nuo 2022 metų pradžios iki dabar šiomis temomis regioninėje ir rajoninėje žiniasklaidoje buvo rašyta 91,82 tūkst. straipsnių. Mažiausiai dėmesio žiniasklaidoje atkreipiama į moterų skurdo problemą (tik 144 straipsniai) bei tėvystės atostogų temą (1042 straipsniai).

Kolega Česlovas Iškauskas LŽS svetainėje www.lzs.lt pradeda savaitės komentarus aktualiomis su žiniasklaida susijusiomis temomis.

"Su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docente, Medijų tarybos nare dr. Jolanta Mažyle apie informacinius karus ir kiekvienam piliečiui būtiną kritinį mąstymą kalbėjomės, kai ji lankėsi Mažeikiuose – pristatė ką tik išleistą mūsų kraštiečio, žurnalisto ir JAV lietuvių laikraščio „Dirva“ redaktoriaus Vytauto Gedgaudo knygą", - sako "Santarvės" korespondentė Karolina Balčiūnaitė.

Lietuvos žurnalistika praturtėjo: pasaulį išvydo žinomo žurnalisto, žurnalistikos tyrėjo, profesoriaus Vyto Urbono monografija „Susitikimai gyvenimo kelio vingiuose“.

Kadangi ketvertą dešimtmečių buvau vienaip ar kitaip susijęs su Lietuvos radiju ir televizija, tai nuolat rūpi, kas ir kaip vyksta šiame didžiausiame mūsų profesiniame lauke.

„Nuo šių metų vasario 24-osios turbūt daugelis ėmėme kvestionuoti savo vaidmenį bei atsakomybes esant šioms aplinkybėms. Kai kurie iš mūsų savo namuose priėmėme karo pabėgėlius, kiti prisidėjome finansinėmis aukomis. Manau, jog gebėjimas prisiimti asmeninę atsakomybę už savo veiksmus, tuo pat metu išsaugant kolektyvinę tapatybę ir yra atsakymas, kaip sukurti geresnę ateitį ir bendrystę Europoje“, – teigia į Kauną atvykusi prancūzų žurnalistė, buvusi „Le Monde“ vyriausioji redaktorė ir „The Guardian“ redaktorių kolegijos narė Natalie Nougayrede.

Kviečiame Lietuvos žurnalistus, Visagino ir aplinkinių rajonų gyventojus susitikti „Žurnalistų pusryčių“ mokymų ir seminarų ciklo renginyje, kuris vyks rugpjūčio 23 d., antradienį, Visagino viešojoje bibliotekoje (Taikos pr. 52). Susitikimo metu kartu aptarsime ir diskutuosime šiandien ypač aktualiais klausimais:

Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos žiniasklaidos sistemoje įvyko esminių pokyčių. Jų daugiausia sukėlė sparčiai stiprėjančios elektroninės (internetinės) žiniasklaidos priemonės, tiesiogiai paveikusios ir laikraščius bei žurnalus, ir radiją bei televiziją.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos trečio kurso studentė Ugnė Unguraitytė su dėstytoju docentu Andriumi Šuminu susipažino dar pirmame kurse, kai dėstytojas skaitė komunikacijos teorijų paskaitas. O šiandien dėstytojas ir studentė – kolegos, tiriantys Lietuvos politikų komunikaciją Instagram’e 2020 m. rinkimų į Seimą kampanijos metu.

LRT visuomeninis transliuotojas, kuriantis prasmingą – kokybiškos žurnalistikos ir ugdančio laisvalaikio – turinį visiems Lietuvos žmonėms ir pasaulio lietuviams, kaip ir kiekvienais metais, pateikia metinę veiklos ataskaitą bei kviečia visuomenę ne tik susipažinti, bet ir pasidalinti savo nuomone apie LRT veiklą.

Tarp popiežiaus Pranciškaus neseniai paskelbtų dešimties naujų šventųjų pasaulio katalikų socialinės komunikacijos darbuotojams ypač artimas žiniasklaidoje aktyviai veikęs šv. Titas Brandsma O.Carm (Titus Brandsma, 1881–1942). Šis olandų katalikų kunigas, karmelitų vienuolis ir teologijos profesorius buvo labiausiai žinomas neopagoniškos nacionalsocializmo ideologijos priešininkas. Vykstant Antrajam pasauliniam karui, 1940 metais nacistinei Vokietijai okupavus Olandiją, jis ryžtingai stengėsi, kad katalikų spauda nedarytų jokių nuolaidų nacizmui.

Šiųmetinė V. Kudirkos premijos laureatė, kaunietė, LŽS narė Virginija Skučaitė papasakojo, kodėl ją domina mūsų šalies praeitis, kodėl parašė knygą „Traukinio į mirtį pėdsakais“, sukūrė dokumentinį filmą „Traukinys į mirtį“, už kuriuos šiemet jai buvo suteikta V. Kudirkos premija. Skelbiamos ir LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininko Vido Mačiuli0 ir istoriko doc. dr. Algirdo Jakubčionio rekomendacijos.

„Media4Change” kviečia žurnalistų komandas nušviesti problemas žmogaus teisių, korupcijos ir aplinkos apsaugos srityse. Geriausių žurnalistinių tyrimų įgyvendinimui skiriamas 4000 Eur. fondas.

Visuomenės informavimo etikos komisija: Įtaigi, argumentuota, taisyklinga žurnalisto kalba - didesnis dėmesys ir pasitikėjimas.