Kovo 3 d. LŽS valdyba rinkosi į posėdį, kuriame tarp kitų klausimų buvo aptartas pareiškimas žiniasklaidai dėl pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžiusių interpretacijų apie organizacijos finansinę būklę bei bandymų daryti įtaką sąjungos savarankiškumui. Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS), būdama seniausia ir didžiausia šalies žurnalistus vienijanti profesinė organizacija, pabrėžia, kad tik jos nariai turi išskirtinę teisę spręsti dėl sąjungos veiklos, valdymo ir finansų. Valdyba konstatuoja, kad viešai platinama informacija apie LŽS finansus yra fragmentiška, neatskleidžia viso konteksto ir neatitinka dabartinės situacijos, kuri yra stabilizuota ir gerėjanti. Pažymėtina, kad LŽS nenaudoja mokesčių mokėtojų pinigų ir neturi skolinių įsipareigojimų išorės kreditoriams. Organizacija pastebi, kad išpuoliai prieš ją suaktyvėjo būtent politinių diskusijų dėl LRT įstatymo tobulinimo kontekste, todėl bandymai diskredituoti sąjungą vertinami kaip siekis susilpninti nepriklausomą žurnalistų bendruomenės balsą teisėkūros procese. LŽS taip pat patvirtina, kad visi darbiniai ir teisiniai santykiai su buvusiu pirmininku Dainiumi Radzevičiumi yra pasibaigę 2025 m. birželį, organizacija jam pretenzijų neturi, o visi prisiimti finansiniai įsipareigojimai bus vykdomi laikantis profesinės atsakomybės. Sąjunga kviečia kolegas neperkelti asmeninių nuoskaudų ar politinių interesų į profesinės bendruomenės lauką ir toliau tęs savo veiklą gindama žurnalistų teises bei savireguliacijos principus.

Kviečiame visus NŽKA narius balandžio 11 d. 12 val. į metinę konferenciją Žurnalistų namuose!

Lietuvių kalbos vartojimas tampa savotiška išrinktųjų kalba. Šiuolaikybė nesumenkino jos galios, o atvirkščiai – iškėlė į pažangios kultūros aukštumas. Lietuvybė – sąmoningas pasirinkimas. Lietuviškai mąsto vos keli milijonai žemės gyventojų: tai žodžių dėlionės ir vaizdiniai vienu metu – nardymas garsų labirintuose, kelių ieškojimas genealoginėmis vijomis, klaidžiojimas paskirties žemėlapiuose ir skrydis į bekraštybę. Kas žino, gal tos nematomos vijos jungia atmintį su rytojumi, o atspirtis – akimirksnis, papildantis išminties skrynią būsimai kartai. Kalbos gylis matuojamas pilnatve: nuo gebėjimo įvardyti aukštųjų technologijų sandaras iki jautriausių dvasios virpesių. Lietuvių kalba turi savo Valstybę! Minėdami Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, pajuskite žodžio GIMTINĖ prasmę – užuovėją, leidžiančią išlikti savimi.

Šeštoje NŽKA TV „Slenkstis“ laidoje Audrys Antanaitis kalbina Seimo pirmininką Juozą Oleką apie naują politinį sezoną ir politinį tvarumą. Primename, kad pašnekovų nuomonė yra jų asmeninė pozicija, kuri nebūtinai sutampa su laidos autorių nuomone. Kviečiame žiūrėti NŽKA TV YouTube paskyroje. Nepraleiskite naujienų – prisijunkite prie mūsų! Kanalo nuorodą rasite mūsų interneto svetainėje – tereikia spustelėti NŽKA TV logotipą, esantį dešiniajame puslapio krašte.

Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos (NŽKA) pirmininko Audrio Antanaičio ir rašytojo, filosofo Arvydo Juozaičio pokalbis apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. Kviečiame žiūrėti NŽKA TV YouTube paskyroje. Būkite informuoti – užsiprenumeruokite. Kanalo nuorodą rasite mūsų interneto svetainėje – tereikia spustelėti NŽKA TV logotipą, esantį dešiniajame puslapio krašte.

Šiandien Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupė, kurios nariais, atstovaudami LŽS, buvo Edmundas Budvytis ir Vytautas Kvietkauskas, baigė rengti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimų projektą, skirtą stiprinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdyseną. Rytoj projektas bus oficialiai užregistruotas ir viešai paskelbtas. Nuo to momento visi suinteresuoti asmenys, organizacijos ir ekspertai galės su juo susipažinti, teikti pastabas bei pasiūlymus. Manau, kad patobulintas įstatymas padės užtikrinti didesnį finansinės veiklos skaidrumą, aiškesnę atsakomybę ir dar stipresnę laisvo žodžio apsaugą nuo bet kokio politinio spaudimo ar kišimosi. Apgailestauju, kad dalis seimo opozicijos, o taip pat kai kurios žurnalistų organizacijos pasirinko nedalyvauti įstatymo tobulinimo procese. Tikiu, kad konstruktyvus darbas ir diskusija yra geriausias kelias siekiant sprendimų, kurie būtų naudingi visai visuomenei. Kviečiu susipažinti su projektu ir aktyviai įsitraukti į jo svarstymą. Atvira diskusija ir argumentuoti pasiūlymai gali padėti sukurti dar stipresnę ir nepriklausomesnę visuomeninę žiniasklaidą.

Lietuvių kalbos draugija kviečia dalyvauti tradiciniuose ŽURNALISTO – KALBOS BIČIULIO – rinkimuose. Kandidatai teikiami iki gegužės 1 dienos el. paštu lkdraugija@gmail.com.

Kasdien internetu naudojasi 97 proc. nepilnamečių, beveik pusė 13–17 metų paauglių savo telefoną tikrina nuolat. Kas ketvirtas vaikas jau turi priklausomybę nuo išmaniojo telefono. Beveik pusės Lietuvos moksleivių socialinių tinklų naudojimas yra probleminis. O socialiniuose tinkluose plintantys pavojingi iššūkiai, ypač „TikTok“, kai kuriais atvejais baigėsi savižala ar net mirtimi. Ekspertai vis dažniau įspėja: dabartinis nepilnamečių apsaugos lygis skaitmeninėje erdvėje yra nepakankamas. Todėl, atsižvelgiant į grėsmes ir ekspertų vertinimus, siūloma Lietuvoje įtvirtinti 16 metų ribą socialinių tinklų naudojimui, nustatyti prievolę platformoms veiksmingai tikrinti vartotojų amžių.

Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija skelbia konkursą Petro Babicko premijai laimėti. Šis apdovanojimas, skirtas pirmojo Lietuvos radijo pranešėjo ir programų vedėjo atminimui, kasmet teikiamas radijo ir televizijos žurnalistams už brandžius įvairių žanrų radijo ir televizijos žurnalistikos kūrinius, transliuotus per pastaruosius metus – nuo gegužės 1-osios iki kitų metų gegužės 1-osios. Vertinant kandidatų darbus, didžiausias dėmesys skiriamas teksto, vaizdo ir garso vienovei, kūrybos meniškumui, taisyklingai bei raiškiai gimtajai kalbai ir meninių priemonių išraiškingumui. Pretenduoti į apdovanojimą kviečiami LŽS ir NŽKA nariai. Kandidatūras iki gegužės 15 dienos gali siūlyti pirminės žurnalistų organizacijos, sąjungos skyriai bei klubai, asociacija arba patys autoriai. Teikiant paraišką, būtina pridėti motyvuotą, logišką ir sklandų rašytinį pagrindimą bei išskirti reikšmingiausius autoriaus nuopelnus. Kartu su šia medžiaga prašome pateikti veikiančias nuorodas į konkursinius darbus. Autoriaus vardu ir pavarde pavadintą darbų rinkinį prašome siųsti el. paštu info@lzs.lt, temos laukelyje nurodant „Petro Babicko konkursui".

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Senjorų klubas 2026 m. tęsia aktyvią veiklą, derindamas profesinį solidarumą ir kūrybinį optimizmą. Per pastaruosius kelerius metus klubas surengė vertingų susitikimų ciklą su žinomais politikais bei visuomenės veikėjais, aktyviai dalyvavo LŽS tarybos darbe bei organizavo išvažiuojamuosius posėdžius Lietuvos regionuose. Ypatingas dėmesys skirtas žurnalisto ir dailininko Alfonso Čepausko 97-ajam jubiliejui – Žurnalistų namuose atidaryta jo paroda „Kelionių miražai“ (NŽKA projekto „Žurnalistikos menas: kultūros dialogas ir sklaida“ dalis, finansuojama Lietuvos kultūros tarybos). Klube toliau puoselėjamos tradicijos: pristatomos narių knygos, lankomos istorinės vietos bei iškilmingai pagerbiami bendruomenės jubiliatai.

Balandžio 9 d. 17 val. Žurnalistų namai taps atviri pokalbiui apie naujus įrankius ir saugų jų pasitelkimą profesinėje veikloje. Seminaras „Žurnalistikos DNR: etika ir kūryba“ kvies diskutuoti, kaip šiandienos medijose dera profesinė laisvė ir dirbtinis intelektas (DI). Gilinsimės į tai, kaip šios inovacijos keičia mūsų kasdienybę: nuo aštrių etinių dilemų bei teisinio reguliavimo iki intelektinės nuosavybės apsaugos. Vizualinis renginio akcentas – paroda „DI vizijos: algoritminiai žaidimai“. Pirmą kartą 2025 m. Vilniaus energetikos ir technikos muziejuje pristatytas projektas tapo pirmuoju Lietuvoje bandymu užfiksuoti gyvą autoriaus ir algoritmo ryšį. Jau spėjusi apkeliauti ne vieną šalies vietovę, ekspozicija toliau skatina permąstyti žmogaus bei skaitmeninio intelekto santykį ir kviečia diskutuoti apie ateities meno bei technologijų sankirtas.

„Kas pažįsta Alfonsą Čepauską, žino, kad jis apdovanotas daugiabriauniais meniniais gabumais, kurie glaudžiai susipynę su dailininko grafiko, žurnalisto, keliautojo patirties gijomis. Alfonsas sėkmingai kuria lakštinę ir mažąją grafiką, tapybą, metalo plastiką, medžio skulptūras, asambliažus. Pastaraisiais metais kūrybiniams sumanymams realizuoti pasitelkia fotografiją, bet ne tradicinę „vieno kadro“, o sudarydamas fotokoliažus (fotomontažus) iš šešių–aštuonių skaidrių elementų, kurdamas skirtingas kompozicijas“, – rašo Povilas Sigitas Krivickas. Parodą lankytojai gali lankyti jau nuo vasario 23 d. Parodos pristatymas ir susitikimas su autoriumi kovo 4 d. 15 val. Paroda veiks iki kovo 13 d. Renginio kuratorė Aida Vėželienė. NŽKA projektą „Žurnalistikos menas: kultūros dialogas ir sklaida“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Šiais metais sukanka dvidešimt penkeri, kai amžinam poilsiui atgulė ryški mūsų tautos dvasinė asmenybė mons. Kazimieras Vasiliauskas. Su giliu skausmu širdyje 2001 m. spalio 14 d. sužinojau apie mons. Kazimiero Vasiliausko netektį. Išėjo Žmogus, kuris visą gyvenimą paskyrė santarvės, gėrio ir dvasingumo idėjai. Sunku buvo patikėti, kad nebematysime žilagalvio Monsinjoro, ankstyvą rytmetį Pylimo gatve skubančio į šv. Mikalojaus bažnyčią, nebegirdėsime jo dvasingų pamokslų ir sunkią valandą sielą raminančių žodžių. Mons. Kazimieras Vasiliauskas buvo vaikščiojanti meilė, kurią patyrė daugelis žmonių, pažinojusių šį dvasininką. „Visi mes norime būti gražūs. Norime, kad ir mūsų Tėvynė Lietuva būtų graži, todėl turime kiekvienas surasti tokią veiklos sritį, kurioje galėtume lengviau atsiskleisti kaip grožio ir gėrio kūrėjai. Tik gražus savo siela, blaivus žmogus gali gražinti Lietuvą. O pradėti reikia nuo savo tėviškės kampelio, upelio, takelio...",- rašė mons. Kazimieras Vasiliauskas.

Vasario 25 d. (trečiadienį) 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / įėjimas iš Didžiosios gatvės) atidaroma Arno Špakos personalinė paroda „Persikeitimai".

2026 m. vasario 21 d. 12 val. Zanavykų muziejuje vyks atminties popietė „Kūrėjų takais". 2026-aisiais minime Prano Vaičaičio 150-ąsias gimimo metines. Tai prasminga proga dar kartą atsigręžti į jo poeziją, idėjas ir jautrų žvilgsnį į žmogų bei Tėvynę. Kūryba taps pagrindiniu šios popietės akcentu ir atspirties tašku pokalbiui apie P. Vaičaičio poezijos aktualumą šiandien. Taip pat prisiminsime Roką Stepulaitį, kurio 110-ąsias gimimo metines pažymime šiemet. Renginio metu kviesime apžiūrėti atnaujintą Roko Stepulaičio kūrybos ekspoziciją muziejaus antrajame aukšte – tai galimybė iš naujo atrasti šio kūrėjo palikimą.

Vilniaus knygų mugėje 2026 m. pristatoma Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narės, Vinco Kudirkos premijos laureatės, ilgametės dienraščio „Kauno diena“ korespondentės ir buvusios vyriausiosios redaktorės Žilvinės Petrauskaitės-Tarandos kartu su istoriku Eimantu Gudu parašyta knyga „Kilmės viršūnėse. Didybė, palaidota po laiko dulkėmis“. Knygos pristatymas Vilniaus knygų mugėje kovo 1 d. 14 val. 5.1 salėje.

LATGA kasmet sudaro populiariausių knygų ir jų autorių dešimtukus. Pernai Lietuvos mokslinės ir populiariosios dalykinės literatūros autorių dešimtuke pirma buvo Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė, Vinco Kudirkos premijos laureatė, ilgametė buvusi dienraščio „Kauno diena" korespondentė, vyriausioji redaktorė, kitų žiniasklaidos priemonių vadovė Žilvinė Petrauskaitė-Taranda, nuo 2020-ųjų su bendraautoriais išleidusi 14 knygų. Vilniaus knygų mugėje kovo 1 d. 14 val. 5.1 salėje Ž. Petrauskaitė-Taranda pristatys keturioliktąją savo knygą „Kilmės viršūnėse. Didybė, palaidota po laiko dulkėmis" (pastaroji parašyta su istoriku Eimantu Gudu, kaip ir „Mėlynas kraujas", „Gedimino kraujas", „Ambicingos ir įtakingos").

2026 m. Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą po 38 metų knygos pavidalu bus paskelbtos Arvydo Juozaičio „Balandžio tezės“. Būsimos knygos nugariniame atvarte skelbiami prasmingi žodžiai: „Šiandien žodžiai politika ir kultūra dažnai skamba kaip pavojingas, net toksiškas derinys. Tačiau istorija liudija priešingai: politika be kultūros yra tuščia, o valstybė be kultūrinės savimonės – bejėgė. Arvydo Juozaičio „Politinė kultūra ir Lietuva“ – tai drąsus tekstas, pažadinęs Tautą veikti. Jis kaip niekad aktualus ir šiandien: be kultūros politika praranda prasmę, o be politinės kultūros nyksta pati laisvė.“

,,Kiekvienas paveikslas – tarsi metaforų sankaupa, savitas, iš spalvos gimęs sakralumas-savotiškas vizualus dienoraštis, kuriame atsispindi matyti kraštovaizdžiai, įvykiai, išgyventi įspūdžiai. Tai Lilijos Valatkienės užfiksuota atmintis, sielovaizdžių esė, nenuslopinto pirmojo įspūdžio atradimai. Tai pastarojo laikmečio būsenų ir jausmų tapybinės refleksijos, atvėrusios naują matymą. Jos patirtos, išgyventos klaidžiojant gamtoje ir ieškant išsivadavimo iš būsenos, kurioje esame giliai įklimpę. Gamta kenčia tyliai. Ji savyje talpina nepaprastą prisiminimais apgaubtą, vilties teikiantį jausmą. Žmonių sielose pastaruoju metu vyrauja chaosas, o gamta vis laukia kol mes išmoksime skaityti ne tik akimis, bet ir širdimi. Gamtoje egzistuoja abstraktus laikas. Fragmentuotas, ramiai slenkantis savo amžinoje tėkmėje iš dienos į naktį, vis dar nepripažįstantis mūsų sugriuvusio pasaulio ir teikiantis vilties, kad ne viskas prarasta. Rytojus priklauso nuo šiandienos, o šiandiena tik nuo mūsų pačių... Per savo sukauptus vaizdus ir fragmentuotus abstrakčios tapybos motyvus Lilija kviečia leistis į kelionę per liūdesį, skausmą, nuostabą ir džiaugsmą", – sako menotyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė. Lilijos Valatkienės parodos ,,Kai aš sėdėjau prie upės verkdama" atidarymas vyks 2026 m. kovo 6-ąją, penktadienį, 18 val., Savicko paveikslų galerijoje (J. Tumo-Vaižganto g. 5, Vilnius). Ekspoziciją bus galima apžiūrėti iki 2026 m. kovo 29 d.

Goethe’s institutas Lietuvoje ir Šiuolaikinio meno centras kviečia į pokalbį apie Europos praeitį ir ateitį bei ją neišvengiamai konstruojančius šiandienos sprendimus. Pokalbio metu susitiks dvi Europos politiniame lauke svarbios figūros, buvę europarlamentarai – pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis ir Vokietijos Žaliųjų partijos bendraįkūrėja Eva Quistorp. Pokalbis vyks trečiadienį, vasario 25 d. 19 val. Šiuolaikinio meno centro (Vokiečių g. 2, Vilnius) skaitykloje. Diskusiją moderuos dr. Laima Kreivytė – meno istorikė, kuratorė, rašytoja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė. Ši diskusija vyks jau paskutinę institucijų ko-organizuojamos parodos „Varpai ir patrankos. Šiuolaikinis menas militarizacijos akivaizdoje“ savaitę. Vasario 27 d. baigiamajame parodą „Varpai ir patrankos" lydinčiame renginyje Ukrainos medijų tyrėja Svitlana Matvijenko, kultūros tyrėjas Philippas Gollas ir menininkė Hito Steyerl nagrinės ryšius tarp dujotiekių, kariuomenės ir karo. Svitlana Matvijenko savo pranešime gvildens, kaip infrastruktūra, anksčiau skirta dujų transportavimui, Rusijos naudojama tiesiogiai kariniams tikslams. Bendrai išleistoje knygoje „Leak. The Other Side of the Pipeline" jie analizuoja kolonijines ir ekologines besitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą implikacijas bei vokiškų-rusiškų dujų susitarimų istoriją nuo 8-ojo dešimtmečio.

2026 m. kovo 6 d. 18 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g 7, Vilniuje) atidaroma Irenos Tallat-Kelpšienės tapybos paroda „Apie gyvūnus“.