Aktuali informacija

RASA PILVELYTĖ-ČEMEŠKIENĖ,

„Lietuvos aido" vyriausioji redaktorė

Kol spaudos leidiniai ir įmonės ieško galimybių išlikti, valdžia ir toliau eina naikinimo keliu, siūlydama absurdiškus sprendimus, tačiau noriu tikėti, kad ruošiami pokyčiai bus gyvybiškai svarbūs, nes atgal grįžti jau negalėsime.

Ateinantys metai bus išlikimo metai daugeliui iš mūsų, tad linkiu visiems stiprios sveikatos, jėgų ir energijos. Šventę pasitikime su gera nuotaika ir gražesnio, prasmingesnio gyvenimo viltimi. Būkite laimingi!

LORETA NIKOLENKIENĖ,

„Lietuvos aido" atsakingoji redaktorė

- Tikiu, kad valdžiai bus ne vis vien, jog žmonės iš jos pasigenda atsakomybės, teisingumo, reikalauja pažadų vykdymo ir moralinių nuostatų laikymosi. Tikiu, kad žmonėms neteks savo teises ginti tik streikais arba atsisveikinti su Lietuva.

O Vyriausybei, pasiekusiai žemiausius reitingus, tebūna 2023-ieji kilimo iš dugno ir politikos kracho metai.

ANTANAS ANDRIJONAS

- Geraširdė Tu, mūsų Lietuva. Tiek prisikentėjusi, tiek ištvėrusi dar vis patikli kaip sužadėtinė. Ir vis patys, o dažniausiai - ir tie patys, trypiam Tave ir draskom lyg skudurą. Prisikelk ir visu šimtmečių išdidumu bei rūstybe grįžk prie prigimtinės savasties, brandinančios grūdą, žmogų ir vaisių. Tik toks pasaulis grąžins Tavo žemei darną, santarvę ir šviesą. Sutikusią savo vardo paminėjimo 1000-metį, Sūduvos krašto 600 metų jubiliejų, matau Tave veržliai kopiančią į naujų amžių žvaigždėtus maratonų tolius.

ČESLOVAS IŠKAUSKAS

- Tikiuosi, kad Triušio metais Lietuva bus sustiprėjusi ir ekonomiškai, ir geopolitiniu požiūriu. Nors nemanau, kad dings kainų pasiutpolkė, kad mažės ekonominių iššūkių, kad bus mažiau išorės grėsmių, bet tikiuosi didelės ES ir NATO paramos - tiek ekonominės, tiek karinės, o svarbiausia - viliuosi Ukrainos pergalės. Geranoriškas, mielas, kiek baikštus horoskopinis Triušis tegul atneša mums jei ne klestėjimą, tai bent ramų sotų gyvenimą.

ALFONSAS KAIRYS

- Matau skalsią Lietuvą, kai gyvenimu nesiskundžia nei dirbantys, nei senjorai. Tikėsiuosi, kad valdžios institucijoms vadovautų savo sritis išmanantys specialistai. Bus mažiau politinių rietenų, o valdžiažmogiai išmoks gerbti vieni kitus...

ALGIRDAS KAVALIAUSKAS

- Pirmiausia, tikėčiau Lietuva, turinčia mažiau problemų, nei šiemet. Tikiuosi didesnio vieni kitų supratimo. Kaip mano vaikaitis sako - drąsiai turėkime rožinių svajonių, kurios pildosi, nes gyvename savo ir savo protėvių žemėje. Regiu Lietuvą, nepasiduodančią globališkumo idėjoms, neprarandančią sąvasties ir lietuviškumo - savo esmės...

JERONIMAS LAUCIUS

- Ateinantys metai bus dar sunkesni ir dėl to, kad karas be viso kito atima ir žmonių protą. O be proto ir sprendimai, ir veiksmai - neprotingi, kartais ir beprotiški. Tačiau mes esame laisvi patys elgtis protingai ir kūrybingai. To ir linkiu kiekvienam "Lietuvos aido" skaitytojui.

JONAS LAURINAVIČIUS

- Dar atsimenu tankus, ropojusius per mano gimtąsias Onuškio apylinkes (Trakų r.), visuose pabaruose bešaudantį pokarį. Ir valdžios žmones iš tribūnų, ir kun. Nikodemo Švogžlio-Milžino iš ambonos visu balsu šaukiančius visiems gyviesiems: - Te daugiau nebūna karų!

Atrodė, kad tik šitaip ir tegali būti. Per visą mano ilgą gyvenimą - 80 su viršum metų - ir buvo taiku. Net nesapnavau, kad kada nors vienintelis mano pats didžiausias troškimas ir linkėjimas šeimai ir visai Lietuvai bus vienareikšmis: - Duok, Dieve, kad nebūtų karo, kad viešpatautų taika, ramybė, susitelkimas gėriui! Vardan tos Lietuvos...

VILIUS LITVINAVIČIUS

- Jei viltis dažnai tokia tolima, tebūna tikėjimas stipresnis už viltį. Tuomet ta tamsa, užgriuvusi Lietuvą ir visą Europą, pradės pamažu sklaidytis. Pasitrauks rusų okupantai iš Ukrainos, pasibaigs visos energetinės krizės ir infliacijos, ir atsigaus tuomet visi. Niekas nesitęsia amžinai. Po šito žiauraus išbandymo turi atsirasti daugiau žmogiškumo, atjautos, ryžto bei dvasingumo. Tik šitaip gali būti įveikta šio beprotiško karo Ukrainoje beprasmybė, palietusi visą Europą ir net likusį pasaulį. Tik šios savybės nugalės tą juodąją beprasmybę, ir Dievas bus su mumis. Kitąmet nušvis teisingumo saulė, būtinai nušvis, jei mes būsime to verti.

ALGIRDAS MATULEVIČIUS

- Sunku pasakyti dėl karo Ukrainoje, kuris tarsi suardė pasaulį, sukėlė ekonominę krizę. Tačiau tikiuosi, kad kiti metai bus geresni, baigsis karas Ukrainoje, baigsis pandemija, ir... dėl kainų neteks guostis. Ekonominė krizė sumažės. Esame visi pripratę gyventi pilnatvėje. Piktina turtingesni, kurie šiandien verkia labiausiai. Lietuvoje juk nėra blogai, o bus tik geriau.

JONAS ADOLFAS PATRIUBAVIČIUS

- Lietuvoje yra visos sąlygos, kad būtų daugiau teisingumo ir lygybės.

Taip pat yra galimybė, kad tai prasidėtų 2023-iaisiais. Begalinis Lietuvos žmonių laukimas, kad būtų geriau, pagaliau turi nutrūkti. Mūsų politinė klasė rodo politinę valią rūpintis atvykstančiųjų kišene. Seimas neturi politinės galimybės vykdyti rimtą sveikatos, švietimo sistemos reformą. Švietimo sistemoje reikia atkurti mokytojo, kaip vienintelio mokyklos šeimininko, vaidmenį.

Valdžia turėtų atšaukti antikonstitucinius įstatymus dėl lietuvybės ir lietuvių kalbos, pradėti dialogą su tautinėmis bendrijomis, siekiant stiprinti jų lojalumą Lietuvai.

IPOLITAS SKRIDLA

- Lietuvą 2023 m. norėčiau matyti išsimokslinusią, žinančią savo vertę, nebėgiojančią, nesižudančią, tolerantišką, bet ginančią savo kultūrą, tradicijas, kalbą ir raštą. Norėčiau, kad būtų daugiau savitarpio supratimo, draugiškumo, pagarbos ir atjautos vienas kitam. Norėčiau, kad žmonės būtų laimingi, patenkinti, turėtų mėgstamą darbą ir optimistiškai žvelgtų į ateitį.

KAZYS KĘSTUTIS ŠIAULYTIS

- Dėl Savivaldybių rinkimų bus kovingi metai, tas kovingumas nenurims artėjant ir kitiems rinkimams, kurie bus dar svarbesni. Lietuvių kovingumą žadins ir tarptautiniai įvykiai. Kovingumas ir narsa lietuviams yra būdingi bruožai, tad bus palankus metas atsiskleisti tikram lietuviškam charakteriui.

POVILAS ŠIMKAVIČIUS

- Kokią norėčiau matyti Lietuvą 2023 metais?

Demokratišką ir teisinę valstybę. Gerbiančią kiekvieną žmogų nepriklausomai nuo jo materialinės padėties ir kiekvieną nuomonę.

Pasitikinčią jaunimu - mūsų ateitimi.

KĘSTUTIS TREČIAKAUSKAS

- Jeigu ir vėl elgsimės kaip Triušiai, mums teliks vien jo spalva - juoda. Turime galimybę gyventi kaip žmonės. Kas mes esame ir ko verti, parodys savivaldos rinkimai. Kokie bus rinkimų rezultatai, tokia bus ir Lietuva. Tai mūsų sąžinės, vienybės ir orumo egzaminas!

ALBERTAS VAIDILA

- Naujuosius Metus esame įpratę pasitikti džiaugsmingai, linkėdami artimiesiems ir draugams sveikatos, sėkmės, laimės... Pastaraisiais metais išvarginti Covid‘o viruso, Ukrainoje vykstančio karo grėsmių ir aukų, atsiradusių ekonominių, socialinių, politinių įtampų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos, pasaulio valstybėse, pradėjome vis dažniau linkėti vieni kitiems taikos, saugumo, ramybės. Gerokai ūgtelėjusios kainos šilumai, elektrai, maisto produktams daugeliui šeimų tapo sunkiai įveikiama arba neįveikiama problema. Kyla nepasitenkinimas valdančiaisiais... Tokia šiandienos realybė.

Kompensacijos, kiti nedideli teigiami pokyčiai Lietuvos gyventojų labui, mano galva, iš esmės padėties nepakeis. Koks čia įmanomas esmingas problemos sprendimas? Manau, jis slypi dilemoje - KARAS AR TAIKA? Žinoma, kiekvienas sveiko proto žmogus nori taikos. Ir tai atrodytų neginčijama tiesa, nes milijardai eurų, kuriuos suryja karas, puikiausiai pasitarnautų normalaus gyvenimo atkūrimui. Tačiau derybos su Rusija dėl taikos giliai įstrigusios...

Yra ir kitas problemos sprendimas - karas iki Ukrainos pergalės. Šios nuostatos laikosi Ukraina ir ją remiančios Europos valstybės, JAV, NATO. Jeigu Ukraina pralaimėtų, didelė tikimybė, kad Rusija patrauktų į Europą. Žinomas postulatas - „jeigu nenori karo, ruoškis karui" ir... nors paradoksaliai skamba - siek taikos. Tik karinė galia gali sustabdyti agresiją. Ginklai brangiai kainuoja, tačiau laisvė brangesnė. Lietuva, kaip ir kitos valstybės, padeda Ukrainai ir pati stiprina savo karines pajėgas. Tad susiveržkime diržus. Lietuvos žmones 2023 metais įsivaizduoju kaip dvasiškai tvirtą, vieningą tautą, aktyviai dalyvaujančią laisvę mylinčių šalių aljanse, nepaliaujančiai siekiančią demokratinių principų įtvirtinimo ir gerbūvio šalies gyvenime.

VYTAUTAS ŽEIMANTAS

- Esu tėvas, senelis, tai buvo džiugu kartu su vaikaičiais susėsti prie Kūčių stalo. Džiugu juos matyti jau išaugusius, pasiruošusius kurti savo ir tuo pačiu visos Lietuvos gerovę.

Esu žurnalistas, tai manyje dar plevena dvasia ką tik įvykusio Lietuvos žurnalistų sąjungos XVIII suvažiavimo, kuriame kolegos drąsiai pasisakė už laisvą žurnalistiką, už tiesos žodį, prieš valdančiųjų siekius užvaldyti žiniasklaidą.

Esu optimistas, tai matau Vyriausybę, jau pabudusią iš letarginio miego ir didvyriškai nugalėjusią infliaciją ir kainų kilimą. Regiu Seimą - pagaliau atėjusį į protą ir nuo partinių rietenų perėjusį į rimtų problemų sprendimą. Matau savivaldybes, išsirinkusias merus, kuriems merijų reikalai labiau rūpės, negu asmeniniai. O savo gimtąjį Vilnių, ačiūdie, regiu jau be mero Remigijaus Šimašiaus.