2020 m. lapkricio 25 d., Treciadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktuali informacija

*print*

LŽS KREIPIMASIS: DĖL VALDANČIOSIOS KOALCIJOS PRIORITETŲ STIPRINANT NEPRIKLAUSOMĄ ŽURNALISTIKĄ

2020-11-16
 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
Laisvės partijos pirmininkei Aušrinei Armonaitei
Kandidatei į Premjerus Ingridai Šimonytei
 

DĖL VALDANČIOSIOS KOALCIJOS PRIORITETŲ STIPRINANT NEPRIKLAUSOMĄ ŽURNALISTIKĄ

 


Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija lapkričio 9 dieną pasirašė valdančiosios koalicijos sutartį, kurioje aptarti ir prioritetiniai darbai. Koalicijos vertybinių įsipareigojimų dalyje (2.8 punktas) numatyta demokratijai svarbi vertybė - laisva ir nepriklausoma žiniasklaida. Taip pat įsipareigota ginti ir stiprinti konstitucines žiniasklaidos teises gauti ir skleisti informaciją. Lietuvos žurnalistų sąjunga sveikina ir palaiko šią iniciatyvą ir svarbų suvokimą, jog demokratijos kokybei svarbi stipri ir nepriklausoma žiniasklaida. Koalicijos partneriai įsipareigojo sudaryti sąlygas rinkti ir skleisti informaciją, atverti kuo daugiau valstybės valdomų duomenų, o žurnalistų nepersekioti ir nemenkinti jų reputacijos už valdžios kritiką. 
Lietuvos žurnalistų sąjungos Žurnalistų teisių gynimo ir stebėsenos komitetas nuolat stebi situaciją, kaip galiojantys teisės aktai ir jų praktinis taikymas padeda arba trukdo profesionaliems žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms vykdyti savo misiją. Beje, LŽS atkreipia dėmesį, kad žurnalistų saugumas oficialiai skelbiamas kaip svarbus Lietuvos užsienio politikos prioritetas. Lietuva į žurnalistų saugumo sritį tarptautiniu mastu aktyviai įsitraukė 2011 metais, kai pirmininkavimo ESBO laikotarpiu žurnalistų saugumą pasirinko kaip vieną iš prioritetinių darbotvarkės klausimų. Šią iniciatyvą LŽS stipriai palaikė ir nuolat propaguoja tarptautiniu mastu.
Atsižvelgiant į tai siūlome koreguoti konkrečius įstatymus, kurie buvo priimti arba nepriimti praėjusios valdančiosios daugumos bei ženkliai susiaurino žurnalistų ir visos visuomenės teisę gauti ir skleisti informaciją. Siūlome:

 

1. Priimti įstatymą, kuris žurnalistams suteiktų nemokamą prieigą prie viešų Registrų centro duomenų. Dar 2018 m. spalio 16 d. Seime buvo pateiktas Susisiekimo ministerijos inicijuotas „Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46(1), 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas". Buvo nuspręsta įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka, į plenarinių posėdžių salę svarstymui įstatymo projektas turėjo grįžti dar 2018 m. lapkritį, tačiau jau praėjo daugiau nei dveji metai, kai įstatymas net nebuvo apsvarstytas papildomame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Ilgojoje perspektyvoje siūlome pradėti diskusijas ir svarstyti apie viešų Registrų centro duomenų atvėrimą ne tik žurnalistams, bet ir visai visuomenei.

 


2. Atverti žiniasklaidai archyvinius Registrų centro duomenis apie įmonių akcininkus ir nekilnojamojo turto savininkus. Vien Susisiekimo ministerijos pasiūlytos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos negrąžina žurnalistams prieigos prie visų duomenų, kurie žiniasklaidai buvo prieinami anksčiau, iki vadinamojo Registrų centro skandalo. Žurnalistams jau daugiau nei dvejus metus nėra prieinami archyviniai duomenys apie įmonių akcininkus bei nekilnojamojo turto savininkus. Šie duomenys yra labai svarbūs atliekant žurnalistinius tyrimus bei bet kokiai kitai rimtajai žurnalistikai: dabar žurnalistai negali sužinoti, kaip keičiasi įmonių akcininkai ar konkretaus nekilnojamojo turto savininkai, negali sužinoti, kas ir su kuo sudaro sandorius, o ši informacija, ypač kalbant apie viešus asmenis, yra ypatingos reikšmės.

 

Žurnalistams jau daugiau dvejus metus buvo žadama, kad reikalingi įstatymų projektai dėl archyvinių duomenų atvėrimo bus pateikti Seimui, tačiau tai kol kas neįvyko. Tam, kad archyviniai duomenys žurnalistams būtų prieinami reikalingi šių teisės aktų pakeitimai:

Dėl nekilnojamojo turto archyvinių duomenų: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalies, kurioje išvardintas baigtinis sąrašas subjektų, kuriems gali būti teikiami archyviniai duomenys, pakeitimas. Kadangi šiame baigtiniame sąraše žurnalistų nėra, žiniasklaida tokių duomenų gauti šiandien neturi teisės.

• Dėl įmonių akcininkų istorinių duomenų: Teisingumo ministro įsakymų tvirtinamų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų pakeitimas. Šių nuostatų 17 punkte numatytas galutinis sąrašas subjektų, kurie gali gauti pilnus duomenis apie juridinius asmenis, t. y. ir duomenis apie įmonių akcininkų istoriją, o kiti asmenys, taip pat ir žurnalistai, pagal 17.6. nuostatų punktą tokios teisės neturi.

3. Nustatyti aiškias politikų ir valstybės tarnautojų interesų ir sandorių deklaravimo taisykles, kad visuomenė galėtų gauti šią informaciją. Nuo 2020 m. įsigaliojo buvusios valdančiosios daugumos priimta nauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo redakcija, kuri leidžia politikams ir valstybės tarnautojams nedeklaruoti savo interesų, sandorių, ryšių bei neatskleisti šios svarbios informacijos visuomenei. Pagal anksčiau galiojusį įstatymą politikai ir valstybės tarnautojai privalėjo savo interesų deklaracijose nurodyti visus per paskutinius metus sudarytus sandorius, kurių vertė viršijo 3 tūkstančius eurų, taip pat ryšius su juridiniais asmenimis. O dabar įsigaliojusio įstatymo 6 straipsnio 2 dalis leido politikams ir valstybės tarnautojams pasirinkti, kokius sandorius deklaruoti bei patiems įvertinti, ar šie sandoriai politikams kelia interesų konfliktus.

Praėjus beveik metams po įstatymo įsigaliojimo, paaiškėjo, kad daugelis politikų ištrynė iš savo deklaracijų anksčiau jose pateiktą informaciją ir netgi valstybės vadovų deklaracijos dabar yra visiškai tuščios. Tai lėmė, kad žurnalistai ir visa visuomenė jau prarado svarbų informacijos šaltinį apie išrinktus politikus bei valstybės tarnautojus. Be to, tokia praktika gali būti itin ydinga skaidrumo aspektu ir leidžianti politikams nuo visuomenės nuslėpti svarbią informaciją. Šis įstatymo projektas dėl neaiškumo ir skaidrumo rizikų sulaukė ir dalies Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių kritikos.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kartu su šiuo įstatymo projektu Seime buvo priimtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas, kurio 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo šių metų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nebegali tirti skundų dėl Seimo narių: „tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius) veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms." Manome, kad tokia išimtis sudaryta tik Seimo nariams, mažina skaidrumą ir skaidrumo reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, siūlome koreguoti šiuos įstatymus atsisakant išimčių ir praktikos politikams patiems vertinti savo interesų konfliktus bei numatant aiškias taisykles, sandorių sumas ar kitas vertes, pagal kurias politikai turėtų privalomai atskleisti informaciją visuomenei.

 

Žurnalistų saugumo tema buvo tarp Lietuvos prioritetų 2014-2015 metais dirbant JT Saugumo Taryboje, kuri vieningai priėmė Lietuvos iniciatyva pateiktą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl žurnalistų apsaugos konfliktų zonose. Žurnalistų saugumas taip pat pasirinktas prioritetine Lietuvos kandidatavimo į JT Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 metais kampanijos tema. Lietuvoje jau keletą metų yra diskutuojama apie žodžio laisvės dekriminalizavimą. 2015 m. liepos 10 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis iš nusikalstamų veikų sąrašo išbraukti įžeidimas (155 straipsnis), o nuo 2016 balandžio 1 d. buvo išbrauktas valstybės tarnautojo įžeidimas (ir 290 straipsniai). Diskusija dėl įžeidimo ir šmeižimo dekriminalizavimo prasidėjo dar prieš kelerius metus, joje plačiai dalyvavo teisininkai, politikai, žiniasklaidos atstovai. Nuo diskusijų pradžios šmeižimas ir įžeidimas (atskiros nusikalstamos veikos, numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso 154 ir 155 straipsniuose) dėl jų prigimties panašumo nebuvo aptariami atskirai. Diskusijai persikėlus į Seimo rūmus, pirminiuose pataisų projektuose taip pat buvo numatytas tiek šmeižimo, tiek įžeidimo dekriminalizavimas. Tačiau įstatymo leidimo procese pastebėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija tiesiogiai įpareigoja įstatymų leidėją baudžiamuosiuose įstatymuose kriminalizuoti nusikalstamą veiką - šmeižimą (Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalis skelbia, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija). Tačiau matydami praktiką, kuomet šmeižto bylų kėlimu iš esmės piktnaudžiauja ir vieši asmenys, siūlome pradėti diskusijas dėl galimybės sukurti mechanizmus, kurie neleistų persekioti žurnalistų už viešųjų asmenų kritiką. Taip pat atkreipiame dėmesį kad svarbu tikslinti ir BDAR įgyvendinimą - reglamentas numato išlygas žurnalistikos tikslams, tačiau Lietuvoje pakankamai tokių išlygų nesukurta.
LŽS vienija beveik penkis šimtus profesionalių Lietuvos žurnalistų, medijų ekspertų, todėl mielai siūlo aktyviai bendradarbiauti teikiant ir kitus pasiūlymus bei rengiant diskusijas dėl praktinio pasiūlymų įgyvendinimo.

 

Pagarbiai,

 


Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius
 

 

 

2020 11 16, 
Vilnius

 

*-*-

 

PAPILDOMA INFORMACIJA:

 

Kreipimesi minimas Žurnalistų teisių gynimo ir stebėsenos komitetas yra įsteigtas vadovaujantis Lietuvos žurnalistų sąjungos 2019 m. balandžio 27 d. tarybos posėdžio nutarimu. Jam priklauso žurnalistai Virginija Grigaliūnienė, Teodoras Biliūnas, Morta Mikutytė, Žydrūnė Jankauskienė, Birutė Davidonytė, Rita Miliūtė. Komiteto pirmininkas - Darius Lukoševičius. 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-11-16 15:06
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media