2018 m. liepos 17 d., Antradienis

Aktuali informacija

*print*

Šių metų almanacho “Žurnalistika” pirmasis numeris – jau ant skaitytojų stalo

2018-07-01
 
Jolantos Beniušytės nuotr: Išleistas naujas „Žurnalistikos“ almanacho 2018 (I) numeris

Jolantos Beniušytės nuotr: Išleistas naujas „Žurnalistikos“ almanacho 2018 (I) numeris

"Šių metų pirmojoje knygoje su šaunių autorių kolektyvu narpliojame žurnalistikos aktualijas, žvelgdami ne tik į dabartį, bet ir praeitį ir, žinoma, ateitį. Pagrindinė leidinio tema - žodžio laisvė - tai duotybė ar nuolatinė kova? Kalbiname daug žurnalistikos profesionalų, analizuojame, diskutuojame, pateikiame įdomių iliustracijų iš žurnalistų renginių",- sako „Žurnalistikos" almanacho redaktorė Jolanta Beniušytė. 
Apie leidinio turinį
"Žurnalistikos" redaktorė Jolanta Beniušytė: „2018 - ieji Lietuvai ir visiems mums yra išskirtiniai - minime savo valstybės atkūrimo Šimtmetį. Simboliška tai, jog pagrindinis „Žurnalistikos" almanacho šių metų leitmotyvas - žiniasklaidos laisvės regionuose analizė. Žodžio laisvė - tai duotybė ar nuolatinė kova? Prieš 100 metų žodžio laisvė buvo labai aktualus klausimas, šiais laikais, jau kitomis aplinkybėmis, vėl kalbame apie tai. Ši tema kaip niekad aktuali, kadangi regionuose (ir ne tik) jaučiamas politikos ir verslo struktūrų spaudimas visuomenės informavimo priemonėms. Žurnalistas, uždavęs „nepatogų" klausimą neretai apkaltinamas opozicinių politinių jėgų protegavimu. Vietos „karaliukai" nebesugeba priimti kritikos, bando užvaldyti medijas savivaldos funkcijų viešinimui skirtomis lėšomis, didindami užsakomųjų publikacijų plotu arba įsigydami, įkurdami savo laikraščius, interneto portalus. Savo ruožtu kyla pilietinės iniciatyvos - kuriasi ir naujos medijos, skelbiančios laisvą žodį.
Gyvename moderniame amžiuje, tačiau sunku patikėti, kad dar kažkur valdžia sugeba pasodinti į kampą ir užtverti tvoreles žurnalistams, trukdydama jiems atlikti savo misiją - kuo geriau informuoti visuomenę, pateikti įvairias, o ne tik valdantiesiems palankias, nuomones, faktus. Valdžiažmogiai šios misijos nesupranta, numodami ranka: „ Piktos kalbos greitai pasimiršta, o nuveikti darbai džiugina kasdieną..." 
Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, laisvė toks dalykas, jos nepaimsi padėtos ant lėkštutės. Jei gavai dovanų laisvę - greičiausiai tai valdovo dovana vergui. Tikra laisvė yra iškovojama ir privalu ją nuolat saugoti. 
„Per dvylika metų, kuriuos dirbu Širvintų rajono žiniasklaidoje, pastarieji treji panašūs į vieną ilgą karą. Esu persekiojama ir terorizuojama dėl savo darbo",- teigia portalo „Krašto naujienos" redaktorė Neringa Tuškevičienė. Tokia pat dalia ištiko ir jos kolegas - „Širvio" laikraščio komandą. "Širvis" - nepriklausoma Širvintų krašto piliečių žiniasklaida. Taip save pristato prieš kelerius metus čia gimęs laikraštis. Jo komanda teigia kovojanti už teisę skelbti kritiką, laisvą žodį rajone. Kaip gyvena savaitraščio „Širvis" ir tokio pat pavadinimo interneto portalo žurnalistai, kurie dažnai dirba be atlygio, tik iš idėjos? Sunku patikėti tuo, ką pasakoja širvintiškiai kolegos, tačiau kartais plaukai šiaušiasi. Klausiam: „Pas jus jau Baltarusija?", atsako: „Ne, ne, Šiaurės Korėja pas mus". Paskaitykite, leidinyje pateikiamos įdomios nuomonės apie valdžios ir žiniasklaidos bendravimo ypatumus rytų Lietuvos miestelyje, nutolusiame nuo šalies sostinės vos 50 km atstumu.
Pavojaus varpais muša ir kitų regionų visuomenės informavimo priemonių vadovai. Anot redaktorių, politikai labai aktyviai veržiasi į žiniasklaidą, nori ją valdyti, daryti įtaką, nedeklaruoja savo sąsajų, kaip reikalauja įstatymus, pastato savo statytinius ir veikia. Pasinaudoja įstatymo spragomis, tačiau visi žino, kas už to laikraščio stovi. Ir tiems, kurie nori būti nepriklausomi, už kurių nestovi verslo grupė ar politinė partija, yra sudėtinga tiesiog išgyventi esamomis vos ne „karo" sąlygomis.
Neužtenka konstatuoti esamos situacijos, todėl reikia kalbėti apie tai, kas padės išlikti žurnalistikai, kas mums labiausiai rūpi, kokiu keliu toliau eisime. Almanache pateikiame įdomią žurnalistų diskusiją, vykusią Kaune Europos Komisijos surengtame seminare bei mintis iš Nacionalinės žurnalistų kūrėjų konferencijos Vilniuje. 
„Mes privalome informuoti žmones, nors mūsų misija šiandien smarkiai keičiasi. Mobilumas lemia viską šios dienos pasaulyje. Slepiamės už socialinių medijų, nors tai ne kas kita, kaip tik nuomonių, o ne kokybiškos žiniasklaidos platforma. Jei nepadarysime ryžtingo žingsnio į kokybę ir mobilumą, - nebus ateities", - teigia Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Audronė Nugaraitė.
Apie pavojus pažeisti etiką, netekti reputacijos žurnalistus, norinčius pasukti į politiką, perspėja Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkas Viktoras Trofimišinas. Atlikta apklausa parodė, jog kolegos nežino aiškių atsakymų į kai kuriuos su dalyvavimu partinėje veikloje susijusius klausimus. „Jei žurnalistas kartą perskaito pranešimą kurios nors partijos renginyje, tai to nevadiname dalyvavimu partinėje veikloje. Tačiau jei ši veikla įgauna nuolatinumo pobūdį (žurnalistas ne tik skaito pranešimus, bet ir veda spaudos konferencijas, kitus renginius), o kritika sutelkiama į konkuruojančias partijas, tuomet interesų konfliktas yra akivaizdus",- teigia V. Trofimišinas.
Nuo žurnalistinių aktualijų - prie įdomių asmenybių. Daiva Červokienė pasakoja apie šių metų LŽS Vinco Kudirkos premijos laureatą kaunietį Juozą Kundrotą, pelniusį šį garbingą apdovanojimą už dvi knygas apie knygnešius, laisvo žodžio skleidėjus. Įdomu sužinoti, kad ir šimtmečio žmogumi dėl rasto Vasario 16 -osios Nepriklausomybės akto originalo pripažintas profesorius istorikas Liudas Mažylis ragavo žurnalisto duonos. 
Laura Sėlenienė primena, jog įkandin atkurtos Lietuvos šimtmečio minėjimo iškyla dar viena ypatingai svarbi šaliai data - 95-eri metų Klaipėdos kraštas prijungimo prie Lietuvos sukaktis. Prie šio įvykio prisidėjo ryški asmenybė Ernestas Galvanauskas, politikas, diplomatas, verslininkas, redaktorius, pasisakęs už laisvą ir atsakingą žiniasklaidą. „Griaunanti spauda tampa ne laisvos minties reiškėja, bet politinės kovos įrankiu",- sakė E. Galvanauskas, vienu metu buvęs Klaipėdos „Vakarų" laikraščio redaktoriumi. 
Klaipėdiečiai žurnalistai tuo metu buvo itin aktyvūs - Domijono Šniuko publikacijoje atskleidžiama, kaip tarpukariu kūrėsi LŽS Klaipėdos skyrius, kokius galingus spaudos balius keldavo klaipėdiečiai ir net priiminėdavo svečius Giruliuose prie jūros pastatytuose poilsio namuose žurnalistams.
Niūrius spaudos draudimo laikus prieš 130 metų pavyko išgyventi laikraščiui „Szviesa"- katalikiškos periodinės spaudos pradininkui. Kaip jam tai pavyko padaryti, skelbti laisvą žodį, analizuoja almanacho „Žurnalistika" autorė Genovaitė Burneikienė. 
Dar viena graži sukaktis šiais metais - Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio trisdešimtmetis. Birželį Vilniuje atidengta atminimo lenta ir „Sąjūdžio žinioms". „ Kuklus Sąjūdžio leidinys atvėrė vartus į naują epochą - Kremliaus ir jo statytinių Lietuvoje akylai kontroliuojamai propagandinė žiniasklaida žlugo, žodžio ir spaudos laisvė tapo ne tuščia deklaracija, o mūsų gyvenimo tikrove ir vienu svarbiausiu demokratijos garantu",- rašo Gediminas Pilaitis. Tą demokratijos garantą, laisvą, valdžios nevaržomą žiniasklaidą, akylai visi turime sergėti iki šiol.
Pirmajame šių metų almanacho „Žurnalistika" numeryje kaip visada neapsieisime be žurnalistų kūrybos, kelionių, švenčių. Vytautas Žeimantas pateikė straipsnį apie kolegą Albertą Vaidilą, kuris jau sukūrė apie 100 žurnalistų portretų. Todėl ir almanacho vidiniai viršeliai papuošti A. Vaidilos sukurtais originaliais spalvotais žurnalistų portretais. Almanache rasite ir pluoštą įdomių nuotraukų iš šių metų žurnalistų renginių, skirtų Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti. 
Tad malonaus skaitymo ir gražios vasaros visiems jums, mieli skaitytojai! Nepamirškime užsiprenumeruoti almanacho „Žurnalistika" - vieną ar geriau abu šių metų numerius iš karto! Labai ačiū visiems, autoriams, fotografams, leidėjams, spaustuvininkams, finansuotojams, prisidėjusiems prie "Žurnalistikos" 2018 (I) gimimo! Gražios, mielieji, jums vasaros, o rudenį vėl smailinsime plunksnas, ir rengsime antrąją šių metų "Žurnalistikos" knyga".
Prenumeruokime „Žurnalistiką"!
130 puslapių almanacho „Žurnalistika" leidybą finansuoja Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, spaudai rengia leidybos įmonė „Kriventa", spausdina „Petro ofsetas". Vienintelis profesinis žurnalistų spausdintas periodinis leidinys išeina 600 egz. tiražu. du kartus per metus. 
Primename, kad almanachą "Žurnalistika" galima įsigyti jį prenumeruojant: (leidinio indeksas 5329) Lietuvos pašto skyriuose arba internetu, užpildžius prenumeratos kvitą adresu: http://www.prenumeruok.lt/NewSubscription.aspx 
Metinė prenumerata kainuoja 5,79 Eur, vieno numerio kaina 2,90 Eur.
Visus "Žurnalistikos" almanachus PDF formatu galima rasti Lietuvos žurnalistų sąjungos svetainėje www.lzs.lt
Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-07-01 10:24
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media