Aktualijos

Antradienį posėdžiavusiai LRT tarybai prisistatė naujai suformuotos nacionalinio transliuotojo patariančios institucijos – LRT Administracinės komisijos – nariai: finansininkai Ieva Augustinavičienė, Linas Gusarovas, Rimas Kanevičius, vadybos specialistas Tadas Šarapovas ir rašytojas bei leidėjas Valentinas Sventickas. Administracinės komisijos pirmininku išrinktas Linas Gusarovas

Atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius, kuomet buvo sureaguota į paskleistą dezinformaciją apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius, Spalio 16 d. Parlamentinė grupė ,,Už istorinę atmintį ir teisingumą“ Seime rengia diskusiją tema: „ Kaip ginamas Konstitucijos 25 straipsnis?“.

Kultūros ministerija skelbia dokumentų priėmimą ministerijos įsteigtoms 2013 metų premijoms gauti. Pretendentus premijoms prašome siūlyti iki 2013 m. lapkričio 15 d. Dokumentų, kuriuos reikia pateikti kartu su pasiūlymais, sąrašai - premijų nuostatuose.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis susitiko su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovu Edmundu Vaitiekūnu, kuris ministrą supažindino su komisijos sprendimu dėl PBK.„Turime užtikrinti, kad ateityje būtų užkirstas kelias tokiam turiniui“, - sako ministras Šarūnas Birutis

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (Komisija) spalio 9 d. svarstė televizijos programoje „PBK Lithuania“ (Pervij Baltijskij kanal - PBK) spalio 4 d. transliuotą laidą „Žmogus ir įstatymas“, kurioje buvo paskleista neapykantą kurstanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius, tyčiojamasi iš Lietuvos žmonių ir niekinamas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas. Komisija, remdamasi Visuomenės informavimo įstatymu, draudžiančiu tokios informacijos skelbimą, nusprendė įpareigoti Lietuvos jurisdikcijai priklausančius retransliuotojus laikinai 3 mėn. sustabdyti PBK programą sudarančių ne Europos Sąjungos šalių laidų retransliavimą Lietuvoje.

Kultūros ministerija kviečia teikti paraiškas pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Kultūros ir gFinansuojamos veiklos: Nekilnojamojo kultūros paveldo restauravimas, pritaikymas. Mokymų organizavimas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistams, restauratoriams, tradicinių amatų meistrams ar jais siekiantiems tapti asmenims. Mokymų, skirtų kultūros paveldo verčių išaiškinimui, visuomenės švietimui apie kultūros paveldo išsaugojimo būtinybę ir galimybes, organizavimas. Veiklos, susijusios su taikomųjų kultūros paveldo centrų steigimu ar vystymu nekilnojamojo kultūros paveldo statiniuose. amtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“

Pasauliniai saugumo ekspertai perspėja apie pasikeitusią kibernetinių nusikaltėlių taktiką. Per pirmąjį šių metų pusmetį pastebima tendencija kombinuotoms atakoms, vienu metu naudojant mobiliuosius įrenginius ir socialinius tinklus. Didelį nerimą kelią didelio masto atakos, vykdomos suaktyvėjusių sukčių iš Rusijos ir Rytų Europos šalių.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros ir Informacinės visuomenės plėtros komitetų pirmininkų susitikime pabrėžė lietuvių kalbos ir kultūros tolesnio puoselėjimo visomis informacinių ryšių technologijomis svarbą. Susitikime buvo nagrinėjami aktualūs Europos kalbų ir kultūrų raidos klausimai ir valstybes vienijantys politiniai bei socialiniai aspektai.

Š. m. rugsėjo 19 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (Komisijos) patalpose įvyko Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) iniciatyva surengta apskritojo stalo diskusija, kurioje buvo svarstomi aktualūs televizijos programų retransliavimo veiklos reguliavimo klausimai.

Praėjus mažiau nei metams po analoginės televizijos išjungimo, tarp mokamos skaitmeninės TV vartotojų populiariausia tapo interneto tinklais teikiamos interaktyviosios skaitmeninės televizijos technologija. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos paskelbta antrojo metų ketvirčio ataskaita parodė, kad skaitmeninės interaktyviosios TV žiūrovų per metus padaugėjo daugiau nei penktadaliu (21 proc.), nors bendrai mokamos televizijos abonentų padaugėjo tik 6,7 procento

Rugsėjo 18 diena DELFI redakcijai – ypatinga diena: sau ir skaitytojams pristatome DELFI etikos kodeksą. Tai bendras mūsų darbo ir audringų diskusijų rezultatas. Nes interneto tinklalapio darbo greitis, kokybė bei įvairovė, taip pat atsakomybė prieš tikrai milžinišką skaitytojų auditoriją neišvengiamai verčia mus diskutuoti apie mūsų darbo standartus. Būtent šios diskusijos vaisiai ir nugulė į mūsų etikos kodekso puslapius.

Laba diena, Jūsų internetiniame laikraštyje pastebėjome tokią naujieną/aktualiją: http://www.lzs.lt/lt/naujienos/aktualijos_354/skelbiu_kulturine_revoliucija.html Primename, kad senatvės pensijų apskaičiavimo tvarka, valstybinio socialinio draudimo įmokų dydis nustatomas Seimo priimamais įstatymais.

Žurnalistų interneto svetainėje išspausdintas (2013-08-08) straipsnis „Skelbiu kultūrinę revoliuciją“ negalėjo palikti abejingų. Straipsnyje žurnalistės A. Vėželienės pateikti faktai neatitinka tikrovės, priekaištai „Sodrai“ nėra teisingi ir pagrįsti. Žurnalistė piktinasi, kad jai, „ daugiau nei dvidešimt metų nuolat dirbusiai televizijos rinkoje, šiai dienai priskaičiuota pensijos (prognozuojama pensija – L.P.) 396 litai. Iš tų dvidešimt metų devynis metus darbo pagal autorines sutartis „Sodra“ prie stažo iš viso neskaičiuoja. Jų tarsi nebuvo.

Kai kurie žiniasklaidos atstovai, priekaištaudami Prezidentei už griežtoką reagavimą į valstybininkų prasižengimus, tai vardija „galvų kapojimu". Visuomenė, regis, nei prasižengėlių galvomis nevadina, nei atstatydinimo iš pareigų budelišku terminu nevardija. O štai žiniasklaida, pridėdama prie rašinių aprašomų asmenų nuotraukas, jų galvas įniko apkapoti, skalpuoti ar apipjaustyti. Iš kur tokia, nei šiokia, nei tokia mada ištraukta, ką ji galėtų reikšti, turbūt patys žiniasklaidininkai nežino ir negalėtų paaiškinti, tačiau mada plinta.

Vieną ankstyvos vasaros dieną eidama pro SODRĄ nuspendžiau užsukti. Kaip sakoma, viena ausim buvau girdėjusi, kad galima pasiskaičiuoti prognozuojamą pensiją. Nors iki pensijos dar daugiau nei dvidešimt metų, tačiau tiek pat jau pradirbta. Ach, tas smalsumas... Nepatingėjau ir surinkau reikiamus dokumentus, o dabar jau turiu rezultatą. Prognozuojamos išvados daugiau nei šokiruojančios

Ūkio ministerija informavo www.lzs.lt, kad iki šios dienos Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšomis jau atnaujinti 24 Lietuvos kultūros paveldo objektai, 36 kultūros paveldo pritaikymo turizmui projektai dar įgyvendinami. Prognozuojama, kad užbaigus minėtus projektus per 3 metus į juos bus pritraukta beveik 3 mln. turistų. Per 2007–2013 metų finansavimo laikotarpį kultūros paveldo projektams bus paskirstyta 275,22 mln. Lt ES lėšų.

Filmus šiemetinei Petro Abukevičiaus premijai gauti galima siūlyti iki rugpjūčio 26 dienos. Šią kasmetinę premiją už geriausią metų filmą apie mūsų šalies gamtą 1998 m. įsteigė Aplinkos ir Kultūros ministerijos bei Lietuvos televizija žymiam režisieriui ir operatoriui, gyvosios gamtos dainiui Petrui Abukevičiui atminti ir siekiant skatinti kino kūrėjus tęsti jo tradicijas. Pretendentus premijai gauti gali siūlyti fiziniai ir juridiniai asmenys.